Prašymas Nr. 1B-24/2017

Civilinė byla Nr. e2-7833-432/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02096-2017-6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo- SĮ „Vilniaus miesto būstas” atstovei R. S., nedalyvaujant atsakovams R. A., S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)), dalyvaujant atsakovės R. A. atstovei, advokato padėjėjai Alinai Bissekerskajai-Ruzgei, teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo - SĮ „Vilniaus miesto būstas” (a. k. (duomenys neskelbtini)), kurio buveinė- Švitrigailos g.7, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 027300010000558740 „Swedbank", AB, banko kodas 73000, ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pareikštą atsakovams R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)), S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyvenantiems (duomenys neskelbtini),

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovo valdomo patikėjimo teise, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškinys priimtas 2017 01 27 ši diena laikoma bylos iškėlimo diena (CPK 137 str. 1 d.).

Ieškinyje parašyta, kad ieškovui patikėjimo teise perduotos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2007 03 13 atsakovei R. A. buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), sudarius Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.40-T07/0002. Sutarties 9 p. įtvirtinta, kad butas išnuomojamas trejų metų terminui. Nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo buto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Paskutinį kartą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 05 14 sprendimu Nr. 1-1837 nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2015 05 14. 2016 08 30 atsakovė R. A. kreipėsi į ieškovą dėl socialinio būsto nuomos terminuotos sutarties pratęsimo. Kadangi atsakovų pajamos už 2015 m. sudarė 14 878 €, t. y. viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. 2 p. įtvirtintus dydžius, pratęsti nuomos terminą nebuvo teisinio pagrindo. Ieškovas 2016 11 15 raštu Nr. 1.35-16/4929 įspėjo atsakovus, kad šie geranoriškai iki 2016 12 10 atlaisvintų užimamas patalpas bei apie tai praneštų ieškovui, tačiau atsakovai minėtų veiksmų per nustatytą terminą neatliko. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.

Atsakovė R. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime parašyta, kad ieškovas pažeidė pareigą nustatyti protingą išsikėlimo iš užimamų patalpų terminą bei laiku ir tinkamai apie išsikėlimo terminą įspėti atsakovę. Atsakovė ieškovo 2016 11 15 raštą Nr. 1.35-16/4929 gavo vėliau, nei nustatyta patalpos atlaisvinimo data, nes raštas buvo siunčiamas neregistruota pašto korespondencija. Nurodė, kad turtinės padėties pagerėjimas buvo laikinas ir yra išnykęs. Teigė, jog atsakovai visuomet laiku mokėjo nuomos mokestį bei būsto išlaikymo išlaidas, laiku atsiskaitydavo už teikiamas komunalines paslaugas, išnuomotu būstu naudojosi pagal paskirtį, atitinka socialiai remtinos šeimos požymius, tačiau atsakovei nebuvo sudaryta reali galimybė pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį, todėl nėra pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimus iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Kiti atsakovai taip pat pateikė bendrą atsiliepimą į ieškinį. Jie su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Palaiko atsakovės R. A. atsiliepime išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu atsakovai pateikė 2016 m. metinę šeimos turto deklaraciją, iš kurios duomenų matyti, kad atsakovų šeimos pajamos 2016 m. taip pat viršijo 76 VRP dydžius (7 752 €) ir sudarė 14 218 €. Šis dydis nežymiai (538 € arba 3,93 %) viršija pajamas trijų dirbančių asmenų, jei jie gautų minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį (380 € X 3 X 12 = 13 680 €). Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 5 d. 2 p. nurodyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 % viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Tad jei atsakovų teisė išsinuomoti socialinį būstą priklausytų nuo kriterijaus, atitinkančio Lietuvos ekonomikos ir asmenų pajamų realijas (pvz.: MMA), atsakovai išsaugotų teisę būti socialinio būsto nuomininkais.

Byla sustabdytina ir kreiptinasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kadangi yra pagrindas manyti, kad įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai, kurie turėtų būti taikomi, nagrinėjant šią bylą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 3 d., 163 str. 1 d. 7 p.).

Nagrinėjant šią civilinę bylą iškilo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2014 10 09 Nr. XII-1215,2017 01 17 įstatymo Nr. XIII-199 redakcija) 11 str. 2 d. nuostatų, šiame įstatyme nurodytą dydį - valstybės remiamas pajamas reglamentuojančio įstatymo- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1710, šios nutarties priėmimo metu galioja 2016 06 29 įstatymo Nr. XII-2516 redakcija) bei pastarąjį įstatymą vykdant priimtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktų: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 09 10 nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 756 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo" pakeitimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstituciją klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str. įtvirtinta, kad Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Teisė į socialinį būstą- viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str. įtvirtintų socialinės paramos teikimo formų. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 str. įtvirtintos teisės į socialinio būsto nuomą sąlygos. Viena šių sąlygų- paminėto įstatymo 9 str. 1 d. 2 p. įrašyta sąlyga, kad tokia parama gali būti teikiama asmenims, kurie Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas. Deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 str. 2 d. nustatytų pajamų ir turto dydžių. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. apibrėžia asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti deklaruoto turto vertę ir pajamas, kurios susietos su valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiu. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamai bylai aktualus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. 2 punktas, kuriame įtvirtinti tokie turto ir pajamų lygiai: dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos- 76 VRP dydžių ir turtas-168 VRP dydžių; dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos- 63 VRP dydžių ir turtas - 112 VRP dydžių.

Vertinant teisės normas, galiojančias šios nutarties priėmimo metu, paskutinį kartą VRP dydis nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 09 10 nutarimu Nr. 923 (įsigaliojo nuo 2015 01 01) ir jis yra 102 €.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. įtvirtintas kriterijus- VRP, pagal kurį nustatoma asmens (šeimos) teisė į paramą būstui išsinuomoti, yra dirbtinis dydis, kuris nesusietas su ekonominio ar socialinio gyvenimo realijomis ir priklauso tik nuo Vyriausybės valios. Tokią išvadą leidžia daryti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 str. 2 d. 4 p. ir 4 d. nuostatos. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad valstybės remiamos pajamos - rodiklis, taikomas nustatant pajamas ir turto vertę, suteikiančias teisę asmenims gauti teisės aktų reglamentuotą socialinę paramą, taip pat apibrėžiant ir apskaičiuojant teisės aktų nustatytus dydžius. Vien šis apibrėžimas suponuoja reikalavimą, kad šis rodiklis turi būti susietas su faktinių duomenų apie atitinkamus vidutinius, didžiausius ir mažiausius pajamų lygius turėjimu ir analize. Tačiau Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme nėra numatytos rodiklių sąsajos su ekonominio bei socialinio gyvenimo realijomis. Paminėto įstatymo 2 str. 4 d. įtvirtinta taisyklė, kad valstybės remiamų pajamų dydį ir kitus socialinės apsaugos išmokų rodiklius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši Vyriausybės diskrecija nėra nei kaip nors susaistyta, nei reglamentuota. Vertinant realybės kriterijais, neįmanoma, kad asmuo galėtų pragyventi, gaudamas per mėnesį 102 € pajamų. Tad teisės į socialinę paramą susiejimas su 102 € pajamų per mėnesį vienam asmeniui dydžio kriterijumi nėra pateisinamas. Tokio dydžio kriterijaus nepagrindžia nei statistikos duomenys, nei įstatyme įtvirtintos skaičiavimo metodikos.

Taip pat nežinia kuo pagrįstas yra Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. 2 p. įtvirtintas 76 VRP dydžio pajamų lygis (kaip teisės į paramą būstui išsinuomoti sąlyga) dviejų ar trijų asmenų šeimai. 76 VRP per metus sudaro (76 X 102 =) 7 752 €. Per mėnesį tai būtų 646 € trijų asmenų šeimai arba 215,33 € vienam asmeniui. Kodėl šis lygis nustatytas būtent 76 VRP dydžio, kaip šis dydis atitinka ekonomines ir socialines šalies realijas, niekur nėra paaiškinta. Todėl kyla pagrįsta abejonė dėl šio lygio teisingumo ir atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, kad 3 asmenų šeimos poreikiai 1,5 karto didesni už 2 asmenų šeimos poreikius, tačiau aptariamame įstatyme 76 VRP dydžio pajamų lygis, kaip teisės į paramą būstui išsinuomoti sąlyga ir dviejų, ir trijų asmenų šeimai nustatytas vienodas. Atsakovų šeimą sudaro trys asmenys, todėl atsakovų šeimos pajamų lygis, kaip teisės į paramą būstui išsinuomoti sąlyga, turėtų būti proporcingai didesnis, negu nustatytas dviejų asmenų šeimai.

Padėtis, kai teisė į socialinę paramą susieta su nežinia kokiu būdu nustatytu kriterijumi - VRP ir kai tas pats kriterijus taikomas ir daugiau, ir mažiau narių turinčioms šeimoms, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, saugumo ir proporcingumo principams.

Vienas pagrindinių asmens pajamų šaltinių- darbo užmokestis. Per laikotarpį nuo 2015 01 01 (VRP dydžio - 102 € įsigaliojimo) iki šios nutarties priėmimo dienos minimalusis darbo užmokestis (minimalioji mėnesinė alga), nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 09 24 nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio" - 300 € buvo didinamas trimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (2015 06 17 Nr. 615, 2015 12 02 Nr. 12402016 06 22 Nr. 644) ir šios nutarties priėmimo dieną yra 380 €. Tad minimalusis darbo užmokestis padidėjo 26,7 %., kai tuo tarpu VRP nedidėjo.

Žvelgiant į netolimą ateitį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 756 (įsigalios nuo 2018 01 01) VRP dydis nustatytas 122 € (padidės 19,6 %). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 10 11 nutarimu Nr. 814 (įsigalios nuo 2018 01 01) minimalioji mėnesinė alga nustatyta 400 €. Lyginant su 2015 01 01 dydžiu ji padidės 33,3%. VRP ir MMA didėjimo neproporcingumas yra akivaizdus.

Anksčiau aprašytos aplinkybės patvirtina, kad valstybės paramos teikimui aktualūs asmens turinę būklę apibrėžiantys dydžiai nuo 2015 01 01 nesikeičia, arba didėja retai ir nežymiai, tuo tarpu minimalusis darbo užmokestis, kaip vienas iš esminių asmens turtinę būklę formuojančių elementų, sparčiai didėja. Šios aplinkybės patvirtina VRP, kaip kriterijaus, nustatant teisės į socialinio būsto nuomą buvimą, neteisingumą, atotrūkį nuo ekonominio bei socialinio gyvenimo realijų ir prieštaravimą konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją saugomos ir ginamos įgytosios teisės (žr. 2007 m. lapkričio 22 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, pabrėžė, kad jos aiškintinos atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kurio neatsiejami elementai yra teisėtą lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. KT4-N1/2016 Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio (2003 m. lapkričio 27 d. redakcija) 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Todėl toks socialinės paramos - teisės išsinuomoti socialinį būstą- teisinis reguliavimas, kai teisė į socialinę paramą susijusi su stabiliais, beveik nekintančiais (sparčiai besikeičiant šalies ekonominiams rodikliams) ir socialinio bei ekonominio gyvenimo realijų neatitinkančiais kriterijais (VRP), prieštarauja aprašytiems konstituciniams principams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str. esmei ir prasmei: iš esmės negerėjant asmens (šeimos) socialiniam statusui, jis (šeima), gali netekti teisės į socialinę paramą.

Nagrinėjant šią bylą, yra pagrindas manyti, kad anksčiau paminėtiems konstituciniams principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str. esmei ir prasmei prieštarauja visa Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2014 10 09 Nr. XII-1215, 2017 01 17 įstatymo Nr. XIII-199 redakcija) 11 str. 2 dalis, kurioje teisės į paramą būstui išsinuomoti sąlygos susietos su socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliu- valstybės remiamomis pajamomis; taip pat paminėtiems principams ir nuostatoms prieštarauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1710, 2016 06 29 įstatymo Nr. XII-2516 redakcija) 2 str. 2 d. 4 p. ir 4 d. tuo aspektu, kad įstatyme nenumatytos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklio- valstybės remiamų pajamų (VRP) sąsajos su ekonominio ir socialinio gyvenimo realijomis bei nėra konkrečiai reglamentuotos procedūros, terminai, gairės bei kriterijai, kuriuos vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ir tvirtina šį dydį.

Tiems patiems konstituciniams principams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str. esmei ir prasmei prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 09 10 nutarimas Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 756 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo" pakeitimo". Šie nutarimai priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1710, 2016 06 29 įstatymo Nr. XII-2516 redakcija) nuostatomis. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėse šios nutarties pastraipose, nei įstatyme, nei nutarimuose nėra numatyta socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių koreliacija su ekonominio ir socialinio gyvenimo realijomis, nėra procedūrų, tvarkos ir gairių, kokiais terminais ar kokiems įvykiams įvykus bei kokį skaičiavimo būdą taikant šie dydžiai turi būti nustatomi ar peržiūrimi. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str. 1 d. 3 p. nuostatas Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas ir dėl Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 1 d. teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas turi stabdyti bylą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, turi kreiptis į jį prašydamas spręsti ar tas įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 3 d.). Neeliminavus abejonių dėl nurodytų Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2014 10 09 Nr. XII-1215,2017 01 17 įstatymo Nr. XIII-199 redakcija) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1710, 2016 06 29 įstatymo Nr. XII-2516 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 09 10 nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo" pakeitimo" nuostatų konstitucingumo ir pritaikius jas byloje, kyla grėsmė pažeisti atsakovų teises bei teisėtus interesus (iškyla grėsmė atsakovų teisei į būstą). Todėl pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1 ir 3 p., 67 str., Lietuvos Respublikos CPK 3, 163 str. 7 p. yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Civilinė byla Nr. e2-7833-432/2017 sustabdytina ir kreiptinasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2014 10 09 Nr. XII-1215, 2017 01 17 įstatymo Nr. XIII-199 redakcija) 11 str. ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1710, 2016 06 29 įstatymo Nr. XII-2516 redakcija) 11 str. 2 d. 4 p. ir 4 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 09 10 nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo" nuostatų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str. nuostatas ir konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir proporcingumo principus (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 3 d., 163 str. 1 d. 7 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 3 d.. 163 str. 1 d. 7 p., 165 str. 290, 291 str.,

nutaria:

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prašyti nuspręsti ar Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2014 10 09 Nr. XII-1215, 2017 01 17 įstatymo Nr. XIII-199 redakcija) 11 str. 2 dalis ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1710, 2016 06 29 įstatymo Nr. XII-2516 redakcija) 2 str. 2 d. 4 p. ir 4 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 09 10 nutarimas Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 756 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo" pakeitimo" atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str. nuostatas ir konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir proporcingumo principus.

Civilinę bylą Nr. e2-7833-432/2017, teisminio proceso Nr. 2-68-3-02096-2017-6 sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama (CPK 165 str.).

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas