Prašymo Nr. 1B-22/2017

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖ

Kodas 8860529, Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2017-10-19 Nr. S-2017-9327

Gedimino pr. 36, LT-01104, Vilnius

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMAS IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMU PATVIRTINTOS NUOSTATOS ATITIKIMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR ĮSTATYMAMS

Pareiškėjas:

Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė, Gedimino pr. 53, Vilnius.

Pareiškėjo atstovai:

1. Vytautas Juozapaitis

2. Stasys Šedbaras

3. Rimantas Jonas Dagys

Ginčijamą aktą priėmusi institucija:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kodas 188604574, Gedimino pr. 11, Vilnius.

Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 105 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 106 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau - Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 326 „Dėl Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo (toliau - Konkursų aprašas)(1) 35 punkto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams.

Bylos nagrinėjimo pagrindas.

Teisiškai motyvuota abejonė dėl Konkursų aprašo 35 punkto nuostatų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams pagal jų turinį ir reguliavimo apimtį (64 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

Pozicija ir jos juridinis pagrindimas dėl Konkursų aprašo 35 punkto nuostatos atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

Konkursų aprašo 35 punktas nustato, kad „jeigu dėl nenumatytų aplinkybių teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigybė tampa laisva, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali laikinai pavesti kitam asmeniui eiti įstaigos vadovo pareigas arba į jas priimti kitą asmenį pagal terminuotą darbo sutartį, iki Aprašo nustatyta tvarka bus priimtas ir pareigas pradės eiti naujas įstaigos vadovas, bet ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui.“

Paminėtina, kad Konkursų aprašas yra patvirtintas minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 326 „Dėl Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo", kurio preambulėje nurodyta, kad šis teisės aktas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi.

Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi tiek nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01, tiek akto redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01 iki dabar) nustato, kad „nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai priimami į pareigas konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka."

Minėtu Vyriausybės nutarimu buvo įgyvendinta įstatymo nuostata ir priimtu poįstatyminiu teisės aktu yra patvirtintas Konkursų aprašas, kuris iš esmės nustato:

„konkurso organizavimo ir vykdymo, konkurso komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką" (Konkursų aprašo 1 punktas).

„Konkursą į nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovo pareigas <...> organizuoja nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos <...> vadovą į pareigas priimanti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija <...>“ (Konkursų aprašo 2 punktas).

,,Konkursas vykdomas laikantis lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principų." (Konkursų aprašo 3 punktas).

Konkurso skelbimo, dokumentų pateikimo ir priėmimo procedūras, komisijos sudarymo, komisijos darbo organizavimo, konkurso organizavimo ir vykdymo procedūras (Konkursų aprašo II, III, IV ir V skyriai / 4 - 33 punktai).

Pareiškėjų vertinimu, ginčijama Konkursų aprašo 35 punkto nuostata (įrašyta šio teisės akto VI skyriuje „BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS") pagal savo turinį ir reguliavimo apimtį prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams tiek, kiek ji konkuruoja su minėta Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kuri, pareiškėjų vertinimu, nesuteikia įgaliojimų Vyriausybei įtvirtinti kitos (-ų) sąlygos (-ų) ar būdo (-ų), kurių pagrindu asmuo galėtų būti priimtas į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas. Įstatymų leidėjas, priimdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymą, šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtino vienintelę sąlygą (būdą), pagal kurią asmuo gali būti priimamas į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas ir šis būdas yra išimtinai konkursas. Kito būdo (-ų) būti priimtam į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas, minėta įstatymo norma nenumato, taip pat kito būdo (-ų) nenumato ir kitos Profesionaliojo scenos meno įstatymo nuostatos.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje veikiančios valstybės ar savivaldybių profesionaliojo scenos meno įstaigos(2) yra atitinkamos teisinės formos juridiniai asmenys (daugeliu atveju biudžetinės įstaigos), kurių veiklos teisinį reguliavimą nustato atitinkami įstatymai (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas), tačiau minėti įstatymai taikomi tiek, kiek šių juridinių asmenų veiklos nereglamentuoja specialieji įstatymai(3). Šio prašymo kontekste kiti įstatymai (minėtas Biudžetinių įstaigų įstatymas) taip pat nenumato kitokio būdo asmeniui būti priimtam į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas, negu nustato specialusis įstatymas - Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalis.

Įstatymų leidėjas specialiuoju Profesionaliojo scenos meno įstatymu reglamentavo profesionaliojo scenos meno valstybinį valdymą, profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą ir veiklą, šių įstaigų finansavimą, darbuotojų darbo santykių, socialinių garantijų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ypatumus. Minėto įstatymo IV skyriuje įtvirtino nuostatas, reglamentuojančias nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų valdymą, darbuotojų darbo santykių reglamentavimo ypatumus. Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų ar asmenų, pretenduojančių eiti šias pareigas, teises ir pareigas:

- „nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai priimami į pareigas konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

- nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus <...>;

- kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus;

- su konkursą laimėjusiu nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovu sudaroma darbo sutartis penkeriems metams;

- to paties nacionalinio, valstybinio savivaldybės teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės;

- <...> Jeigu nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Paaiškėjus, kad nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį."(4)

Pareiškėjų vertinimu, įstatymų leidėjas minimo specialiojo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatė vienintelį būdą (konkursas), kurio pagrindu asmuo gali būti priimamas į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovo pareigas, minėtoje normoje Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedant tik nustatyti konkurso tvarką (procedūras).

Vertinant ginčijamos Konkursų aprašo 35 punkto nuostatos turinį ir reguliavimo apimtį, pagrįstai abejojame jos atitiktimi Konstitucijai ir įstatymams, nes šia teisės norma nustatyta galimybė nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas užimti ne konkurso būdu, o vienašališku tokios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu, jai laikinai pavedant kitam asmeniui eiti įstaigos vadovo pareigas arba į jas priimant kitą asmenį pagal terminuotą darbo sutartį. Vertinant šios ginčijamos poįstatyminės nuostatos turinį taip pat abejojame, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įgaliojimus nustatyti ir sąlygas (aplinkybes), kurioms esant ne konkurso būdu asmeniui gali būti laikinai pavedama eiti įstaigos vadovo pareigas arba būti į jas priimtam pagal terminuotą darbo sutartį. Paminėtina, jog Konkursų aprašo 35 punkto nuostatoje aprašomos aplinkybės (,,nenumatytos aplinkybės") yra nedetalizuojamos, todėl teisiškai laikytinos neapibrėžtomis ir neaiškiomis.

Pareiškėjų nuomone, sistemiškai vertinant Profesionaliojo scenos meno įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą asmenims, pretenduojantiems tapti nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovu, taip pat teisinį reguliavimą tokias pareigas jau einantiems asmenims, yra pagrindo abejoti Konkurso aprašo 35 nuostatos konstitucingumu tiek, kiek šia nuostata vadovaujantis asmuo gali būti priimtas ar paskirtas į nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas be konkurso, kurio atlikimo procedūras numato tas pats Vyriausybės patvirtintas Konkurso aprašas.

Abejojame, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime įtvirtintas būdas būti paskirtam ar priimtam į įstaigos vadovo pareigas be konkurso, neprieštarauja Profesionaliojo scenos meno įstatyme įtvirtintam būdui būti priimtam į įstaigos vadovo pareigas išimtinai konkurso būdu. Papildomai paminėta, jog pagal ginčijamą Konkursų aprašo 35 punktą asmenį paskiriant ar priimant į įstaigos vadovo pareigas nėra atliekamas asmens (pretendento) įvertinimas keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams, todėl abejojame, ar pagal šios normos turinį ji neprieštarauja Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse-numatytam reguliavimui, pagal kurį turi būti atliekamas asmens (pretendento) įvertinimas keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams. Vadovaudamasi Konkursų aprašo 35 punkto nuostata, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija be konkurso ir įvertinimo keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams gali priimti vienašališką sprendimą dėl tam tikro asmens laikino paskyrimo ar terminuoto priėmimo į nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas, todėl ginčijama nuostata nustatyta įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos diskrecija, pareiškėjų vertinimu, sukelia abejonę dėl jos legitimumo aukštesnės galios teisės akte nustatytam teisiniam reguliavimui, t. y., Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis.

Vertinant nurodytą teisinį reguliavimą yra pagrindo abejoti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtindama Konkurso aprašo 35 punkto nuostatą, neveikė ultra vires, taigi ar ši nuostata pagal savo turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja:

1. Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principams, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, kuri apibrėžia, kad valdžios galias riboja Konstitucija, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, kuris nustato, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo <...>;

2. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytam teisėkūros sistemiškumo principui, keliamam ą teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams (įskaitant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę) kuris išreiškia imperatyvų reikalavimą juo vadovautis, - reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina;

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, kuri nustato, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, šio įstatymo 3 straipsniui, kuris numato, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, <...>, įstatymais, <...> bei 22 straipsnio 2 daliai kuri apibrėžia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, <...>;

4. Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, kuri apibrėžia, kad nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai priimami į pareigas konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka bei šio įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalims, kurios nustato, jog nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus <...>; kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus; su konkursą laimėjusiu nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovu sudaroma darbo sutartis penkeriems metams.

Konstitucinis Teismas yra suformavęs oficialią konstitucinę doktriną, jog Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkto nuostata, kad Vyriausybė vykdo įstatymus, aiškintina inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste. Šiuo principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė - teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo aktuose (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimuose) yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio {ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų ir, vykdydama vienus įstatymus, ji negali pažeisti kitų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose - poįstatyminiuose teisės aktuose - negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose. Svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. kovo 5 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai).(5)

Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 23 d. nutarime yra konstatavęs, jog jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesilaikytų įstatymų, būtų paneigiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją, taip pat Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktas, pagal kurį Vyriausybė vykdo inter alia įstatymus.(6)

Nors šiame prašyme nurodomų asmenų priėmimas į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas nėra laikytinas valstybės tarnyba, atitinkamai netaikomos valstybės tarnybos teisinį reguliavimą nustatančios teisės normos, tačiau visuomenės lūkesčiai dėl į tokias pareigas pretenduojančio asmens priėmimo į jas skaidrumo, pareiškėjų nuomone gali būti laikytini lygiaverčiais, atitinkančiais valstybės tarnybai keliamiems esminiams principams, t. y., tiek dėl priėmimo į pareigas konkurso būdu, tiek dėl asmens įvertinimo keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams. Paminėtina, jog Konstitucinis Teismas, suformuluodamas plačią oficialią konstitucinę valstybės tarnybos doktriną, yra pažymėjęs, kad „<...>asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumo patikros vykdymo pagrindai turi būti nustatyti įstatymu; poįstatyminiais teisės aktais gali būti nustatyta tokios patikros vykdymo tvarka. <...>"(7) .

Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog „<...> visuotinai pripažįstama, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą. Valstybės tarnybos skaidrumas yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe. <...>".(8)

Įstatymų leidėjas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnyje reglamentavo nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių reglamentavimo ypatumus, nustatydamas, kad nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams keliami ypatingi intelekto ir kiti kvalifikaciniai reikalavimai(1), todėl specialiajame įstatyme numatyta, kad į minimų įstaigų vadovų pareigas asmenys priimami tik po jų įvertinimo keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams, kuris atliekamas įstatyme numatytu būdu - vykdant konkursą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priėmusi ginčijamą nuostatą, pareiškėjų vertinimu nukrypo nuo teisinio reglamentavimo, kurį nustatė įstatymų leidėjas, todėl kyla pagrįsta abejonė, jog nevykdant konkurso, kurio metu atliekamas pretendento įvertinimas, nutolstama nuo įstatyme numatytos nuostatos (konkurso vykdymo), kuria siekta užtikrinti asmens priėmimo į viešas pareigas skaidrumo principą, atrenkant tinkamiausią pretendentą, kuris praėjęs konkurso procedūras būtų priimtas į pareigas, taip užtikrinant viešąjį interesą, kad aiškiu ir skaidriu būdu būtų atrinktas asmuo, kuris eitų visuomenėje svarbias ir atsakingas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovo pareigas.

Paminėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog konkursas - tai asmens profesinių, dalykinių ir asmeninių savybių, reikalingų eiti tam tikras pareigas, patikrinimo būdas, kurį atlieka nustatyta tvarka sudaryta konkurso organizacinė komisija, vadovaudamasi konkurso nuostatais. Konkurso tikslas yra patikrinti pretendentų į laisvą darbo vietą žinias ir įgūdžius, asmenines bei dalykines savybes, kad į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas būtų išrinktas geriausias. Darbo Kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančių darbuotojų, specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų ar kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai ar kitokie reikalavimai. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės ir savivaldybių įmonių, iš valstybės, savivaldybių biudžetų finansuojamų valstybės ir savivaldybės įstaigų teisinę padėtį, svarbą, veiklos principus (viešumą, skaidrumą ir pan.), DK 101 straipsnio 2 dalyje nustatė, kad konkursinių pareigybių sąrašą ir tvarką šiose institucijose nustato Vyriausybė.<...>"(2), taigi, vertinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (tiek Darbo kodekso redakcija, galiojusi iki 2017 m liepos 1 d., tiek Darbo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2017 m liepos 1 d., nuostatas akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei yra suteikta diskrecija tik dėl konkursinių pareigų sąrašo ir konkurso tvarkos nustatymo, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai - šiuo atveju - Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas, o Vyriausybei suteikta diskrecija nustatyti tik konkurso organizavimo procedūras (tvarką).

Prašymas Konstituciniam Teismui:

Atsižvelgdami į tai, prašome Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 326 „Dėl Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo 35 punktas pagal šios normos turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principams, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, 3 straipsniui, 22 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalims.

(1) Identifikacinis kodas: 2017-07684; Užregistravimo TAR data: 2017-05-05; Įsigaliojo: 2017-05-06; Paskelbta: TAR, 2017-05-05, Nr. 7684.

(2) Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 2 str. 3 d.

(3) Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 1 str.

(4) Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 str. 1-6 dalys.

(5) Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas „Dėl kandidato į Vyriausybės atstovus skyrimo".

(6) Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarimas „Dėl AB „Alita" privatizavimo".

(7) Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas „Dėl kandidato į Vyriausybės atstovus skyrimo".

(8) Konstitucinio Teismo 2008 sausio 22 d. nutarimas „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas".

(1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. ĮV-792 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams".

(2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2008.

Priedas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 326 „Dėl Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtintas Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašas

Pareiškėjai:

Lietuvos Respublikos Seimo nariai

1. Vytautas Juozapaitis

2. Stasys Šedbaras

3. Gabrielius Landsbergis

4. Jurgis Razma

5. Vytautas Kernagis

6. Monika Navickienė

7. Rasa Juknevičienė

8. Dainius Kreivys

9. Arvydas Anušauskas

10. Sergejus Jovaiša

11. Paulius Saudargas

12. Mantas Adomėnas

13. Algis Strelčiūnas

14. Edmundas Pupinis

15. Žygimantas Pavilionis

16. Laurynas Kasčiūnas

17. Mykolas Majauskas

18. Audronius Ažubalis

19. Gintarė Skaistė

20. Kęstutis Masiulis

21. Andrius Navickas

22. Rimantas Jonas Dagys

23. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

24. Tadas Langaitis

25. Vitalijus Gailius

26. Dovilė Šakalienė

27. Irena Degutienė

28. Kazys Starkevičius

29. Andrius Kubilius

30. Antanas Matulas

31. Emanuelis Zingeris

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalimi, tvirtinu trisdešimt vieno (skaičius) Seimo narių parašus:

Seimo pirmininko pavaduotojas: Rima Baškienė