Prašymo Nr. 1B-21/2017

Civilinė byla Nr. e3K-3-279-690/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00399-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija

3.2.3.6.1.1.7.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borta" kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borta" ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp proceso šalių, aiškinimo ir taikymo.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama kasacinę bylą pagal ieškovės UAB „Borta" (toliau - ieškovė) kasacinį skundą civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai (toliau - ir atsakovė), 2015 m. birželio 12 d. nutartimi nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau - ir Teisingumo Teismas) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir nacionalinių nuostatų atitikties jai.

3. Teisingumo Teismas 2017 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Borta (C-298/15) (toliau - Prejudicinis sprendimas), jame, be kita ko, nurodė, kad kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims [ieškovei ir atsakovei] yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi spręsti šis teismas; išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys [ieškovė ir atsakovė], nėra atlyginamos.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 17 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, pasiūlyta byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius teisinius argumentus dėl Prejudicinio sprendimo.

5. Ieškovė kasaciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Į šį prašymą, be kita ko, įtraukė išlaidas, susijusias su bylos dėl prašymo priimti Prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme nagrinėjimu, iš viso 4920,58 Eur (už rašytinių pastabų analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui - 1089 Eur su PVM; už atstovavimą Teisingumo Teisme - 2420 Eur su PVM; už lėktuvo bilietus - 773,58 Eur; už viešbutį - 638 Eur).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; pripažino neteisėta atsakovės vykdyto atviro konkurso „Objekto „Krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 rekonstravimas. I etapas „Statybos darbai" sąlygų 4.3 punktą; nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją; skyrė atsakovei 90 000 Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

7. Kasacinis teismas pirmiau nurodyta nutartimi taip pat perskirstė šalių procese turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atidėjo ieškovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas Teisingumo Teismo procese, nagrinėjimą ir nutarė dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo įstatymo nustatyta tvarka priimti papildomą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Teisingumo Teismą, paskirstymo (CPK 93 straipsnio 6 dalies) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

8. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Pagal CPK 93 straipsnio 6 dalį bylinėjimosi išlaidos, susidariusios, inter alia (be kita ko), dėl teismo kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, proceso dalyviams nepaskirstomos.

10. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovė kasaciniam teismui pateikė prašymą priteisti išlaidų, susijusių su bylos dėl prašymo priimti Prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme nagrinėjimu (3509 Eur advokato pagalbos ir 1411,58 Eur kelionės išlaidų), atlyginimą. Dėl CPK 93 straipsnio 6 dalies šių išlaidų priteisimo klausimo sprendimas galutiniame procesiniame sprendime kasacinio teismo buvo atidėtas.

11. Teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar CPK 93 straipsnio 6 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, todėl ji sprendžia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis pateiktų išvadą dėl jų atitikties Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui, Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai.

12. Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

13. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas civiliniame procese taikant taisyklę „pralaimėtojas moka" yra ne tik sudėtinė teismo procesinio sprendimo dalis, bet ir apskritai įeina į teisingumo vykdymo kaip proceso ir rezultato apimtį. Tik tokiu teismo sprendimu, kuriuo ginčo laimėtojui valstybės vardu ne tik patvirtinamas jo interesų realumas ir teisinių argumentų pagrįstumas, bet ir atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies, pasiekiamas teisingumas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad CPK 93 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, proceso dalyviams nepaskirstomos, galimai iš dalies (dėl bylinėjimosi išlaidų) apriboja teismą priimti savo turiniu teisingą sprendimą, taip realiai apsaugant žmogaus teises ir laisves.

15. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis yra neatskiriamai susijusi su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad šiomis nuostatomis yra nustatyta asmens teisė į teisminę pažeistų jo konstitucinių teisių ir laisvių gynybą. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija - esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. kovo 28 d., 2008 m. sausio 22 d. nutarimai).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 93 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, proceso dalyviams nepaskirstomos, taip pat galimai pažeidžia asmenų teises kreiptis į teismą, de minimis (mažų mažiausiai) šios teisės įgyvendinimą daro mažiau patrauklų, suvaržytą.

17. Kasacinio teismo nuomone, išankstinis ieškovo žinojimas, kad dėl teisinio reguliavimo dalis bylinėjimosi išlaidų, net ir teismui patvirtinus jo reikalavimų pagrįstumą, nebus atlygintos, iš tiesų, atsižvelgiant į ieškovo finansinį pajėgumą inicijuoti teisminį procesą, gali jį nuo to atgrasyti, ypač tais atvejais, kai tokių bylinėjimosi išlaidų dalis, jas lyginant su visomis išlaidomis ir pareikšto reikalavimo suma, bus reikšminga. Dėl to CPK 93 straipsnio 6 dalis nelaikytina tik įprastine, privalomai taikoma procedūrine taisykle, o kvalifikuotina kaip reali kliūtis subjektams siekti teisminės pažeistų interesų gynybos.

18. Konstitucinio Teismo ne kartą konstatuotas Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos subjektinės teisės įtvirtinimo teisės aktuose ir realaus pasinaudojimo ja veiksmingumas (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad, Konstitucinio Teismo vertinimu, teisminė gynyba - ypatinga, lyginat su kitais gynybos būdais (pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas).

19. Atsižvelgiant į tokią Konstitucijos garantuojamos teisės svarbą, jos ribojimas, nors ir nėra per se (savaime) draudžiamas, tačiau, kasacinio teismo vertinimu, pirma, juo turi būti siekiama teisėto tikslo, ir, antra, priemonės šiam tikslui pasiekti turi būti proporcingos reguliavimo tikslų atžvilgiu (žr. taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. liepos 29 d. sprendimą byloje Guérin prieš Prancūziją, Reports 1998-V, p. 1867, par. 37; 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10).

20. Teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl įstatymo leidėjo siekiamų tikslų nustatant CPK 93 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad pirmiau nurodyta norma priimta Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480. Iš šio įstatymo travaux préparatoires (parengiamųjų dokumentų) - aiškinamojo rašto Nr. XIP-1409 - neišplaukia aiški įstatymo leidėjo ar įstatymo priėmimo iniciatoriaus pozicija, dėl kokių priežasčių aptariamas ribojimas buvo įtvirtintas.

21. Akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl nacionalinio teismo kreipimosi į Teisingumo Teismą, turi tam tikros specifikos, nes, pirma, jos iš esmės nėra tiesiogiai susijusios su pagrindiniu nacionaliniame procese nagrinėjamu civiliniu ginču, ir, antra, nacionalinio teismo, tiek to, kuris turi tik teisę, tiek to, kuris kreiptis į Teisingumo Teismą privalo, bendradarbiavimas su Europos Sąjungos kompetentinga teismine institucija bet kokiu atveju yra šio nacionalinio teismo prerogatyva.

22. Vis dėlto pristatytas bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl teismo kreipimosi į Teisingumo Teismą, specifiškumas nėra toks išskirtinis, kad jį būtų galima pripažinti teisėtu tikslu. Net ir vertinant priešingai, bet kokiu atveju aptariamas proceso reguliavimas nevertintinas kaip proporcingas.

23. Pabrėžtina, kad konstitucinės teisės į teismą suvaržymas tampa dar akivaizdesnis, kai procesą inicijavusi šalis, atsižvelgiant į tai, kad ji pati tiesiogiai negali kreiptis į Teisingumo Teismą, jog šis priimtų prejudicinį sprendimą, aiškiai deklaruoja tokio kreipimosi interesą ir poreikį. Kitais žodžiais tariant, kai ieškinio padavimas bendrosios kompetencijos teisme šaliai yra vienintelė priemonė iškelti nacionalinės teisės nuostatos aiškinimo ir atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas gali būti kliūtis pradėti tokį civilinį procesą.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog kiekviena teismo nagrinėjamos bylos šalis, suabejojusi įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai, turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį bendrosios kompetencijos ar specializuotą teismą ir prašyti, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Tokio prašymo teisę proceso šalis turi ir dėl bendrosios kompetencijos teismo kreipimosi į Teisingumo Teismą ar Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

25. Šiame kontekste pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar nacionalinio teismo kreipimasis į Teisingumo Teismą inicijuotas proceso šalies prašymu ar tik paties teismo iniciatyva, bet kokiu atveju prejudicinio sprendimo priėmimo procese ginčo šalies dalyvavimas yra reikšmingas, galintis daryti įtaką galutiniam Teisingumo Teismo sprendimui. Pavyzdžiui, pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 80 straipsnį per teismo posėdį bylą nagrinėjančio teismo teisėjai ir generalinis advokatas gali pateikti klausimus šalių atstovams, patarėjams ar advokatams.

26. Be to, pagal Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio 3 dalį privačioms ginčo šalims privalo atstovauti advokatas. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnį advokatams, atstovaujantiems šaliai Teisingumo Teisme, suteikiamos atitinkamos privilegijos ir imunitetas; pagal šio reglamento 96 straipsnį pastabas Teisingumo Teismui prejudicinio sprendimo procese gali pateikti, inter alia, bylos šalys; reglamento 115 straipsnyje nurodyta, kad pagrindinės bylos šalis, kuri visiškai arba iš dalies negali sumokėti su procesu susijusių išlaidų, bet kuriuo metu gali prašyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą.

27. Dėl nagrinėjamoje byloje aptariamo klausimo pažymėtina, kad, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmiau nurodytoje byloje Klauz prieš Kroatiją vertinimu, taisyklės „pralaimėtojas moka" ir su tuo susijusios taisyklės dėl atitinkamų išlaidų padengimo loginis pagrindas - išvengti nepagrįsto bylinėjimosi ir nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų, kad potencialūs ieškovai būtų atbaidyti nuo nepagrįstų ieškinių ar pernelyg didelių (perdėtų) reikalavimų reiškimo, neprisiimant padarinių; šios taisyklės, varžančios nepagrįstą bylinėjimąsi ir pernelyg dideles jo išlaidas, bendra prasme turi teisėtą tikslą užtikrinti tinkamą teisingumo administravimą ir kitų asmenų teisių apsaugą. Pažymėtina, kad tokiu atveju CPK 93 straipsnio 6 dalis - išimtis iš bendros taisyklės „pralaimėtojas moka", kuri (išimtis), be kita ko, galimai neprisideda prie tinkamo teisingumo administravimo.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 93 straipsnio 6 dalies atitikties Konstitucijai klausimas gali būti nagrinėjamas ne tik grynai nacionaliniu, bet ir Europos Sąjungos teisės lygmeniu. Pagal Konstitucijos sudedamosios dalies - Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" 2 dalį Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Ieškovės ir atsakovės ginčas kilo iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurie reguliuojami, inter alia, Europos Sąjungos teisės aktais.

29. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog viešojo pirkimo apskundimo procedūras reglamentuoja tiek nacionalinė (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) nuostatos, CPK XXI(1) skyrius), tiek Europos Sąjungos teisė, būtent - Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyva 89/665/EEB dėl įstatymo ir kito teisės akto, susijusio su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, kurią iš dalies pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyva 2007/66/EB dėl viešojo sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau Direktyva Nr. 89/665 su pakeitimais - Direktyva Nr. 2007/66). Direktyvos Nr. 2007/66 nuostatos yra perkeltos į ginčui aktualios redakcijos VPĮ V skyrių (taip pat ir į CPK XXI(1) skyrių), reglamentuojantį tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų procedūras.

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Direktyvos Nr. 2007/66 1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą ši direktyva taikoma Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nurodytoms sutartims (minimalią tarptautinio pirkimo vertę viršijančioms sutartims). Vis dėlto Lietuvos įstatymų leidėjas VPĮ įtvirtino bendras perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras nepriklausomai nuo viešojo pirkimo sutarties vertės, todėl VPĮ V skyriaus nuostatos aktualios sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais. Pažymėtina, kad kai nacionalinis teisės aktų leidėjas išimtinai vidaus situacijose pasirenka tokius pačius sprendimus, kokie nustatyti Europos Sąjungos teisėje, jog, be kita ko, išvengtų diskriminacijos atsiradimo arba galimų konkurencijos iškraipymų, egzistuoja konkretus Sąjungos interesas, kad, siekiant ateityje išvengti aiškinimo skirtumų, iš Europos Sąjungos teisės perimtos nuostatos ar sąvokos būtų aiškinamos vienodai, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jos taikomos (žr. pagal analogiją dėl Direktyvos Nr. 86/653 Teisingumo Teismo 2006 m. kovo 19 d. sprendimą Poseidon Chartering, C-3/04, rink. 2006, p. I-2505).

31. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos principo (Direktyvos Nr. 2007/66 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa) svarba. Sąžiningas tiekėjų varžymasis priklauso ne tik nuo to, kaip perkančioji organizacija vykdo pirkimo procedūras, kaip jų laikosi, bet ir kaip veiksmingai tiekėjai gali apginti savo galbūt pažeistas teises. Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo pabrėžiami tiekėjams prieinami ir efektyvūs jų teisių gynybos mechanizmai, reali galimybė jais pasinaudoti bei aktyvus teismo vaidmuo užtikrinant jų prieinamumą. Veiksmingumo principas reikalauja, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas. Perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumas vertinamas ne tik in abstracto (abstrakčiai), bet ir in concreto (konkrečiai), t. y. atsižvelgiant ne tik į ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normas (VPĮ V skyrių), kitas nuostatas (pirkimo sąlygas) ar buvusią praktiką, bet ir į tai, koks rezultatas pasiektas šias normas pritaikius. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio (pagal pareigas) aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Nepriklausomai nuo to, jog peržiūros procedūros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą. Teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).

32. Aptariamas ribojimas, įtvirtintas CPK 93 straipsnio 6 dalyje, pagal pirmiau pristatytą teisėjų kolegijos poziciją (14, 16-17, 20-22 punktai) galimai nesuderinamas su Europos Sąjungos viešųjų pirkimų peržiūros teisiniu reguliavimu, a fortiori (pirmiausia) tiekėjų veiksmingos teisinės apsaugos principu.

33. Europos Sąjungos teisinio reguliavimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks ribojimas gali būti nesuderinamas ir su Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 22 d. direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu. Baudžiamajame procese nagrinėjant civilinį ieškinį (ir dėl to taikant CPK nuostatas) gali susidaryti nacionalinio ir Europos Sąjungos teismo bendradarbiavimo situacija, dėl kurios proceso šalies (šiuo atveju - įtariamojo ar kaltinamojo) teisė į teisingą teismą gali būti iš dalies apribota.

34. Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucijos 110 straipsnis). Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

35. Dėl nurodytų argumentų visumos teisėjų kolegija stabdo civilinės bylos dalies dėl išlaidų, susidariusių dėl kasacinio teismo kreipimosi į Teisingumo Teismą (ieškovės advokato pagalbos ir kelionės išlaidų), nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kad būtų išspręstas byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai klausimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 356 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 6 dalis ta apimtimi, kuria bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, proceso dalyviams nepaskirstomos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui, Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai.

Sustabdyti civilinės bylos Nr. e3K-3-279-690/2017 dalies dėl išlaidų, susidariusių dėl kasacinio teismo kreipimosi į Teisingumo Teismą, nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Gediminas Sagatys

Dalia Vasarienė