Prašymo Nr. 1B-19/2017

Administracinė byla Nr. eA-1597-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03445-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.4; 52.1.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Regiva" apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Regiva" skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, UAB „Vaikara", ŽMK „Astacus", UAB „Vasaknos", UAB „Solveiga", UAB „Alkaragis", UAB „Ūda", UAB „Kirneilis", UAB „Sevila", ŽK „Dykų lyga", R. D., N. G., A. G., D. K., S. .P., V. P., V. R., A. S., R. Š., T. V., A. D., O. K. dėl protokolo dalies, jo priedo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Ginčo esmė

1. 2017 m. gegužės 27 d. vyko Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos, patvirtintos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VI-52, (toliau - ir Komisija) posėdis, kuriame buvo svarstomas perleidžiamųjų teisių į 2015 m. seliavų ir ežerinių stintų žvejybos vidaus vandenyse kvotų suteikimas ūkio subjektams aukciono būdu. 2015 m. gegužės 28 d. surašytas šio posėdžio protokolas Nr. J1-6 (toliau - ir Protokolas), kuriame užfiksuoti aukciono rezultatai. Iš protokolo matyti, kad Komisija nutarė suteikti ūkio subjektams 2015 metams perleidžiamąsias teises į seliavų ir ežerinių stintų žvejybos kvotas, nurodytas Protokolo 3 priede.

2. Pareiškėjas UAB „Regiva" su skundu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia Komisijos Protokolo 3 priedo dalį, kuria aukcione dalyvavusiems ūkio subjektams (juridiniams bei fiziniams asmenims) buvo paskirtos traukiamų tinklų ir statomųjų tinklaičių kvotos Akmenos, Alaušo, Asvejos, Baluošo, Bebrusų, Dringio, Drūkšių, Galvės, Lakajų Baltųjų, Lūšių, Spindžio, Vievio ežeruose. Pareiškėjo manymu, bendrovei (UAB „Regiva“) nebuvo suteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos daugelyje ežerų kvotas 2015 metams, kadangi ji nesurinko papildomų balų pagal Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklėse įtvirtintus kriterijus, kurie, pasak pareiškėjo, yra neteisėti, t. y. vienus ūkio subjektus privilegijuojantys, o kitus - diskriminuojantys. Pareiškėjas nurodė, kad aukciono laimėtojo nustatymo tvarka (balų apskaičiavimo formulė), įtvirtinta minėtų taisyklių 23 punkte, iškreipia konkurenciją ir riboja naujų ūkio subjektų patekimą į rinką. Nauji ūkio subjektai, siekiantys gauti perleidžiamąsias teises į žvejybos vidaus vandenyse kvotas, negali gauti papildomų, laimėjimą aukcione lemiančių balų, kadangi anksčiau per pastaruosiuos 5 metus nežvejojo tame vandens telkinyje, nepriklauso specialioms asociacijoms ar organizacijoms, tam tikroje teritorijoje nėra deklaravę gyvenamosios vietos ar įregistravę juridinio asmens buveinės. Dėl papildomų, itin didelių balų suteikimo ūkio subjektams, anksčiau žvejojusiems tame vandens telkinyje, priklausantiems tam tikroms specialioms asociacijoms ar organizacijoms, tam tikroje teritorijoje deklaravusiems gyvenamąją vietą ar įregistravusiems juridinio asmens buveinę, sudaromos nepalankios sąlygos naujiems ūkio subjektams patekti į aptariamą rinką. Taisyklių 23 punkte yra įtvirtintas ūkinės veiklos ribojimas, kuris gali būti nustatytas tik įstatyme, todėl žemės ūkio ministras, poįstatyminiame teisės akte nustatydamas esmines ūkinės veiklos sąlygas ir ribojimo kriterijus, viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą principą, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-310 (2015 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 3D-44 redakcija) (toliau - ir Taisyklės), 23 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui.

3. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad UAB „Regiva" turėjo labai panašias galimybes gauti žvejybos kvotas kai kuriuose ežeruose. 2014 metais ši bendrovė buvo gavusi žvejybos kvotas Margio ežere, tačiau jame nežvejojo ir prarado galimybę gauti papildomus balus. Žvejybos kvotas vidaus vandenyse 2015 metais gavo 22 ūkio subjektai. Iš šių ūkio subjektų 10 ūkio subjektų paskutinius trejus metus nepriklausė asociacijai, vienijančiai versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus, ar žuvininkystės produktų gamintojų organizacijai.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Taisyklių 23 bei 30 punktuose nustatyti kriterijai yra pasirinkti, įgyvendinant Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 4 dalies nuostatas.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys N. G. ir T. V., UAB „Sevila" su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir S. P., pateikdami atsiliepimą į skundą, prašė jį tenkinti. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė.

II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Žuvininkystės įstatyme yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiga nustatyti aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Atsižvelgus į tai, atmesti pareiškėjo argumentai, kad žemės ūkio ministras, tvirtindamas Taisyklių 23 punktą, viršijo savo įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo apribota galimybė prisijungti prie versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus vienijančios asociacijos. Be to, matyti, kad Taisyklių 23 punkte įtvirtinti kriterijai yra svertiniai, ir pagrindinis kriterijus, pagal kurį skiriamos kvotos - siūloma kaina. Todėl negalėjo būti daroma išvada, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Abejonės dėl Taisyklių 23 punkto atitikties įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui pirmosios instancijos teismui taip pat nekilo, todėl pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nebuvo nustatytas. Teismui nekilo abejonės ir dėl Žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai.

III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

9. Pareiškėjas UAB „Regiva" pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo UAB „Regiva" skundą tenkinti.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat motyvais, kaip ir skundas. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos faktinių aplinkybių dėl balų pagal Taisykles skaičiavimo. Skundžiamame sprendime pasisakoma tik dėl vieno kriterijaus - priklausymo asociacijai. Apeliantas, be kita ko, nesutinka su teismo išvada, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį skiriamos kvotos, yra siūloma kaina. Subjektai, anksčiau nežvejoję, nepriklausantys atitinkamai asociacijai ar organizacijai, taip pat tam tikroje teritorijoje nedeklaravę gyvenamosios vietos ar neįregistravę juridinio asmens buveinės, aukcione nepagrįstai turi siūlyti kelis kartus didesnes kainas, kad galėtų patekti į rinką, tačiau net ir pasiūlius dvigubai didesnes kainas, aukciono laimėti nėra galimybių.

11. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kaip ir atsiliepime į skundą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kaip ir atsiliepimas į skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Dėl ginčo teisinių santykių ir taikytinos teisės

13. Byloje ginčijama Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos posėdžio, kuris vyko 2015 m. gegužės 27 d., protokolo Nr. J1-6, surašyto 2015 m. gegužės 28 d., 3 priedo dalis, kuria ūkio subjektams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims) 2015 metams aukciono būdu suteiktos perleidžiamosios teisės į seliavų ir ežerinių stintų žvejybos kvotas tam tikruose Lietuvos ežeruose. Pareiškėjas UAB „Regiva" nesutinka su minėta Protokolo dalimi dėl to, kad bendrovei nepagrįstai nebuvo suteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse, dėl kurių pareiškėjas dalyvavo aukcione, kvotos. Taigi byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių perleidžiamųjų teisių į žvejybos kvotas vidaus vandenyse suteikimą, taikymo ir aiškinimo.

14. Aukcionas, kurio rezultatus nagrinėjamoje byloje ginčija pareiškėjas, buvo vykdomas, vadovaujantis pirmiau minėtomis Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-310. Aukciono metu buvo taikomos Taisyklės su paskutiniais pakeitimais, padarytais žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 3D-44, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 30 d.

15. Taisyklių 24 punkte įtvirtinta, kad Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisija aukciono laimėtoju paskelbia tą aukciono dalyvį, kuris surinko daugiausiai balų.

16. Taisyklių 23 punkte įtvirtinta, kad aukciono laimėtojas nustatomas apskaičiuojant surinktus balus pagal formulę:

čia: B - surinktų balų skaičius;

K - lėšų, skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, aukcione pasiūlytas dydis, kuris negali būti mažesnis nei nustatytas šių taisyklių 3 priede;

S - jei aukciono dalyvis priklauso asociacijai, vienijančiai versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus, ar žuvininkystės produktų gamintojų organizacijai paskutinius trejus metus, jam skiriama po 40 balų už kiekvienus metus, bet ne daugiau kaip už 3 metus;

P - žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų skaičius per praėjusius kalendorinius metus;

M - aukciono dalyvio per paskutiniuosius 5 metus žvejotų metų skaičius tame vandens telkinyje (arba žvejybos vietoje), kur bus suteikiamos perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas. Už kiekvienus žvejotus metus skiriama po 10 balų;

V - jei aukciono dalyvis (kai aukciono dalyvis juridinis asmuo) registruotas ar deklaruota gyvenamoji vieta (kai ūkio subjektas fizinis asmuo) ne mažiau kaip trejus paskutiniuosius metus tame pat rajone, kaip ir vandens telkinys, kuriame bus suteikiama perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, jam skiriama 20 balų;

D - jei aukciono dalyvis pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių Kuršių mariose naudojimu, jam skiriama 50 balų visą sutarties vykdymo laiką ir dar 5 metus pasibaigus sutarties galiojimui.

17. Kaip matyti, aukcione surinktų balų skaičių, kuris lemia, ar konkretus ūkio subjektas įgis teisę į kvotą, sudaro dalyvio pasiūlyta kaina padauginta iš koeficiento, susidedančio iš tam tikrų kintamųjų, turinčių skirtingą svertinį balą (maksimalų balų skaičių): jeigu dalyvis priklauso nurodytai organizacijai paskutinius trejus metus, už tai daugiausiai jis gali surinkti 120 balų (3 x 40); jeigu dalyvis per paskutinius 5 metus žvejojo tame vandens telkinyje, kuriame siekia įgyti teisę į kvotą, už tai daugiausiai jis gali surinkti 50 balų (5 x 10); jeigu dalyvis yra įregistravęs ar deklaravęs gyvenamąją vietą ne trumpiau, kaip trejus paskutiniuosius metus tame pat rajone, kaip ir vandens telkinys, kuriame siekiama įgyti teisę į kvotą, už tai jis gali papildomai gauti 20 balų; jeigu dalyvis yra pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių Kuršių mariose naudojimu, už tai jam skiriama papildomai 50 balų.

18. Byloje keliamas klausimas dėl Taisyklių 23 punkte įtvirtintos formulės kintamųjų S, M ir V teisėtumo, t. y. atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

19. Iš Protokolo 3 priedo matyti, kad pareiškėjas visuose ežeruose, dėl kurių perleidžiamųjų teisių į žvejybos kvotas siūlė kainą, surinkto 1 koeficientą. Vadinasi, pareiškėjas neatitiko nei vieno pirmiau nurodyto kriterijaus. Iš minėto priedo taip pat matyti, kad asmenys, laimėję aukcioną ežeruose, dėl kurių perleidžiamųjų teisių į žvejybos kvotas kainą siūlė ir pareiškėjas, surinko nuo 2,2 iki 2,5 koeficiento. Vadinasi, aukcioną laimėjo ūkio subjektai, kurie atitiko kai kuriuos arba visus nurodytus kriterijus, t. y. surinko papildomus balus pagal kitus, nei siūlyta kaina, formulės kintamuosius. Į bylą pateikta Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. pažyma rodo, kad ūkio subjektai, laimėję aukcioną ežeruose, dėl kurių perleidžiamųjų teisių į žvejybos kvotas kainą siūlė ir pareiškėjas, surinko papildomus balus pagal Taisyklių 23 punkte įtvirtintos formulės kintamuosius S, M ir V, t. y. šie aukciono dalyviai papildomus balus gavo už tai, kad paskutinius trejus metus priklauso tam tikrai asociacijai, vienijančiai versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus, ar žuvininkystės produktų gamintojų organizacijai, per paskutiniuosius 5 metus žvejojo tame vandens telkinyje (arba žvejybos vietoje), kur suteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas ir ne mažiau kaip trejus paskutinius metus buvo registruota buveinė ar deklaruota gyvenamoji vieta tame pat rajone, kaip ir vandens telkinys, kuriame suteikta perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą. Pažymėtina, kad palyginus pareiškėjo ir aukciono laimėtojų siūlytas kainas, matyti, kad pareiškėjas daugumoje atvejų siūlė gerokai didesnes kainas (Alaušo ež., Baluošo ež., Bebrusų ež., Dringio ež., Lakajų Baltųjų ež., Lūšių ež.), tačiau vien tik itin didelės kainos pasiūlymas neįtakojo kitokių aukciono rezultatų. Tik vienu atveju (dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos Margio ežere kvotas) pareiškėjo pasiūlyta kaina lėmė, kad jis buvo pripažintas aukciono šiame ežere laimėtoju, tačiau nei vienas konkurentas dėl žvejybos šiame ežere nesurinko papildomų balų pagal visus formulės kintamuosius S, M ir V. Pažymėtina ir tai, kad dėl kai kurių ežerų (Baltųjų Lakajų ež. dėl traukiamojo tinklo, Vencavo ež. dėl statomųjų tinklaičių) pareiškėjas siūlė mažesnes kainas, nei kiti ūkio subjektai, tačiau pastarieji buvo paskelbti aukciono laimėtojais, atsižvelgiant į jų surinktus papildomus balus pagal formulės kintamuosius S, M ir V, nors jų pasiūlyta kaina buvo didesnė tik apie 50-60 eurų. Vertinant visa tai, galima daryti išvadą, kad Taisyklių 23 punkte nurodytos formulės kintamieji, t. y. galutinio balo svertiniai kriterijai S, M ir V nagrinėjamu atveju turėjo lemiamą įtaką aptariamo aukciono rezultatams. Taigi pareiškėjui nebuvo suteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos daugumoje ežerų, dėl kurių jis siūlė kainas, kvotas iš esmės vien tik dėl to, jog nesurinko papildomų balų pagal Taisyklių 23 punkte įtvirtintos formulės kintamuosius S, M ir V, o kiti ūkio subjektai aukcioną dėl žvejybos konkrečiuose ežeruose laimėjo iš esmės vien tik dėl to, jog pagal šiuos kintamuosius surinko papildomus balus.

20. Pažymėtina, kad galimybė konkuruoti dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas vien tik kaina yra ribota, kadangi pagal Taisyklių 22 punktą, aukciono dalyviai aukcione už perleidžiamąją teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą gali siūlyti pinigų sumą, ne didesnę nei aukciono dalyvio užstatas. Jei aukciono dalyvis paskelbia didesnę kainą, negu gali siūlyti pagal aukciono dalyvio užstato dydį, posėdžio pirmininkas jo kainos kėlimo nebepriima. Vadinasi, aptariamos formulės kriterijai (kintamieji) ir jiems suteikti balai turi esminę reikšmę, nustatant aukciono dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas, laimėtoją.

21. Žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 3D-310, kuriuo patvirtintos minimos Taisyklės, priimtas, galiojant Žuvininkystės įstatymui, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. XII-781. Žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 3D-310 preambulėje nurodyta, kad Taisyklės tvirtinamos, vadovaujantis, be kita ko, Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta:

„[t]eisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 14(2) straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų".

22. Teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis buvo tvirtinamos Taisyklės, kontekste pažymėtina ir Žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta:

„[s]uteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.)".

23. Būtent remdamasis šia įstatymo norma, nagrinėjamoje byloje savo poziciją grindė trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija.

24. Sistemiškai vertinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas šiomis teisės normomis pavedė Žemės ūkio ministerijai nustatyti teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo tvarką, inter alia konkrečius ūkio subjektų, siekiančių perleidžiamųjų teisių į žvejybos kvotas verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrankos, vertinimo ir kvotų skyrimo kriterijus ir kiekvienam iš priskirtinas reikšmes (balus). Žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 4 dalyje nurodyti orientaciniai kriterijai (aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio) bei pateikti tokių kriterijų pavyzdžiai (padaryti verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimai, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydis, ūkio subjekto priklausomybė vietos bendruomenei ir pan.), tačiau įstatymas konkrečiai neįvardija aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kintamųjų bei jiems priskirtinos aukcione reikšmės, šią diskreciją suteikdamas žemės ūkio ministrui. Vertinant Taisyklių 23 punkte nustatyto teisinio reguliavimo pobūdį ir poveikį ūkio subjektų galimybėms vykdyti verslinę žvejybą vidaus vandenyse, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar minėta Žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 4 dalis (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-781 redakcija), kuria remdamasis žemės ūkio ministras grindžia Taisyklių 23 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, tiek, kiek joje nustatytas pavedimas Žemės ūkio ministerijai nustatyti ūkio subjektų, pateikusių prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrankos, vertinimo ir žvejybos kvotų skyrimo kriterijus bei jiems priskirtinas reikšmes (balų skaičius), atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

25. Šiame kontekste tikslinga pažymėti, kad kvestionuojama įstatymo norma šiuo metu yra iš esmės pakeista. 2016 m. gegužės 12 d. Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 6, 7, 8, 14, 14(1), 14(2), 14(3), 14(4), 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2351 teisės į žvejybos kvotą suteikimo reglamentavimas perkeltas j Žuvininkystės įstatymo 14(1) straipsnį, kurio 4 dalyje nustatyta, kad „[s]uteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ūkio subjektas - aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punktą skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų kiekvieną eurą skiriama po balą. Šie balai sumažinami arba padidinami:

1) balai didinami 5 procentais, jeigu ūkio subjektas ne mažiau kaip 3 paskutinius kalendorinius metus registruotas (kai jis yra juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai jis yra fizinis asmuo) tos pačios savivaldybės teritorijoje kaip ir vandens telkinys, kuriame žvejybai bus suteikiama teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą;

2) balai didinami po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutinius 5 metus žvejojo tame vandens telkinyje (žvejybos vietoje), kuriame (kurioje) bus suteikiamos teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas;

3) balai didinami 15 procentų, jeigu ūkio subjektas yra pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių naudojimu;

4) balai mažinami 1 procentu už kiekvieną ūkio subjekto padarytą verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nelaikomas šiurkščiu, ir 3 procentais už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą per paskutinius 3 kalendorinius metus".

26. Kaip matyti iš naujai nustatyto teisinio reguliavimo, konkretūs formulės kriterijai ir kiekvieno iš jų reikšmė, nustatant ūkio subjektą - aukciono laimėtoją, kuriam suteikiama teisė į žvejybos konkrečiame vidaus vandenų telkinyje kvotą, įtvirtinti pačiame įstatyme, ir pavedimas šiuos kriterijus bei jų reikšmes nustatyti žemės ūkio ministrui panaikintas.

27. Atsižvelgiant į minėtus įstatymo pakeitimus, žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-437 Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklės buvo išdėstytos nauja redakcija. Naujos redakcijos taisyklių 29 punkte įtvirtintos formulės, pagal kurią nustatomas aukciono laimėtojas, kriterijai ir jų reikšmės (balai) perkelti iš minėtos Žuvininkystės įstatymo 14(1) straipsnio 4 dalies (2016 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XII-2351 redakcija).

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucija yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, grindžiantis šalies teisės sistemą. Visi kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją. Konstitucijoje yra įtvirtintos pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos, ji sudaro įstatymų leidybos pagrindą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas). Konstitucijos viršenybės principas reiškia, kad Konstitucija teisės aktų hierarchijoje užima išskirtinę - aukščiausią - vietą, kad joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai, kad niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos, kad konstitucinė tvarka turi būti ginama, kad pati Konstitucija įtvirtina mechanizmą, įgalinantį nustatyti, ar teisės aktai (jų dalys) neprieštarauja Konstitucijai. Šiuo atžvilgiu Konstitucijoje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas yra neatsiejamai susijęs su konstituciniu teisinės valstybės principu - universaliu konstituciniu principu, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucijos viršenybės principo pažeidimas reikštų, kad yra pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

29. Konstitucijos 18 straipsnyje įtvirtinta: „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.“ Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje valstybė įpareigojama gerbti žmogaus teises ir laisves, teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti jų gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo. Valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves, o ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Konstitucija yra grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis, inter alia pagarba teisei ir teisės viešpatavimui, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu ir gerbimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas).

30. Konstitucijos 110 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.

31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, jis negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. birželio 27 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. rugsėjo 7 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad būtų iš esmės klaidinga prezumpcija, esą poįstatyminis teisės aktas turi atitikti antikonstitucinį įstatymą, tokia prezumpcija paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchijos, kurios viršūnėje yra Konstitucija, sampratą; taip būtų iškreipta pati konstitucinės justicijos esmė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. gruodžio 17 d., 2009 m. birželio 22 d., 2010 m. vasario 9 d., 2010 m. rugsėjo 7 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimai). Taigi nepašalinus teisėjų kolegijai nagrinėjamu atveju kilusios abejonės dėl pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo (Žuvininkystės įstatymo 14(1) str. 4 d.) konstitucingumo ir pritaikius tokį teisinį reguliavimą sprendžiant bylą inter alia pasisakant dėl byloje iškeltų abejonių poįstatyminio teisinio reguliavimo, įtvirtinto Taisyklių 23 punkte, teisėtumo, galėtų būti pažeistos asmens konstitucinės teisės bei laisvės, paneigta konstitucinė teisinės valstybės samprata.

V.

Dėl Konstitucijos 46 straipsnio ir konstitucinio teisinės valstybės principo

32. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę. Ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva - tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva yra neatsiejamos nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).

34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).

35. Šiame kontekste pažymėtinos ir tos konstitucinės jurisprudencijos nuostatos, pagal kurias tam tikri ūkinės veiklos santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymais, tuo tarpu kiti - Vyriausybės nutarimais, dar kiti - žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais. Tačiau nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, <...> pagal Konstituciją galima tik įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).

36. Konstitucinės vertybės, kuriomis grindžiamas šalies ūkis, inter alia asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva yra susijusios su kitomis konstitucinėmis vertybėmis inter alia konstituciniu teisinės valstybės principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).

37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją (inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).

38. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiančios, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais. Ne kartą konstatuota ir tai, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas - įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Teisės akto formos nesilaikymas, kai Konstitucijoje reikalaujama, kad tam tikri santykiai būtų reguliuojami įstatymu, tačiau jie yra reguliuojami poįstatyminiu aktu (nepaisant to, ar šiuos santykius kokiu nors aspektu reguliuoja dar ir įstatymas, su kuriame nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruoja poįstatyminiame akte nustatytas teisinis reguliavimas, ar joks įstatymas šių santykių apskritai nereguliuoja), gali būti pakankamas pagrindas tokį poįstatyminį teisės aktą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

39. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarime konstatuota, kad konstitucinio valdžių padalijimo principo, iš Konstitucijos kylančios visų teisės aktų hierarchijos būtina paisyti ir teisiškai reguliuojant ūkinę veiklą.

40. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius valdžių padalijimo ir Konstitucijos viršenybės principus įtvirtinančioje Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija (inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

41. Taigi pagal Konstituciją, atsižvelgiant į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalį bei konstitucinį teisinės valstybės principą aiškinančią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, esminės ūkinės veiklos sąlygos, ūkinės veiklos laisvės ribojimai turi būti įtvirtinti ne žemesnės galios teisės akte nei įstatymas.

VI.

Dėl Žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 4 dalyje (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-781 redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui

42. Analizuojama teisės norma, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai kyla abejonių, kaip minėta, nustato, kad ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma, atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus kriterijus.

43. Kvestionuojamas teisinis reguliavimas aiškintinas kartu su kitomis Žuvininkystės įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šiuo atveju atsižvelgiama į tą visuminį teisinį reguliavimą, kuris galiojo byloje susiklosčiusių teisinių santykių momentu.

44. Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo (2014 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1523 redakcija) (toliau tekste minima būtent ši įstatymo redakcija) 2 straipsnio 29 dalimi, vandens telkiniai skirstomi į jūrų vandenis ir vidaus vandenis. Vidaus vandenys suvokiami kaip visi Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai ir tarpiniai vandenys (Žuvininkystės įstatymo 2 str. 33 d.). Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 47 dalimi, žvejyba (žvejybos veikla) apibrėžiama taip, kaip nustatyta 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento Nr. 1224/2009 4 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaip žuvų paieška, žvejybos įrankių metimas, statymas, traukimas, žvejybos įrankių tempimas, sugautų kiekių patalpinimas laive, žuvų ir žuvininkystės produktų perkrovimas, laikymas laive, perdirbimas laive, perkėlimas, laikymas varžose, tukinimas ir iškrovimas. Pagal Žuvininkystės įstatymą, žvejybos veikla, atsižvelgiant į žvejybos veiklos tikslus, pobūdį ir reglamentavimą, skirstoma į šias rūšis: specialioji žvejyba (20 str.), mėgėjų žvejyba (19 str.) ir verslinė žvejyba (4 ir 5 skirsniai). Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nurodyta, kad verslinė žvejyba - tai žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką.

45. Verslinę žvejybą vidaus vandenyse, kaip minėta, reglamentuoja Žuvininkystės įstatymo 4 skirsnis. Verstis verslinės žvejybos veikla vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius, ūkio subjektai gali tik turėdami verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą (Žuvininkystės įstatymo 14 str. 3 d.). Pagal Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 53 dalį, žvejybos leidimas - tai dokumentas, kuriuo suteikiama teisė žvejoti jame nurodytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į Žuvininkystės įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) ūkio subjektas turi teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą; 2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti; 3) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas; 4) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas.

46. Apibendrinus nurodytas Žuvininkystės įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad žvejybos veikla gali būti vykdoma vidaus vandenyse ir skirstoma į specialiąja, mėgėjų ir verslinę žvejybą. Minėtos žvejybos rūšys skiriasi pagal žvejybos veiklos tikslus, pobūdį ir reglamentavimą. Verstis versline žvejyba galima tik gavus specialų verslinės žvejybos leidimą. Be to, verslinė žvejyba, skirtingai nuo specialiosios ir mėgėjų žvejybos, gali būti vykdoma tik verslinės žvejybos įrankiais, taip pat tik įgijus teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą. Taigi šie verslinės žvejybos požymiai rodo, jog jos tikslas - komercinės naudos gavimas.

47. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje ūkinė veikla apibrėžiama, kaip gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į šiame apibrėžime pateiktus ūkinės veiklos požymius, darytina išvada, kad verslinė žvejyba vidaus vandenyse - tai ūkinė veikla.

48. Minėta, kad pagal Žuvininkystės įstatymą ūkio subjektai, norėdami vykdyti verslinę žvejybą vidaus vandenyse, turi turėti leidimą. Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, viena iš sąlygų išduoti tokį leidimą - ūkio subjektas turi turėti teisę į žvejybos kvotą. Žvejybos kvota - tai ūkio subjektui skiriamas žvejybos limitas ar jo dalis vidaus vandenų telkinyje [...], išreikštos didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu (Žuvininkystės įstatymo 2 str. 51 d.). Žvejybos limitas - tai vidaus vandenų telkiniui nustatytas arba didžiausias galimas sugauti žuvų kiekis arba žvejybos įrankių arba žvejybos dienų, arba žvejybos vietų skaičius (Žuvininkystės įstatymo 2 str. 54 d.).

49. Žuvininkystės įstatymo 14(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisė į žvejybos kvotą suteikiama ūkio subjektams ne ilgesniam negu 5 metų laikotarpiui. To paties įstatymo 14(2) straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu. Pagal Žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 2 dalį, teisė į žvejybos kvotą ežeruose <...> suteikiama aukciono būdu atitinkamam skaičiui ūkio subjektų, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, - 1; nuo 500 iki 999 ha - 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha - 3. Teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą be aukciono suteikiama Žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais. Pažymėtina, kad šie atvejai susiję su teisės į kvotą įgijimu ungurių žvejybai iš savarankiškai įrengtų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose bei teisės į žvejybos kvotas Kuršių mariose įgijimu, todėl galima teigti, kad pagrindinis ūkio subjektų, siekiančių įgyti teisę į žvejybą vidaus vandenyse kvotas, atrankos būdas - aukcionas.

50. Apibendrinus nurodytas įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad verslinė žvejyba vidaus vandenyse yra ribojama: ribojamas ūkio subjektų, galinčių užsiimti šia veikla, skaičius konkrečiame vidaus vandenų telkinyje bei taikomas žvejybos limitas, reiškiantis, kad negalima sugauti daugiau žuvų, nei nustatyta kvota. Taip pat pažymėtina, kad ūkio subjektas, siekiantis užsiimti versline žvejyba, turi atitikti tam tikras sąlygas, t. y. jis turi turėti leidimą šiai veiklai vykdyti. Tam, kad ūkio subjektui būtų išduotas toks leidimas, jis turi atitikti kitas sąlygas, t. y., be kita ko, jis turi būti įgijęs teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą. Kadangi, kaip minėta, teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikiama tik ribotam ūkio subjektų skaičiui, norėdami įgyti šią teisę, ūkio subjektai privalo dalyvauti aukcione ir varžytis su kitais ūkio subjektais. Laimėjus aukcioną konkrečiame vidaus vandenų telkinyje, teisė užsiimti versline žvejyba suteikiama ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui.

51. Vadovaujantis pirmiau minėtu Taisyklių 23 punktu, aukciono laimėtojas nustatomas apskaičiuojant surinktus balus pagal šios Taisyklėse pateiktą formulę, kurios konkrečius kriterijus bei jų reikšmes (balus) įstatymų leidėjas analizuojama Žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 4 dalimi pavedė nustatyti Žemės ūkio ministerijai. Vadinasi, ūkio subjektas, norėdamas vykdyti ūkinę veiklą, t. y. užsiimti versline žvejyba vidaus vandenyse, turi būti įgijęs teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, suteikiamą dalyvaujant ir laimint aukcioną dėl žvejybos konkrečiame vidaus vandenų telkinyje. Šio aukciono rezultatai (t. y. teisės į žvejybos kvotą įgijimas) iš esmės priklauso nuo to, ar konkretus ūkio subjektas atitinka Taisyklių 23 punkte nustatytus kriterijus ir kiek šių kriterijų atitinka. Jeigu ūkio subjektas nesurenka balų pagal formulės kintamuosius S, M, V ir / ar D, jo galimybės laimėti aukcioną konkrečiame vidaus vandenų telkinyje praktiškai yra eliminuojamos, kadangi, kaip paaiškinta pirmiau šiame procesiniame sprendime (žr. 19 ir 20 punktus), konkuravimas vien tik kaina yra itin apribotas, ir aukciono rezultatai iš esmės priklauso nuo kitų aplinkybių - formulėje nustatytų kitų kriterijų ir jų reikšmių. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad reglamentuojant aukciono laimėtojo nustatymo formulę, konkrečius jos kriterijus ir kiekvienam kriterijui priskirtinas reikšmes (balus), tokiu būdu nustatomos esminės ūkinės veiklos - verslinės žvejybos vidaus vandenyse - sąlygos. Kadangi ūkio subjektams, neatitinkantiems visų ar dalies formulės kriterijų (kintamųjų), yra užkertamas kelias užsiimti aptariama ūkine veikla apskritai (eliminuojama galimybė patekti į rinką) arba tokia galimybė yra reikšmingai apribojama ilgam laikotarpiui (5 m.), tokių ūkinės veiklos sąlygų nustatymas reiškia asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimą. Todėl atsižvelgiant į tokį nurodyto teisinio reguliavimo pobūdį ir įtaką asmens ūkinės veiklos laisvei, galima teigti, kad Žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 4 dalyje (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-781 redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas pavedė Žemės ūkio ministerijai nustatyti ūkinės veiklos sąlygas, kurios iš esmės riboja asmenų ūkinės veiklos - šiuo atveju verslinės žvejybos vidaus vandenyse - laisvę.

52. Šiame kontekste, atsižvelgiant į tai, jog kalbama apie perleidžiamąsias teises, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ūkio subjektai, nelaimėję aukciono, neturi galimybės perimti teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas iš aukcioną laimėjusių ūkio subjektų ir taip užsiimti šia ūkine veikla, kadangi pagal Žuvininkystės įstatymo 14(4) straipsnio 1 dalį, ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį gali perleisti tik tam ūkio subjektui, kuris turi teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Taigi teisės žvejoti tam tikruose vidaus vandenyse įgijimas ir galimybė užsiimti versline žvejyba didžiąja dalimi priklauso nuo ministro įsakymu nustatytų sąlygų - kriterijų, kuriems esant laimimas aukcionas.

53. Minėta, kad pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu tai daroma įstatymu. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją galbūt negalėjo pavesti Žemės ūkio ministerijai nustatyti esmines ūkinės veiklos (verslinės žvejybos vidaus vandenyse) sąlygas ir ribojimo kriterijus, t. y. poįstatyminiame teisės akte nustatyti įstatyme nenustatytus kriterijus ir jiems suteikiamas reikšmes (balus), pagal kuriuos suteikiama teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotas, ir kuriais iš esmės paveikiama bei ribojama konstitucinė ūkinės veiklos laisvė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (pvz., ribotų išteklių) pageidaujama ūkine veikla (šiuo atveju versline žvejyba vidaus vandenyse) gali užsiimti tik ribotas skaičius ūkio subjektų, šios ūkinės veiklos teisinis reguliavimas, iš esmės nustatant, kurie ūkio subjektai užsiims aptariama veikla, pagal Konstituciją ir oficialią konstitucinę doktriną turėtų būti įtvirtintas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, kurį tvirtina ministras. Taigi Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-781 redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas galbūt neatitinka konstitucinių ūkinės veiklos laisvės ribojimų pagrindų ir prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Nepaisydamas konstitucinio draudimo esmines ūkinės veiklos laisvės ribojimo sąlygas įtvirtinti įstatyme, įstatymų leidėjas, manytina, kartu pažeidė ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

54. Šios išvados taip pat suponuoja, kad ūkinės veiklos - verslinės žvejybos vidaus vandenyse - esminės sąlygos ir ribojimo kriterijai, t. y. konkreti formulė, pagal kurią nustatomas aukciono dėl teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas laimėtojas, turėjo būti įtvirtinta būtent Žuvininkystės įstatyme, t. y. toje jo dalyje, kurioje reglamentuojamas teisės į žvejybos kvotą suteikimas. Žuvininkystės įstatyme inter alia šio įstatymo 14(2) ar kituose straipsniuose nesant eksplicitinių bei implicitinių nuostatų, įtvirtinančių konkrečią formulę, pagal kurią nustatomas aukciono dėl teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas laimėtojas, teismas šios spragos pašalinti ad hoc negali.

55. Atsižvelgdama į išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija stabdo administracinės bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų išspręstas byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti:

1) ar Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 4 dalis (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-781 redakcija) neprieštaravo konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos imperatyvui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai;

2) ar Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 14(2) straipsnio 4 dalis (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-781 redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta formulė (inter alia jos kintamieji bei kiekvienam iš jų priskiriama reikšmė (balai), pagal kurią nustatomas ūkio subjektas - aukciono dėl teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas laimėtojas, neprieštaravo konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos imperatyvui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai.

Sustabdyti administracinės bylos Nr. eA-1597-575/2017 nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius