Prašymas Nr. 1B-12/2017

Administracinė byla Nr. I-2638-208/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00610-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos 52.1.4; 55.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,

dalyvaujant pareiškėjui D. B., jo atstovams advokatui Albertui Kručkauskui ir advokatui Gediminui Bukauskui,

atsakovės atstovui R. M.,

uždarame teismo posėdyje nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą,

nustatė:

Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-11, 36-46), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. M1-09 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko D. B. tarnybinės nuobaudos skyrimo"; 2) grąžinti pareiškėją į tarnybą - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) viršininko pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2017 m. sausio 23 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Nurodo, kad skundžiamu įsakymu jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir už tai jam paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos. Su šiuo įsakymu nesutinka, mano, kad yra pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Įstatymas) 30 str. 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių asmens patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminas, t. y. skundžiamas įsakymas buvo priimtas dėl 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. padarytų tarnybinių pažeidimų; tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas 2017 m. sausio 4 d., gavus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) 2017 m. sausio 4 d. raštą.

Pabrėžia, kad visa STT surinkta medžiaga buvo gauta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Pareiškėjas abejoja kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindu gautos ir tarnybiniam patikrinimui panaudotos informacijos teisėtumu, nes STT 2017 m. sausio 4 d. pažymoje Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau - FM) perduota kriminalinės žvalgybos informacija fiksuota dar 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d., t. y. praėjus pusantrų metų nuo tos informacijos gavimo dienos ir beveik septyniems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo R. K. atžvilgiu pradžios. Taigi buvo per ilgai delsiama patraukti jį tarnybinėn atsakomybėn. Be to, STT rašte nėra aiškiai nurodyta, kada ir kokia informacija buvo išslaptinta.

Nesutinka, kad padarė Įstatymo 29 str. 6 d. 1 punkte nustatytą tarnybinį nusižengimą. Teigia, kad nei per susitikimą su R. K., nei kitu laiku jokiais veiksmais nediskreditavo valstybės tarnybos, vadovaujamos įstaigos prestižo ir nepažeidė įstatymų. Pokalbiuose su R. K. buvo aptariama tik viešojoje erdvėje esanti informacija ir jokia draudžiama informacija apie VMI atliktus mokesčių mokėtojų mokestinius patikrinimus nebuvo paviešinama ar perduodama. Nesutinka, kad mokesčių mokėtojui buvo sukurtos išskirtinės sąlygos žadant asmeniškai išspręsti klausimą dėl mokesčių administratoriaus pritarimo mokesčių mokėtojo siūlomo teisės aktų taikymo būsimajam sandoriui. Tvirtina, kad R. K. nėra jam davęs jokių dokumentų, o jis nėra priėmęs jokių šiam asmeniui palankių sprendimų.

Taip pat nesutinka, kad padarė Įstatymo 29 str. 6 d. 3 punkte nustatytą tarnybinį nusižengimą, nes susitikime su R. K. neatskleidė jokios konfidencialios informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus, nesudarė jokių išskirtinių sąlygų ir nieko jam nežadėjo. Tuo labiau negalėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nes nesiekė jokios naudos sau. Be to, R. K. niekada pareiškėjui nežadėjo jokio atlygio už tam tikrus veiksmus. Taip pat pareiškėjas ginčija pokalbių su R. K. turinį, nes, jo manymu, jie niekada nesikalbėjo apie neteisėtų veiksmų atlikimą ir atlygį už tai, o bendravo su R. K. tik kaip su žiniasklaidos atstovu.

Pabrėžia, kad STT jo atžvilgiu nėra ir nebuvo pradėjusi jokio patikrinimo ar ikiteisminio tyrimo dėl korupcinio pobūdžio veiksmų.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai palaikė skundą ir prašė jį patenkinti remdamiesi skunde išdėstytais motyvais. Be to, pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 dalies ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 str. 3 dalies, kurioje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką tais atvejais, kai tokia informacija buvo gauta vykdant kito asmens, nei to, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kriminalinę žvalgybą, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui ir 33 str. 1 dalies nuostatoms.

Atsakovė FM atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 52-70).

Nurodo, kad 2017 m. sausio 4 d. buvo gautas STT raštas Nr. 4-01-82 „Dėl informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą" ir 2017 m. sausio 10 d. raštas Nr. 4-01-268 „Dėl informacijos, reikalingos tarnybiniam tyrimui tirti", kuriuose buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo veiksmus 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. Atsižvelgiant į teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo atlikimas prilyginamas kompetentingos institucijos patikrinimui ir jam įstatymų leidėjas nustatė specialų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą - ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Pabrėžia, kad atsakovė negali vertinti STT pateiktos informacijos teisėtumo, o pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad būtų apskundęs STT vadovo ar prokuroro sprendimą suvaržyti jo teises ir laisves atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ar apygardos teismo sprendimą, vadinasi, STT pateikta atsakovei informacija apie pareiškėją yra teisėta ir pagrįsta.

Tvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas tarnybines pareigas, ne darbo vietoje darbo dienomis ir darbo metu buvo keturis kartus susitikęs su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. K. ir jam atskleidė tik mokesčių administratoriui žinomą informaciją apie šiuos mokesčių mokėtojus: J. N., G. M., M. M. (atskleidė informaciją apie šių asmenų patikrinimus ir jiems priskaičiuotas mokesčių sumas) bei UAB „Leksita" (informaciją apie įmonės mokestinio tyrimo procesą), ir tokiais veiksmais pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.

Paaiškina, kad pareiškėjas aptarinėjo su R. K. mokesčių vengimo schemą ir kitus su mokestiniais patikrinimais susijusius klausimus, nors tuo pačiu metu VMI atliko koncerno „MG Baltic" įmonių grupės įmonės mokesčių administravimo veiksmus ir jos mokestinius patikrinimus. Už suteiktą informaciją ir glaudų bendradarbiavimą pareiškėjui buvo žadama atsilyginti, jį palaikyti politinėje arenoje, jo nepamiršti, taip pat buvo teikiamos dovanos. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus bei sumenkino VMI autoritetą. Be to, pareiškėjas, vykdydamas tarnybines pareigas, šiurkščiai pažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Neprieštaravo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir prašė šį prašymą patenkinti.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš valstybės tarnybos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad FM 2017 m. sausio 4 d. buvo gautas STT 2017 m. sausio 4 d. raštas Nr. 4-01-82, kuriame siūloma įvertinti STT turimą informaciją dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (t. 1. b. l. 85-86). FM pareiškėjui 2017 m. sausio 9 d. įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 12.13-TN1 (t. 1. b. l. 92-94).

Atlikus tarnybinį patikrinimą, surašyta 2017 m. sausio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 12.13-TN-2 (toliau - Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkščius tarnybinius nusižengimus, nustatytus Įstatymo 29 str. 6 d. 1 ir 3 punktuose, t. y. valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, taip pat už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką (piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi), susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (t. 1. b. l. 14-27). Praktiškai visi komisijos nariai, išskyrus E. K. (pasiūlė skirti griežtą papeikimą) siūlė skirti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos. Skundžiamu įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš valstybės tarnybos 2017 m. sausio 23 d., išmokant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (t. 2. b. l. 12).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu nuspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė pritaikyta atleidžiant jį iš valstybės tarnautojo pareigų, atsižvelgus į duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus surinkta informacija apie pareiškėjo padarytas veikas, atsakovės nuomone, sudarė faktines prielaidas pradėti jo tarnybinį patikrinimą ir atleisti iš tarnybos.

Nustatyta, kad D. B. paskirtas VMI viršininku ketverių metų kadencijai Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. MI-73 „Dėl D. B. perkėlimo į VMI viršininko pareigas" (t. 1. b. l. 18). Ši pareigybė priskiriama valstybės tarnautojo - įstaigos vadovo - pareigybei.

Valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė atsakovės įsakymas atleisti jį iš tarnybos (2017 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. M1-09), todėl pareiškėjo atleidimo momentui aktuali galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 2016 m. birželio 28 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra aktualios Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, jei ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tarnybinėse bylose kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais - pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Taigi tarnybinės atsakomybės pagal Valstybės tarnybos įstatymą pagrindas - tarnybinis nusižengimas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinės atsakomybės taikymas apima tam tikrą konkrečiais pradžios ir pabaigos momentais, etapais ir terminais apibrėžtą procedūrą, kurios metu pradėjus tarnybinį patikrinimą tam tikrų duomenų, kuriuos gali sudaryti ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gauta informacija, pagrindu tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama valstybės tarnautojo kaltė ir kurios pabaigoje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą ar, inter alia (be kita ko), atleisti jį iš tarnybos. Taigi siekiant pritaikyti tarnybinę atsakomybę, leidžiama naudotis ir vertinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka pateiktą informaciją.

Kaip matyti, Valstybės tarybos įstatymo nuostatos nukreipia į Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytina Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2016 m. birželio 30 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.

Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo atvejai ir tvarka įtvirtinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama šiais atvejais: 1) kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti; 2) bendradarbiaujant kriminalinės žvalgybos subjektams; 3) pateikiant informaciją apie asmenį Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka; 4) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais keičiantis kriminalinės žvalgybos informacija su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir Europos Sąjungos agentūromis; 5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Vadinasi, pagal šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, tiriant tarnybinius nusižengimus, t. y. nustatant tarnybinio nusižengimo sudėties požymius, įstatyme nustatyta tvarka leidžiama pasinaudoti išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, kurią įvykdė tarnybinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje kriminalinės žvalgybos informacini apibrėžiama kaip kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad pagal minėtą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį leidžiama pasinaudoti ne visa kriminalinės žvalgybos informacija, o tik informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką.

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos - tai kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Kriminalinės žvalgybos subjektai, atlikdami kriminalinės žvalgybos veiklą, jos metu renka, fiksuoja, vertina ir panaudoja turimą informaciją apie galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, jas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, šių asmenų aktyvius veiksmus neutralizuojant kriminalinę žvalgybą, kitus su valstybės nacionaliniu saugumu susijusius įvykius ir asmenis, tokia veikla siekdami nusikalstamų veikų prevencijos, išaiškinimo, rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymo, asmenų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio, asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat dingusių be žinios asmenų paieškos, daiktų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, susijusio su nusikalstamų veikų padarymu, paieškos, kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus saugumo užtikrinimo (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 10 dalis, 4 straipsnis).

Taikant tarnybinę atsakomybę pagal Valstybės tarnybos įstatymą, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis turi būti taikomos kartu. Taigi pagal šiose teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti išslaptinami ir panaudojami taikant tarnybinę atsakomybę.

Kilusiame ginče kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija pareiškėjo atžvilgiu taip pat buvo panaudota Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdyti (šie veiksmai buvo sankcionuoti ne pareiškėjo, bet kito asmens atžvilgiu). Taigi iš esmės darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje susiklostė situacija, kai, vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo gauta informacija apie pareiškėją, kurio atžvilgiu nebuvo vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas ir kurio sekimas nebuvo sankcionuotas teismo. Pareiškėjas kelia abejonę, ar vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą gauta informacija apie asmenį, kurio atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimas nebuvo vykdytas bei jo pagrindu nepradėtas ikiteisminis tyrimas, gali būti naudojama tarnybinio nusižengimo tyrime.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis skelbia, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimas ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje valstybė įpareigojama gerbti žmogaus teises ir laisves, teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti jų gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo. Valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves, o ypač svarbu, kad. vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Konstitucija yra grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis, inter alia (be kita ko), pagarba teisei ir teisės viešpatavimui, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu ir gerbimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas).

Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatos skelbia, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis dalimis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos santykiai (plačiausia prasme) apima santykius, susijusius su piliečio konstitucinės teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą įgyvendinimu, taip pat santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje; su valstybės tarnybos santykiais yra glaudžiai susiję ir kai kurie santykiai, susiklostantys asmeniui baigus eiti pareigas valstybės tarnyboje (pavyzdžiui, santykiai, susiję su tam tikrais buvusių valstybės tarnautojų darbinės veiklos apribojimais, su pensijomis, skiriamomis ir mokamomis buvusiems valstybės tarnautojams ir kt.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką tais atvejais, kai tokia informacija buvo gauta vykdant kito asmens, nei to, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kriminalinę žvalgybą, neatitinka visų asmens teisių, inter alia (be kita ko), asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir gerbimą, ribojimo sąlygų bei konstitucinės teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą įgyvendinimo. Teismas nagrinėjamoje byloje kelia abejonę, ar toks teisinis reguliavimas, pagal kurį, taikant tarnybinę atsakomybę valstybės tarnautojams pagal Valstybės tarnybos įstatymą, leidžiama naudotis išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie šių valstybės tarnautojų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką tais atvejais, kai tokia informacija buvo gauta vykdant kito asmens, nei to, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kriminalinę žvalgybą, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Paminėtina, kad Konstituciniame Teisme yra priimtas nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) prašymas dėl: 1) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies (2013 m. birželio 27 d. redakcija), 33 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatyta, kad „tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į <...> Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją", Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad „kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant <...> tarnybinius nusižengimus", atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą", konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies (2013 m. birželio 27 d. redakcija), 33 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. redakcija), Lietuvos Respublikos kriminalines žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies tiek, kiek jose nenustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo sprendžiant tarnybinės atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statutą klausimą procedūra, atitikties Lietuvos; Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą" konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame prašyme LVAT teisėjų kolegija iškėlė abejonę, ar toks teisinis reguliavimas, pagal kurį taikant tarnybinę atsakomybę vidaus tarnybos sistemos pareigūnams pagal Vidaus tarnybos statutą, leidžiama naudotis išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie šių pareigūnų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. LVAT vertinimu, kriminalinės žvalgybos informacija - tai ir duomenys apie privatų asmens gyvenimą, gaunami ribojant asmens teisę į privatumą. Pagal kriminalinės žvalgybos sampratą ši veikla apima ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, vadinasi, žmogaus teisių apsauga, teisių ir laisvių ribojimo pagrindai taikytini ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimui, be kita ko, tarnybinės atsakomybės taikymo srityje. Manytina, kad LVAT prašyme pateikta situacija, kai Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti išslaptinami ir panaudojami taikant tarnybinę atsakomybę pagal Vidaus tarnybos statutą, neatitinka visų asmens teisių inter alia asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir gerbimą ribojimo sąlygų, ir situacija, kilusi šioje administracinėje byloje, yra iš esmės panašios. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtose Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos nuostatose nesureglamentuoti tie atvejai, kai kriminalinės žvalgybos informacija buvo gauta vykdant kito asmens nei to, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kriminalinę žvalgybą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kilus abejonei dėl šiam ginčui taikytino teisės akto konstitucingumo, teismui kyla pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 dalies ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 str. 3 dalies nuostatų atitikimo Konstitucijos 22 straipsniui ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir administracinę bylą sustabdyti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 137 straipsniu,

n u t a r ė:

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nuspręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 28 d. redakcija) ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatos tiek, kiek jose nenustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo, sprendžiant tarnybinės atsakomybės pagal Valstybės tarnybos įstatymą klausimą, procedūra (įskaitant tuos atvejus, kai tokia informacija buvo gauta vykdant kito asmens, nei to, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kriminalinę žvalgybą), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Administracinę bylą Nr. I-2638-208/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00610-2017-0) sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas šis prašymas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Vansevičius