Prašymo Nr. 1B-11/2017

Administracinė byla Nr. el-1541-789/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04471-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1.4; 55.2

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui Evaldui Valčiukui, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovui Renaldui Vaisbrodui,

atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Jonui Udriui,

trečiųjų suinteresuotų asmenų Darbo partijos atstovei Agnei Pimpytei, „Drąsos kelias" politinės partijos atstovei Evelinai Paltanavičiūtei-Matjošaitienei, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) atstovui Vydūnui Sadauskui,

liudytojui Zenonui Vaigauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skundus atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija, „Drąsos kelias" politinė partija, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), partija „Tvarka ir teisingumas", Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas pareiškėjos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (toliau - ir LVŽS) skundas, kuriame ji teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau - ir Komisija) 2016-11-09 sprendimą Nr. Sp-278 „Dėl 2016 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo" (toliau - ir Sprendimas) bei įpareigoti Komisiją priimti naują sprendimą - valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti 2016 m. antrajam pusmečiui nustatyti pagal šiuos rinkėjų balsus: rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas daugiamandatėje 2016 m. Seimo rinkimų apygardoje; rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas 2016 m. Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose; rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas 2016 m. Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose pakartotiniame balsavime; rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimuose ir pakartotiniuose 2015-06-07 ir 2015-06-21 savivaldybių tarybų rinkimuose; rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą; visų rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas. Pareiškėja skunde teismo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja LVŽS skunde nurodė, kad Sprendimu paskirstyti 2 751 000 Eur valstybės biudžeto 2016 m. antrojo pusmečio asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti. Priimdama Sprendimą, Komisija vadovavosi 2012 m. Seimo rinkimų rezultatais ir rinkėjų balsų, paduotų už politines partijas, skaičiumi. Pareiškėja skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 str. 3 d. nuostata, pagal kurią asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus. Pareiškėja teigia, kad Komisija 2016-10-30 sprendimu Nr. Sp-270 „Dėl 2016-10-09 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo" patvirtino 2016-10-09 Seimo rinkimų rezultatus. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2016-11-05 dekretu Nr. 1K-787 buvo nustatyta naujai išrinkto Seimo įgaliojimų pradžia - 2016-11-14. Teigia, kad šiuo metu galiojantys rinkimų rezultatai yra Komisijos 2016-10-30 sprendimu Nr. Sp-270 patvirtinti 2016-10-09 Seimo rinkimų rezultatai, o ne 2012-10-14 rinkimų rezultatai. Pažymi, kad 2016-11-09 vykusiame posėdyje Komisijos nariai turėjo skirtingas nuomones dėl finansavimo politinėms partijoms paskirstymo.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad Komisija 2015 m. suformavo praktiką, kuria remdamasi ji, priimdama sprendimą dėl valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti, atsižvelgia į galiojančių ir aktualių rinkimų rezultatus. Paaiškina, kad 2015-04-10 sprendimu Nr. Sp-187 Komisija patvirtino valstybės biudžeto asignavimus 2015 m. pirmajam pusmečiui, atsižvelgusi į 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, nors sprendimo priėmimo dieną 44 naujai išrinktos savivaldybių tarybos nebuvo pradėjusios veikti. Teigia, kad, neužtikrinus tinkamos politinių partijų finansavimo procedūros, būtų pažeidžiamas politinių partijų lygiateisiškumo principas, sudarytos prielaidos finansavimo nestabilumui, neveiksmingumui, būtų paneigti rinkėjų lūkesčiai ir kiltų grėsmė pažeisti konstitucinį atsakingo valdymo principą. Mano, kad valstybės biudžeto asignavimai į Seimą nepatekusioms politinėms partijoms prieštarautų valstybės asignavimų politinėms partijoms esmei.

Teismo 2017-01-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1542-281/2017 administracinė byla Nr. I-1542-281/2017 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (toliau - ir LS) skundą sujungta su nagrinėjama byla Nr. eI-1541-789/2017. Pareiškėjas LS skunde teismo prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą - valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti 2016 m. antrajam pusmečiui nustatyti pagal šiuos rinkėjų balsus: rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas daugiamandatėje 2016 m. Seimo rinkimų apygardoje; rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas 2016 m. Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose; rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas 2016 m. Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose pakartotiniame balsavime; rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose ir pakartotiniuose 2015 m. birželio 7 d., birželio 21 d. savivaldybių tarybų rinkimuose; rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą; visų rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas. Pareiškėja teismo taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja LS skunde nurodė, kad Komisija valstybės biudžeto asignavimus partijoms turėjo skirti, atsižvelgusi į 2016-10-09 Seimo rinkimų rezultatus, kadangi galutinius Seimo rinkimų rezultatus VRK sprendimu Nr. Sp-270 patvirtino 2016-10-30. Teigia, kad Komisija neatsižvelgė į paskutinių galiojančių 2016 m. Seimo rinkimų rezultatus, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 21 str. 3 d. nuostatas. Pažymi, kad pagal Įstatymo 21 str. 3 d. reikalaujama, kad būtų atsižvelgiama į galiojančių rinkimų rezultatus, o Įstatymo 21 str. 3 d. 1, 2, 3 p. nuostatose yra daroma nuoroda į paskutinių Seimo rinkimų rezultatus. Pagal Sprendimą didesnius valstybės biudžeto asignavimus gavo Lietuvos socialdemokratų partija (67 341 Eur daugiau), Darbo partija (254 052 Eur daugiau), partija „Tvarka ir teisingumas" (31 476 Eur), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (7 714 Eur daugiau), taip pat valstybės biudžeto asignavimus gavo ir partijos „Drąsos kelias" bei Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), kurie valstybės biudžeto asignavimų pagal projektą Nr. 5 būtų negavę.

Pažymi, kad Sprendimu sumažintas valstybės biudžeto asignavimų dydis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui 69 645 Eur, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams - 111 972 Eur, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai - 400 750 Eur. Taip buvo pažeisti teisėti LS lūkesčiai dėl valstybės biudžeto asignavimų dydžio. Nurodo, kad keturi Komisijos nariai teikė atskirąją nuomonę dėl Sprendimo, kurioje nurodė, kad nesutinka su Sprendimo 3.1, 3.2, 3.3 p., kuriuose nustatyta, kad 2 751 000 Eur politinėms partijoms 2016 m. antrąjį pusmetį paskirstoma pagal rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas daugiamandatėje 2012 m. Seimo rinkimų apygardoje; rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas 2012 m. Seimo rinkimų, 2013-03-03, 03-01, 2015-06-07 pakartotinių ir naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose; rinkėjų balsus, paduotus už politines partijas 2012 m. Seimo rinkimų, 2013-03-03, 2015-03-01, 2015-06-07 pakartotinių ir naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose pakartotiniame balsavime. Mano, kad, skaičiuojant valstybės biudžeto asignavimus pagal 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus, yra paneigiama paskutiniųjų 2016 m. Seimo rinkimų rinkėjų valia paneigimas.

Atsakovė Komisija atsiliepimuose nurodo, kad su skundais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus. Komisija gali priimti sprendimą apskaičiuoti ir paskirstyti pirmojo ir antrojo pusmečio valstybės dotacijas atitinkamai per laikotarpį nuo to momento, kai Teisingumo ministerija pateikia pažymą apie tai, kurios politinės partijos atitinka Įstatymo reikalavimus dėl narių skaičiaus, ir iki atitinkamai balandžio 15 d. - pirmojo pusmečio dotacijai ir lapkričio 15 d. - antrojo pusmečio dotacijai. Nurodo, kad visos teisinės prielaidos apskaičiuoti ir išmokėti 2016 m. antrojo pusmečio dotaciją atsirado 2016-10-05, kai Teisingumo ministerija pateikė Komisijai informaciją dėl politinių partijų narių sąrašų. Teigia, kad 2016-10-06 Komisija turėjo visas būtinas ir pakankamas teisines prielaidas priimti sprendimą dėl antrojo pusmečio dotacijų skyrimo.

Paaiškina, kad Seimo rinkimai vyko 2016-10-09, galutiniai rinkimų rezultatai paskelbti 2016-10-30, Seimo nariai gavo įgaliojimus veikti 2016-11-14. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2016-11-09, t. y. dar įgaliojimus turint Seimui, išrinktam 2012 m. Pažymi, kad, 2012 m. apskaičiuojant antrojo pusmečio valstybės dotaciją, buvo remtasi 2008-ųjų metų Seimo rinkimų rezultatais. Nurodo, kad politinė partija, gavusi didesnį nei Įstatymo nustatytą 3 procentų rinkėjų pasitikėjimą atitinkamuose rinkimuose, pagrįstai tikisi gauti biudžeto asignavimus tą laikotarpį, kuriam šis pasitikėjimas yra suteiktas, t. y. ketverius metus (aštuonis pusmečius). Pažymi, kad, apskaičiuojant valstybės biudžeto asignavimų dalis politinių partijų veiklai finansuoti, buvo vertinami 2012-ųjų metų Seimo rinkimai, nes priimant Sprendimą parlamentarų įgaliojimai nebuvo nutrūkę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Drąsos kelias“ politinė partija atsiliepimuose nurodo, kad su skundais nesutinka, prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus. Teigia, kad pareiškėjos negalėjo turėti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių gauti valstybės biudžeto dotaciją politinių partijų veiklai finansuoti, remdamosi 2016-10-09 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatais. Pažymi, kad biudžeto dotacija politinėms partijoms skiriama ne už esamą laikotarpį po Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, o už praėjusį laikotarpį - 2016 m. antrąjį pusmetį iki 2016-10-09.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija atsiliepimuose nurodo, kad su skundais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad skiriant dotacijas, yra susiklosčiusi praktika, jog antram metų pusmečiui skiriami asignavimai išmokami anksčiau nei 2016-11-15. Nurodo, kad dėl 2012 m. vykusių rinkimų patyrė išlaidų, todėl neskyrus asignavimų būtų paneigti teisėti lūkesčiai. Pažymi, kad naujai išrinkto Seimo įgaliojimų pradžia laikoma 2016-11-14. Iki tos dienos išrinkti Seimo nariai nebuvo įgiję įgaliojimų, taigi jiems nepriklauso valstybės biudžeto asignavimai, kurie teikiami išrinktų kandidatų, kurių įgaliojimai nėra nutrūkę, veiklai finansuoti. Nurodo, kad atskirosios nuomonės pateikimas nereiškia, kad daugumos priimtas Sprendimas yra neteisingas. Pareiškėjų nurodyta atskiroji Komisijos narių nuomonė neturi teisinės galios, todėl negali būti argumentu, leidžiančiu paneigti Sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (toliau - ir LLS) atsiliepimuose nurodo, kad su skundais nesutinka, ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad LLS atitinka reikalavimus gauti 2016 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus pagal 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus. Pažymi, kad rinkėjų pasitikėjimas, išreikštas politinėms partijoms, fiksuojamas atitinkamų rinkimų metu. Šių rinkimų rezultatai yra reikšmingi skirstant valstybės biudžeto asignavimus, jie nėra pervertinami iš naujo. 2016 m. išrinktas Seimas įgaliojimus įgavo tik 2016-11-14 antroje dienos pusėje, o Komisija sprendimą paskirstyti valstybės biudžeto asignavimus turėjo priimti iki 2016-11-15. Mano, kad iki 2016-11-15 2016 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus galėjo gauti politinės partijos tik pagal 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus, nes esminė sąlyga skirstant biudžeto asignavimus yra Seimo narių įgaliojimų turėjimas, o ne tik naujų Seimo rezultatų nustatymas. 2016 m. Seimo rinkimų rezultatai negaliojo priimant Sprendimą, nes 2016 m. naujai išrinkti Seimo nariai nebuvo prisiekę. Teigia, kad politinėms partijoms buvo suformuotas teisėtas lūkestis gauti valstybės biudžeto asignavimus ir už paskutiniuosius ketvirtuosius biudžeto asignavimų metus. Valstybės biudžeto asignavimai skiriami, atsižvelgiant į keturių metų kadenciją, kas aštuonis pusmečius. Patenkinus pareiškėjų skundus, už 2016 m. Seimo rinkimų rezultatus jie gautų asignavimus devynis pusmečius, t. y. vienu pusmečiu daugiau, negu buvo nustatyta Įstatyme.

Atsiliepimuose pažymėjo, kad atskiroji nuomonė, kuria remiasi pareiškėjai, buvo pasirašyta Komisijos pirmininko Zenono Vaigausko ir Komisijos narių Ligitos Klapavčiuk, Roko Stabingio ir Algio Urbono. Paaiškina, kad Rokas Stabingis yra pareiškėjo LS deleguotas asmuo, o Algis Urbonas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų deleguotas asmuo. Teigia, kad minėti asmenys gina juos delegavusių partijų interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos socialdemokratų partija (toliau - ir LSDP) atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos LS skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Komisija, priimdama Sprendimą, nusprendė skirti 2016 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus toms politinėms partijoms, kurios atitiko visus Įstatymo nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad Komisija 2016-04-07 sprendimu Nr. Sp-34 „Dėl 2016 m. I-ojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ patvirtino, kad 2016 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 Eur, kad pirmąjį ir antrąjį pusmetį politinėms partijoms bus skiriama po 2 751 000 Eur. Nurodo, kad minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad, nustatant rinkimų rezultatus, skaičiuojami rinkėjų balsai, kurie paduoti daugiamandatėje 2012 m. Seimo rinkimų apygardoje, bei rinkėjų balsai, paduoti už politines partijas 2012 m. Seimo rinkimų (įskaitant pakartotinius) vienmandatėse rinkimų apygardose. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo politinėms partijoms bei teisės aktų nuostatomis, galima konstatuoti, kad pagrindinis argumentas nustatant, kurie rinkimų rezultatai galioja, yra ne tik jų nustatymas Seimo rinkimų įstatymo 93 str. nustatyta tvarka, bet ir Seimo, savivaldybės tarybos narių ir Europos Parlamento narių įgaliojimų turėjimas. Pažymi, kad 2016-10-09 vykusiuose Seimo rinkimuose išrinkti Seimo nariai savo įgaliojimus įgavo tik 2016-11-14 antroje dienos pusėje, iki tol dar galiojo 2012 m. išrinktų Seimo narių įgaliojimai. Mano, kad 2016 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus galėjo gauti politinės partijos tik pagal 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus, nes viena iš esminių sąlygų skirstant valstybės biudžeto asignavimus yra Seimo narių įgaliojimų turėjimas, o ne tik naujų Seimo rezultatų nustatymas.

Atsiliepime nurodo, kad Komisija nuo 2003 m. skirstydama valstybės biudžeto asignavimus politinėms partijoms, juos skirdavo keturių metų kadencijai (aštuoniems pusmečiams). LS skundo tenkinimas faktiškai reikštų, kad LSDP ir kitos politinės partijos prarastų paskutinę aštuntąją dotaciją, nors pagal susiformavusią Komisijos praktiką to niekada nebuvo.

Teismo posėdyje pareiškėjos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas nurodė, kad skundą palaiko, ir prašė jį patenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas nurodė, kad skundą palaiko, ir prašė jį patenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės Komisijos atstovas nurodė, kad su skundais nesutinka, ir prašė juos atmesti.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens „Drąsos kelias" politinės partijos atstovė Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė nurodė, kad su skundais nesutinka, ir prašė juos atmesti.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Darbo partijos atstovė Agnė Pimpytė nurodė, kad su skundais nesutinka, ir prašė juos atmesti.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) Vydūnas Sadauskas nurodė, kad su skundais nesutinka, ir prašė juos atmesti.

Teismo posėdyje liudytojas Zenonas Vaigauskas nurodė, kad problema iškilo tada, kai Seimas priėmė įstatymą, kad partijų narių skaičius Komisijai teikiamas du kartus per metus. Paaiškino, kad anksčiau tai daryti buvo privaloma vieną kartą per metus. Komisijoje buvo paruošti projektai ir viskas aptarta, tačiau kai kurių Komisijos narių pozicija padarė įtaką Komisijos sprendimui vertinti ne pagal 2016 m. Seimo rinkimų, o pagal 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus. Pabrėžia, kad 2016 m. Seimo rinkimų rezultatai Komisijos nariams priimant Sprendimą jau buvo žinomi, tai galėjo daryti įtaką kai kurių Komisijos narių subjektyviai nuomonei. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio mėnesio pradžioje Komisijoje vyko balsavimas, jo metu buvo nuspręsta dotacijas skirstyti pagal 2016 m. Seimo rinkimų rezultatus, atmetant bet kokias diskusijas. Liudytojo teigimu, ne visi tokiu Komisijos sprendimu liko patenkinti. Kitame Komisijos posėdyje paaiškėjo, kad buvo tariamasi su Komisijos nariais dėl dotacijų skyrimo pagal 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus. Mano, kad Komisija galėjo priimti sprendimą atsižvelgdama į rinkėjų lūkesčius. Mano, kad Komisija pasielgė nepagrįstai, ji privalo vadovautis demokratijos principais, rinkėjų valia turi būti absoliuti.

Teigė, kad Komisija galėjo palaukti 2016-11-14 ir priimti sprendimą dėl dotacijų būtent tą dieną arba nuspręsti, kad Komisijos sprendimas dėl dotacijų įsigalios tik tą dieną, kai Seimas susirinks į pirmąjį posėdį. Pažymėjo, kad nė vieno iš šių variantų Komisija nesirinko. Mano, kad šiuo atveju teisinio reguliavimo spragos nėra, nes Komisija turi vadovautis teisiniais principais, kurie nustato, kad rinkėjų valia yra svarbiausia. Teigia, kad Komisija turėjo fiksuoti paskutinę rinkėjų valią.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Iš bylos duomenų ir ginčo šalių teiktų paaiškinimų matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai 2016-10-05 raštą Nr. (1.18)7E-7633 „Dėl politinių partijų narių sąrašo" (t. 1, b. l. 65-66). 2016-10-09 vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kurių rezultatai patvirtinti Komisijos 2016-10-30 sprendimu Nr. Sp-270 „Dėl 2016-10-09 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo" (viešai skelbiami duomenys). Komisija 2016-11-09 sprendimą Nr. Sp-278 „Dėl 2016 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo", vadovaudamasi, inter alia (liet. be kita ko) 2012 m. Seimo rinkimų rezultatais, paskirstė 2 751 000 Eur valstybės biudžeto 2016 m. antrojo pusmečio asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti (t. 1, b. l. 14-16). Komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir nariai Ligita Klapavčiuk, Rokas Stabingis ir Algis Urbonas pateikė 2016-11-11 atskirąją nuomonę Nr. 3-96(1.2), kurioje nurodė, kad valstybės biudžeto 2016 m. antrojo pusmečio asignavimai partijoms turi būti skirstomi vadovaujantis 2016 m. Seimo rinkimų rezultatais (t. 1, b. l. 49-50). Lietuvos Respublikos Prezidento 2016-11-02 dekretu Nr. IK-787 buvo nustatyta naujai išrinkto Seimo įgaliojimų pradžia - 2016-11-14 (viešai skelbiami duomenys).

Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta:

„Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:

1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;

2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;

3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms."

Įstatymo 21 str. 5 d. nustatyta: „Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą."

Įstatymo 8 str. 8 d. nustatyta: „<...> Teisingumo ministerija patikrina politinių partijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos ir iki lapkričio 1 dienos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės partijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus."

Pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms yra skiriami atsižvelgiant į paskutinių rinkimų, kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus, į Teisingumo ministerijos išvadą dėl politinės partijos narių skaičiaus atitikties Įstatymo reikalavimams, ir išmokami iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos. Taigi, pagal Įstatyme nustatytą reguliavimą viena iš esminių sąlygų valstybės biudžeto asignavimams gauti yra paskutinių rinkimų, kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojantys rezultatai.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Komisijos Sprendimas buvo priimtas 2016-11-09, kai 2012 m. Seimo rinkimuose išrinktų kandidatų įgaliojimai dar nebuvo nutrūkę, tačiau jau buvo nustatyti ir paskelbti 2016 m. Seimo rinkimų galutiniai rezultatai. 2012 m. Seimo rinkimuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nutrūko 2016-11-14, kai 2016 m. Seimo rinkimuose išrinktiems kandidatams buvo suteikti įgaliojimai (2016-11-14 įvyko pirmasis Seimo posėdis, kurio metu Seimo nariai prisiekė).

Teismo posėdyje Komisijos atstovas paaiškino, kad jeigu Komisija sprendimą dėl valstybės biudžeto asignavimų nustatymo būtų priėmusi 2016-11-14 arba 2016-11-15, Komisija būtų turėjusi priimti sprendimą, atsižvelgdama į 2016 m. Seimo rinkimų rezultatus. Komisijos atstovas teismo posėdyje nepateikė teismui aiškaus atsakymo, kodėl Sprendimas buvo priimtas 2016-11-09, o ne 2016-11-14 arba 2016-11-15.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 57 str. 1 d. nustatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį.

Įvertinęs nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją ir Konstitucijoje bei Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad tais metais, kai vyksta Seimo rinkimai, ankstesniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai baigiasi ir naujuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai prasideda nesibaigus biudžetiniams metams (pagal Konstitucijos 129 str. biudžetiniai metai baigiasi gruodžio 31 d.). Pagal Seimo rinkimų įstatyme nustatytus terminus (88 str., 89 str., 93 str.) ir Politinių partijų įstatyme nustatytą terminą sprendimui dėl valstybės biudžeto asignavimų priimti (lapkričio 15 d.) Komisijai suteikta teisė priimti sprendimą nuo to momento, kai Teisingumo ministerija pateikia išvadą, kad politinės partijos narių skaičius atitinka Įstatymo reikalavimus, toks sprendimas privalo būti priimtas iki lapkričio 15 d. Komisija turi diskreciją priimti sprendimą dėl valstybės biudžeto asignavimų bet kurią dieną nuo Teisingumo ministerijos išvadų pateikimo iki lapkričio 15 d. Į šį laikotarpį gali įeiti laikas, kai nauji Seimo rinkimai yra įvykę ir jų rezultatai yra patvirtinti, tačiau ankstesniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai dar nėra pasibaigę, taip pat gali įeiti laikas, kai jau yra nutrūkę ankstesniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai ir yra prasidėję naujuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai. Taigi, nuo to, ar Komisija priims sprendimą tą dieną, kai ankstesniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai dar nėra pasibaigę, ar tą dieną, kai ankstesniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai jau yra nutrūkę ir yra prasidėję naujuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai, priklauso politinėms partijoms skiriamo finansavimo dydis. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad pagal Įstatymo 21 str. 3 d. teisė į valstybės biudžeto asignavimus siejama su, inter alia (liet. be kita ko), paskutinių rinkimų rezultatais ir Seimo narių įgaliojimų turėjimu. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą šios faktinės aplinkybės turi būti nustatomos sprendimo dėl valstybės biudžeto asignavimų priėmimo dieną. Bet kokiu atveju tais metais, kai vyksta Seimo rinkimai, valstybės biudžeto asignavimai už tam tikrą laikotarpį bus skiriami toms politinėms partijoms, kurios neatitinka Įstatymo 21 str. 3 d. reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apskaičiavus valstybės biudžeto asignavimus pagal 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus, o naujuose Seimo rinkimuose išrinktiems Seimo nariams įgaliojimus pradėjus nuo 2016-11-14, susidarė tokia situacija, kai už laikotarpį nuo 2016-11-14 iki 2016-12-31 valstybės biudžeto asignavimų dalis buvo paskirta politinėms partijoms, kurios nuo 2016-11-14 neatitiko Įstatymo 21 str. 3 d. reikalavimų.

Teismas pažymi, kad Politinių partijų įstatymo 21 str. nėra nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės biudžeto asignavimai būtų apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad tam tikru biudžetinių metų laikotarpiu įvyksta nauji Seimo rinkimai, netenka galios ankstesnių Seimo rinkimų rezultatai, baigiasi ankstesniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai ir prasideda naujuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai. Šiame Įstatymo straipsnyje taip pat nėra nustatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai už tą biudžetinį laikotarpį paskirstomi proporcingai Seimo rinkimų rezultatų galiojimo ir Seimo narių įgaliojimų turėjimo laikotarpiui. Teismas daro išvadą, kad nesant nustatytam minėtam teisiniam reguliavimui, atsiranda legislatyvinė omisija, t. y. teisės spraga, kuri reiškia, kad atitinkame teisės akte atitinkamas teisinis reguliavimas nėra nustatytas, nors pagal Konstituciją jis privalo būti nustatytas būtent tame teisės akte (Konstitucinio Teismo 2006-08-06 sprendimas ir kt.). Teismui kyla abejonių dėl šios legislatyvinės omisijos atitikties konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir atsakingo valdymo principams.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas - universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, - yra itin talpus, apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra konstitucinis teisingumo principas, kuris gali būti įgyvendintas užtikrinus tam tikrą interesų pusiausvyrą. Teisingumas yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai yra universalūs, jais turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 1995-12-22, 2000-12-06 nutarimai ir kt.).

Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai, inter alia (liet. be kita ko) Vyriausioji rinkimų komisija ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos, turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada ir kt.).

Teismo nuomone, Įstatymo 21 str. nustačius terminą, iki kada Komisija privalo priimti sprendimą dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo, tačiau nenustačius, kad valstybės biudžeto asignavimai apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad tam tikru biudžetinių metų laikotarpiu įvyksta nauji Seimo rinkimai, netenka galios ankstesnių Seimo rinkimų rezultatai, baigiasi ankstesniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai ir prasideda naujuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimai, ir nenustačius, kad valstybės biudžeto asignavimai už tą biudžetinį laikotarpį paskirstomi proporcingai Seimo rinkimų rezultatų galiojimo ir Seimo narių įgaliojimų turėjimo laikotarpiui, t. y. iki naujuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimų prasidėjimo valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi pagal ankstesnių Seimo rinkimų rezultatus, o nuo naujuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimų prasidėjimo - pagal naujų Seimo rinkimų rezultatus, susidaro situacija, kai iš esmės nuo datos, kurią bus priimamas Komisijos sprendimas dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo, priklauso, kokios politinės partijos gaus finansavimą ir koks bus jo dydis. Komisijai priėmus minėtą sprendimą bet kurią dieną, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra galimybės paskirstyti valstybės biudžeto asignavimus proporcingai Seimo rinkimų rezultatų galiojimo ir Seimo narių įgaliojimų turėjimo laikotarpiui. Nesant minėto teisinio reguliavimo, sukuriama politinių partijų interesų priešprieša, suponuojamas atsitiktinumas ir savivalė, galimybė valstybės institucijai - Komisijai - piktnaudžiauti savo diskrecija priimti teisines pasekmes turintį administracinį aktą dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo žinant, kad nuo jos sprendimo priėmimo datos priklausys, kokioms politinėms partijoms bus skiriamas finansavimas ir koks bus jo dydis. Tai neatitinka konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo ir atsakingo valdymo principų.

Pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad, sprendžiant dėl asignavimų paskirstymo, buvo parengtas projektas, pagal kurį valstybės biudžeto asignavimai buvo apskaičiuoti proporcingai Seimo rinkimų rezultatų galiojimo ir Seimo narių įgaliojimų turėjimo laikotarpiui, t. y. dalis - pagal 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus, dalis - pagal 2016 m. rinkimų rezultatus, tačiau tokio projekto buvo atsisakyta kaip nederančio su Įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu.

Teismo vertinimu, Įstatymo 21 str. įtvirtinto teisinio reguliavimo negalima aiškinti kaip suteikiančio galimybę valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti proporcingai Seimo rinkimų rezultatų galiojimo ir Seimo narių įgaliojimų turėjimo laikotarpiui. Įstatymo 21 str. 3 d. yra aiškiai reglamentuota, kad valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi pagal, inter alia (liet. be kita ko), paskutinių Seimo rinkimų, kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, rezultatus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teismas negali pašalinti teisės spragos ir užpildyti ją ad hoc. Teismas konstatuoja, kad atitinkamas reguliavimas turi būti nustatytas, nes to reikalauja Konstitucija. Nagrinėjamu atveju Konstitucinis Teismas turi kompetenciją spręsti dėl nurodytos teisės spragos konstitucingumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu išspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Jeigu kilus abejonėms dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas ir kt.).

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (2013-11-26 redakcija) 21 str. tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad kai tam tikru biudžetinių metų laikotarpiu įvyksta nauji Seimo rinkimai, valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi, atsižvelgiant inter alia (liet. be kita ko), į ankstesnių ir naujų Seimo rinkimų rezultatus ir apskaičiuojami atitinkamai (proporcingai) Seimo rinkimų rezultatų galiojimo ir Seimo narių įgaliojimų turėjimo laikotarpiui, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir atsakingo valdymo principams.

Bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas. Byla stabdytina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., 81 str. 9 d., 100 str. 1 d. 4 p. ir 3 d., 101 str. 3 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Atnaujinti administracinės bylos Nr. eI-1541-789/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3­04471-2016-8) nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (2013-11-26 redakcija) 21 str. tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad kai tam tikru biudžetinių metų laikotarpiu įvyksta nauji Seimo rinkimai, valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi, atsižvelgiant inter alia (liet. be kita ko), į ankstesnių ir naujų Seimo rinkimų rezultatus ir apskaičiuojami atitinkamai (proporcingai) Seimo rinkimų rezultatų galiojimo ir Seimo narių įgaliojimų turėjimo laikotarpiui, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir atsakingo valdymo principams.

Sustabdyti administracinę bylą Nr. eI-1541-789/2017 (teisminio proceso Nr. 3-65-3­04471-2016-8) pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skundus atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija, „Drąsos kelias“ politinė partija, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), partija „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga, dėl sprendimo panaikinimo, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal šį prašymą ir įsigalios joje priimtas nutarimas (sprendimas).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Marius Bajoras

Egidija Puzinskaitė

Rasa Ragulskytė-Markovienė