En

Konstitucinio Teismo veiklos trečiasis dešimtmetis (2014 m. – iki dabar)

Svarbiausios konstitucinės justicijos bylos

2014 metai buvo ypatingi dėl oficialiosios konstitucinės doktrinos, susijusios su konstitucinės santvarkos pagrindais, plėtojimo, todėl juos galima vadinti valstybingumo stiprinimo metais.

Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialiąją Konstitucijos pataisų konstitucingumo doktriną, 2014 m. sausio 24 d. nutarime atskleidė iš Konstitucijos kylančius materialinius ir procesinius jos keitimo apribojimus – reikalavimus Konstitucijos pataisų turiniui ir priėmimui, kurių pagrindu pataisos gali būti pripažįstamos antikonstitucinėmis. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino Lietuvos valstybės vakarietiškos geopolitinės orientacijos principo turinį: šis principas reiškia draudimą jungtis į posovietines Rytų valstybių sąjungas, kuriamas buvusios SSRS pagrindu, taip pat šalies narystę Europos Sąjungoje (ES) bei NATO ir būtinumą vykdyti atitinkamus su šia naryste susijusius tarptautinius įsipareigojimus. Be to, nutarime konstatuota, kad visateisė narystė ES yra konstitucinis imperatyvas ir konstitucinė vertybė, kuri gali būti keičiama tik referendumu.

Šios doktrininės nuostatos toliau plėtojamos 2014 m. liepos 11 d. nutarime atskleidžiant Konstitucijos, kaip aukščiausiosios teisės, įpareigojančios ir pačią Tautą, sampratą, Lietuvos valstybės nepriklausomybės ir demokratijos principus kaip nekeičiamas pamatines konstitucines nuostatas, nes jų šaltinis yra suprakonstitucinės galios Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Šiame nutarime taip pat išsamiai išaiškintas konstitucinis referendumo institutas.

2014 metais Konstitucinis Teismas išsamiai išnagrinėjo ir keletą kitų Lietuvos valstybingumui svarbių klausimų. Kaip antai 2014 m. kovo 18 d. nutarime yra išaiškintas 1990 m. kovo 11 d. atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos Respublikos tęstinumas ir tapatumas Lietuvos valstybei, prieš kurią 1940 m. birželio 15 d. buvo pradėta SSRS agresija. Nutarime patvirtinta, kad Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai laikytini kariais savanoriais, organizuoti jų vienetai – besipriešinančios okupacijai Lietuvos Respublikos ginkluotosiomis pajėgomis, o jų vadovybė – aukščiausia teisėta Lietuvos Respublikos valdžia. Jame pažymėta, kad, atsižvelgiant į tarptautinį teisinį ir istorinį kontekstą, – SSRS totalitarinio komunistinio režimo ideologiją, SSRS represijų prieš Lietuvos Respublikos gyventojus mastą, – tam tikru laikotarpiu (1941 metais pradedant masinius lietuvių trėmimus į Sovietų Sąjungą ir vykdant sulaikytų asmenų neteismines egzekucijas, 1944–1953 metais vykstant partizaniniam karui) SSRS okupacinio režimo nusikaltimai galėtų būti laikomi genocidu, jeigu būtų įrodytas specialus tikslas sunaikinti Lietuvos Respublikos gyventojų politines ir socialines grupes (partizanus ir su pasipriešinimu okupacijai susijusias grupes) kaip tokią reikšmingą nacionalinės, etninės, rasinės ar religinės grupės dalį, kurios sunaikinimas turėtų įtakos visai atitinkamai nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei. Jeigu toks siekis nebūtų įrodytas, tai savaime neturėtų reikšti, kad asmuo už atliktus veiksmus prieš Lietuvos gyventojus (pvz., jų žudymą, kankinimą, trėmimą, prievartinį ėmimą į okupuojančios valstybės ginkluotąsias pajėgas, persekiojimą politiniais, nacionaliniais ar religiniais motyvais) nėra baustinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes turi būti vertinama, ar šiuose veiksmuose nėra tam tikrų nusikaltimų žmoniškumui ar karo nusikaltimų sudėties.

Šiame nutarime, atsižvelgiant į konstitucinį pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), atviros pilietinės visuomenės, teisės viršenybės principus, toliau plėtota Konstitucijos ir tarptautinės teisės santykio koncepcija, taip pat atskleistas tarptautinės ir nacionalinės teisės normų santykis, suformuluotas tarptautinės teisės, kaip minimalaus konstitucinio žmogaus teisių apsaugos standarto, principas.

 2015 metai buvo išskirtiniai dėl Lietuvos energetinei nepriklausomybei reikšmingų bylų. Jų tematiką nulėmė aktyvi valstybės veikla įgyvendinant strateginius energetikos projektus. Nagrinėtose bylose nuosekliai formuota oficialioji konstitucinė doktrina, atskleidžianti energetikos sektoriui aktualių Konstitucijos nuostatų turinį. Ypač pažymėtinas 2015 m. balandžio 3 d. nutarimas, kuriame spręsti suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto konstitucingumo klausimai. Iš jo aišku, kad ir energetikos srityje būtina laikytis Konstitucijoje įtvirtintos Lietuvos valstybės europinės ir transatlantinės geopolitinės orientacijos, kuri neatskiriama nuo pamatinės konstitucinės vertybės – valstybės nepriklausomybės. Valstybė privalo vykdyti iš Konstitucijos ir narystės ES kylančius įsipareigojimus užtikrinti energetikos sistemos saugumą ir patikimumą sudarant galimybes gauti energijos išteklių iš įvairių šaltinių (tiekėjų). Atitinkamai infrastruktūrai sukurti gali būti įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai, skirti valstybės ūkio priklausomybei nuo monopolinio tam tikrų energijos išteklių (konkrečiu atveju – gamtinių dujų) tiekėjo panaikinti.

Panašiai 2015 m. spalio 29 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti galimybę gauti energijos išteklius iš įvairių šaltinių, gali būti nustatytas ir toks viešųjų paslaugų elektros energetikos srityje teisinis reguliavimas, kuriuo pareiga atlyginti už šias paslaugas būtų nustatyta visiems elektros energiją vartojantiems asmenims.

Iš kitų 2015 metais Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų išskirtinas 2015 m. spalio 20 d. nutarimas, ypač svarbus visuomenės pasitikėjimui Seimo rinkimais. Esminis probleminis jo klausimas – lygios rinkimų teisės, kaip vieno iš visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų principų, užtikrinimas sudarant rinkimų apygardas. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad sudarant rinkimų apygardas turi būti užtikrinamas rinkėjų balsų lygiavertiškumas ir vienoda rinkėjų balsų reikšmė nustatant balsavimo rezultatus.

Veiksmingai savivaldai itin svarbiu laikytinas 2015 m. birželio 11 d. nutarimas, kuriame Konstitucinis Teismas nagrinėjo savivaldybių finansavimo konstitucingumo klausimus. Šiame nutarime pažymėta, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos savivaldybėms skiriama tam tikra jose surenkamo gyventojų pajamų mokesčio dalis ir lyginami savivaldybių raidos skirtumai. Tik tokiais kriterijais pagrįsta savivaldybėms skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarka gali užtikrinti savivaldybių funkcijoms būtiną finansavimą, kartu ir deramą vietos bendruomenių interesų įgyvendinimą.

2016 metų jurisprudencinei veiklai būdinga tai, kad spręstos daugiausia konstitucinių asmens teisių apsaugai ir užtikrinimui reikšmingos bylos.

2016 m. birželio 27 d. nutarime Konstitucinis Teismas sprendė dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui nesuteikiant galimybės apkaltintam asmeniui išsklaidyti abejones dėl savo kaltumo. Jame patvirtinta žmogaus teisė į teisingą teismą, kad būtų galima išsklaidyti jam pateiktus kaltinimus net suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminams. 2016 m. kovo 15 d. nutarimu dėl motinystės pašalpos dydžio ribojimo besirengiančioms gimdyti ir pagimdžiusioms motinoms dirbančios motinos apsaugotos nuo pajamų sumažinimo nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

Kitos išskirtinos 2016 metais Konstitucinio Teismo spręstos bylos buvo susijusios su įvairiais valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos aspektais.

2016 m. vasario 17 d. nutarimu dėl įtariamo nusikalstamos veikos padarymu savivaldybės mero ar mero pavaduotojo laikino nušalinimo nuo pareigų nustatyta, kad savivaldybių merai, nors ir tiesiogiai rinkti teritorinių bendruomenių, baudžiamajame procese yra lygūs su kitais piliečiais ir neturi imuniteto nuo procesinių priemonių taikymo. 2016 m. spalio 5 d. nutarime dėl atlyginimo mokėjimo neatliekantiems savo pareigų Seimo nariams išaiškinta, kad neturi būti mokamas atlyginimas tokiems Seimo nariams, kurie be pateisinamos priežasties nelanko Seimo ir jo struktūrinių padalinių posėdžių. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime dėl Seimo pritarimo abejotino turinio Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai Konstitucinis Teismas konstatavo, kad atsakingai elgdamasis Seimas negali pritarti bet kokio turinio savo sudarytų laikinųjų tyrimo komisijų išvadoms. Išskirtinas ir 2016 m. liepos 8 d. nutarimas dėl Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarkos skaidrumo ir viešumo, pagal kurį be konstituciškai pateisinamų svarbių priežasčių Vyriausybė negali skubiai priimti deramai neparengtų ir neįvertintų teisės aktų.

2017 metais nagrinėtose bylose Konstitucinis Teismas sugrįžo prie savo ištakų – žmogaus teisių gynybos, tad ženkliai išsiskyrė asmenų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, taip pat žmogaus orumo apsaugos ir asmens teisių garantijų teisiniame procese klausimai. Ne mažiau reikšmingi tapo ir su apkalta susiję klausimai. Konstitucinis Teismas turėjo galimybę išsamiau atskleisti atskirus apkaltos pagrindus ir jų skirtumus, apkaltos proceso stadijas ir apkaltos tyrimo ribas.

2017 metais atvertos žmogaus teisių problemos neabejotinai parodė, kad tampame atvira ir nebijančia kalbėti visuomene. Konstitucinis Teismas turėjo galimybę aiškiai patvirtinti, kad bet kokio pobūdžio priekabiavimas, ypač seksualinis, šiuolaikiniame pasaulyje yra netoleruotinas kaip nesuderinamas su pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis (2017 m. gruodžio 19 d. išvada).

Konstitucinis Teismas taip pat turėjo galimybę priminti, kad esame piliečių lygybės, o ne privilegijų visuomenė. 2017 m. liepos 4 d. nutarime jis išaiškino, kad tikėjimas nėra pagrindas piliečiams neatlikti pareigos valstybei – karo arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.

2017 m. gruodžio 15 d. nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Prezidento įstatymo nuostata, kuria įtvirtinta pareigas einančio arba kadenciją baigusio Respublikos Prezidento sutuoktinio (-ės) teisė į būstą, prieštarauja Konstitucijai, kitaip tariant, vien buvimas valstybės vadovo sutuoktiniu negali būti pagrindas tikėtis ypatingo valstybės išlaikymo.

2017 metais Konstituciniam Teismui teko priminti ir priesaikos valstybinę reikšmę. Priesaika valstybei nėra tušti žodžiai. Ji lemia pareigą būti lojaliam, o nesąžiningas elgesys valstybės paslapčių apsaugos srityje gali kelti grėsmę valstybės saugumui (2017 m. gruodžio 22 d. išvada).

2017 m. kovo 15 d. nutarimu, kuriame pripažinta, kad Baudžiamojo kodekso nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą neprieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas turėjo galimybę pasakyti, kad atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą baudžiamajame įstatyme nustatyta pagrįstai. Ji atitinka Konstituciją ir sudaro sąlygas kovoti su korupcija bei gali būti pavyzdžiu kitų šalių konstituciniams teismams, nagrinėsiantiems klausimus, susijusius su atsakomybe už neteisėtą praturtėjimą.

Kaip ne mažiau reikšmingas Europos kontekste paminėtinas ir Konstitucinio Teismo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, iš kurio tapo aišku, kad ES teisė gali ir turi būti Konstitucijos aiškinimo šaltinis. Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dviem klausimais byloje dėl Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Konstitucijai. Konstitucinis Teismas į šį teismą kreipėsi antrą kartą. Pirmas toks sprendimas buvo priimtas 2007 m. gegužės 8 d.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Konstitucinis Teismas nuo 2014 metų, nelikdamas nuošalyje nuo užsienio ir saugumo aktualijų, ypač sustiprino tarptautinius ryšius.

2017 metai tarptautinio bendradarbiavimo srityje tapo išskirtinių galimybių metais. Juos galima vadinti šimtmečio metais konstitucinio teisingumo srityje, nes įvyko šimtmečio įvykis – Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) IV kongresas. Tai didžiausias teisminio bendradarbiavimo renginys per visą Lietuvos Respublikos istoriją ir pirmasis toks renginys Europoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tapęs šio renginio šeimininku, į Lietuvą sukvietė daugiau nei 400 konstitucinės justicijos institucijų, tarptautinių teismų ir organizacijų atstovų iš viso pasaulio.

PKJK IV kongresas Vilniuje vyko 2017 m. rugsėjo 11–14 d. Jo tema – „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“. IV kongrese dalyvavo atstovai iš 91 įvairių pasaulio valstybių konstitucinės justicijos institucijos, tarp jų – 85 PKJK nariai, dviejų konstitucinės justicijos institucijų, nepriklausančių šiai organizacijai, atstovai, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo) delegacijos, kiti svečiai.

Daugiau informacijos apie PKJK IV kongresą galima rasti jam skirtoje svetainėje lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, žr. http://www.wccj2017.lt/lt/.

BBCJ

2015 m. spalio mėn. Moldovos ir Lietuvos konstitucinių teismų iniciatyva įkurta Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacija (angl. Association of Constitutional Justice of the Countries of the Baltic and Black Sea Regions, BBCJ; toliau – Asociacija). Asociacijos steigimo deklaraciją pasirašė Lietuvos ir trijų ES Rytų partnerystės valstybių – Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – konstitucinių teismų pirmininkai. 2018 metais prie Asociacijos prisijungė Lenkijos Respublikos Konstitucinis Tribunolas.

Asociacijos steigimo deklaracijoje pabrėžiamas itin svarbus konstitucinių teismų vaidmuo užtikrinant konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą, garantuojant pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, deklaruojamas įsipareigojimas gerbti valstybių nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Asociacija taip pat patvirtina partnerių apsisprendimą solidariai ir vieningai atstovauti regiono konstitucinių teismų interesams pasaulio ir Europos konstitucinės justicijos organizacijose.

Daugiau apie Asociacijos veiklą skaitykite http://www.lrkt.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/daugiasalis-bendradarbiavimas/baltijos-ir-juodosios-juru-regionu-valstybiu-konstitucines-justicijos-asociacija/635.

Batumio iniciatyva

Batumyje 2015 m. rugsėjo mėn. vykusiame Europos konstitucinių teismų konferencijos Pirmininkų susirinkimo posėdyje Lietuvos ir Ukrainos konstituciniai teismai iškėlė iniciatyvą pasmerkti Rusijos Federacijos konstitucinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriuo buvo atvertas kelias Ukrainos teritorijos dalies – Krymo – aneksijai. Dar kitaip ši iniciatyva vadinama Batumio iniciatyva. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas kartu su Azerbaidžano, Gruzijos, Kipro, Lenkijos, Moldovos ir Ukrainos konstitucinių teismų pirmininkais parėmė ją – pasirašė bendrą pareiškimą dėl pagarbos teritoriniam valstybių vientisumui ir tarptautinei teisei įgyvendinant konstitucinį teisingumą.

2018 m. balandžio mėn. Tbilisyje (Gruzija) Gruzijos, Lietuvos, Moldovos ir Ukrainos konstitucinių teismų vadovai pasirašė pareiškimą, kuriuo pasmerkė agresiją, besitęsiančią Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos teritorijų okupaciją ir pabrėžė būtinybę persekioti už ją atsakingus asmenis, įskaitant prie Krymo okupacijos prisidėjusius asmenis, tarp jų – Rusijos Federacijos konstitucinio teismo teisėjus.

Pareiškimo tekstą galima rasti http://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2018/04/bbcj.-statement.lt-2018-04-04.pdf.

Tarptautiniai projektai

Konstitucinis Teismas kartu su Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo centru (IRZ) ir Varšuvos universiteto Vokietijos teisės mokykla (Lenkija) įgyvendino ES lėšomis finansuojamą teisinės paramos Moldovos Respublikos Konstituciniam Teismui projektą. Šio projekto tikslas – teikti teisinę ekspertų paramą šiam teismui tobulinant teisėjų kompetenciją aiškinti ir taikyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, perduoti ES konstitucinės kontrolės institucijų gerąją patirtį, kuri padės Moldovos Respublikos Konstituciniame Teisme įgyvendinti strategines reformas, susijusias su institucinių gebėjimų stiprinimu, vidaus procesų veiksmingumo didinimu, personalo administracinių gebėjimų ugdymu.

Nuosekliai stiprinant santykius su ES Rytų partnerystės šalių konstituciniais teismais, įgyvendinami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansuojami projektai, kuriais siekiama, dalijantis Konstitucinio Teismo sukaupta patirtimi, stiprinti ES Rytų partnerystės šalių – Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos – konstitucinės justicijos institucijų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą.

Pirmasis projektas „Pagalba stiprinant Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą“ įgyvendintas 2015–2016 metais. Su ES Rytų partnerystės šalių konstitucinių teismų atstovais dalytasi gerąja ir aktualiąja patirtimi, vertinga stiprinant šių institucijų vaidmenį, užtikrinant vieno pamatinių ES principų – teisinės valstybės principo įgyvendinimą ir apsaugą. Įgyvendinant projektą buvo surengta tarptautinė Lietuvos ir šalių partnerių – Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – konstitucinių teismų teisėjų konferencija (Vilniaus forumas).

Antrąjį projektą „Pagalba stiprinant Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą regiono iššūkių kontekste“, kuriuo siekiama tų pačių tikslų, kaip ir pirmuoju, pradėta įgyvendinti 2017 metais.

Pirmojo projekto pagrindu 2017 metais buvo išleistas leidinys anglų kalba, kuriame pristatyta apibendrinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialioji konstitucinė doktrina pagarbos tarptautinei teisei, teisės į teisingą teismą ir valdžių padalijimo principų įgyvendinimo užtikrinimo klausimais, pateikta aktualiausia užsienio partnerių šios srities patirtis. Jame taip pat pateiktos apibendrintos išvados dėl teisinės valstybės principo įgyvendinimo Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje ir įžvalgos dėl šių šalių konstitucinių teismų vaidmens šioje srityje.

Leidinį anglų kalba galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje http://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2016/12/31449_konstitucinis_teisines-valstybes.pdf.

2018 metais numatoma išleisti antrajame projekte dalyvaujančių konstitucinių teismų jurisprudencijos pagrindu parengtą bendrą leidinį. Jis bus pristatytas tarptautinėje Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos ir Lietuvos Respublikos konstitucinių teismų teisėjų konferencijoje (Vilniaus forume). 

Kita veikla

2015 metai svarbūs tuo, kad pakeistas Konstitucinio Teismo įstatymas.

Įsigaliojus Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimams atsirado ne tik konstitucinės justicijos proceso, bet ir Konstitucinio Teismo veiklos organizavimo naujovių. Siekiant stiprinti Konstitucinio Teismo kolegialumą priimant nutarimus, išvadas ir sprendimus dėl Konstitucinio Teismo aktų išaiškinimo ar peržiūrėjimo nustatyta, kad šie aktai priimami visų Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma (anksčiau visi Konstitucinio Teismo sprendimai buvo priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma).

Dar viena naujovė – nuo 72 iki 120 valandų pailgintas terminas paklausimams, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus, išnagrinėti.

Siekiant supaprastinti kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarką, numatyta galimybė paklausimus ir jų priedus pateikti elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma.

2015 metai Konstituciniam Teismui svarbūs ir tuo, kad įgyvendinti administracinės sistemos pakeitimai. Atnaujintame Konstitucinio Teismo reglamente nustatyta nauja aparato struktūra. Sumažinus vadovaujančiųjų pareigybių skaičių, sudarytos prielaidos optimaliai organizuoti Konstitucinio Teismo aparato (kanceliarijos) darbą.

Nuo 2016 metų labai sutrumpėjo bylų nagrinėjimo terminai. Iki 2013 metų bylų nagrinėjimo vidurkis kartais siekė beveik 1 000 dienų, o 2017 metais jis sutrumpėjo iki mažiau nei metų. Svarbu ir tai, kad, patobulinus Konstitucinio Teismo aktų (visų pirma nutarimų) struktūrą, jie tapo lengviau suprantami ir cituojami.

Konstitucinis Teismas, siekdamas didinti atvirumą visuomenei, veiklos viešumą, informacijos sklaidą, nuo 2015 metų skelbia metinius pranešimus apie praėjusių metų savo veiklą. Metiniai pranešimai pristatomi visuomenei ir dedami į Konstitucinio Teismo svetainę lietuvių ir anglų kalbomis.

2016 metais Konstitucinis Teismas pirmasis iš Lietuvos teismų pradėjo savo viešų posėdžių tiesiogines transliacijas internetu. Taip suteikiama galimybė kiekvienam gyvai stebėti konstitucinės justicijos bylų nagrinėjimo procesą, tikruoju laiku gauti informaciją apie posėdžiuose priimtus sprendimus. Tiesiogines posėdžių transliacijas galima stebėti Konstitucinio Teismo interneto svetainėje www.lrkt.lt.

2017 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečio proga Konstitucinio Teismo fasadas pasipuošė atminimo lentomis, kuriose išgraviruoti Vasario 16-osios nutarimo tekstas, randamas Adolfo Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“, ir Kovo 11-osios akto, kurio originalas saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve, tekstas su signatarų parašais.

2017 metai išskirtiniai leidybos srityje. Lietuvių ir anglų kalbomis išleistos knygos „Oficialioji konstitucinė doktrina: svarbiausios nuostatos (1993–2016)“ ir „Selected Official Constitutional Doctrine: 1993–2016“. Siekiant daugybėje Konstitucinio Teismo aktų fragmentais išdėstytą gyvąją, jurisprudencinę Konstituciją padaryti lengviau aprėpiamą ir patogesnę taikyti, nuo 2010 metų išleisti trys leidiniai – atrinktų ir susistemintų jo 1993–2009, 2010–2013 ir 2014–2016 metų aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų rinkiniai. Šie leidiniai palankiai įvertinti ir paklausūs, tačiau Konstitucijos aiškinimas Konstituciniam Teismui nagrinėjant vis naujas bylas yra nuolatinis ir nesibaigiantis procesas, tad periodiškai tęsiant tokių rinkinių leidybą jais naudotis dėl vis didėjančios apimties tampa mažiau patogu. Atsižvelgiant į tai, atrinktos ir leidinyje pateiktos svarbiausios Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje 1993–2016 metais formuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, atsisakius daugkartinio jų pakartojimo, taip pat necituojant tų nuostatų, kurios vėliau buvo gerokai išplėtotos arba, įsigaliojus atitinkamoms Konstitucijos pataisoms, neteko aktualumo, ir kt.

Be to, 2017 metais Konstitucinio Teismo svetainėje skelbiamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos papildytos naujausia 2014–2016 metų doktrina.

Ne mažiau reikšminga 2017 metais Konstitucijos 25-mečio ir PKJK IV kongreso proga anglų kalba išleista knyga „Lithuanian Constitutionalism: The Past and the Present“.

2017 m. gegužės mėn. pradėjo veikti Konstitucinio Teismo muziejus. Jame eksponuojamos Lietuvos konstitucionalizmo raidai svarbių dokumentų kopijos, Konstitucinio Teismo istorijai reikšmingų įvykių nuotraukos.