En

Konstitucinio Teismo veiklos antrasis dešimtmetis (2004–2013)

Antrojo Konstitucinio Teismo veiklos dešimtmečio pirmieji metai gali būti pavadinti konstituciocentrinės teisės sampratos įtvirtinimo metais. Šiuo požiūriu ypač svarbus Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, kuriame apibendrinta dešimt metų plėtota Konstitucijos, kaip aukščiausios teisės be spragų, sampratos doktrina.
Šiame nutarime Konstitucinis Teismas suformulavo Konstitucijos aiškinimo doktriną ir pagrindė Konstitucijos, kaip gyvosios teisės, sampratą.
Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamentas, kuriame apibrėžti Konstitucinio Teismo darbo organizavimo bendrieji klausimai, išdėstytos teisėjų profesinio elgesio taisyklės, nustatyta aparato struktūra ir kt.
2004 m. liepos 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, įsigaliojęs 2004 m. rugpjūčio 14 d. ir konstituciškai įtvirtinęs Lietuvos Respublikos narystę Europos Sąjungoje. Priėmus šią Konstitucijos pataisą neišvengiamai kilo nacionalinės konstitucinės teisės santykio su Europos Sąjungos teise klausimas. Konstituciniam Teismui teko formuluoti kai kuriuos atsakymus į jį (pvz., 2007 m. gegužės 8 d. sprendime, 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime).
Nuo 2005 m. spalio 25 d. Konstitucinio Teismo pirmininko iniciatyva kasmet rengiami iškilmingi Konstitucijos dienos minėjimai, į kuriuos kviečiami aukščiausiųjų valstybės ir teisinių institucijų, mokslo bendruomenės atstovai.
2006–2007 m. laikotarpiu Konstitucinis Teismas kūrė reikšmingą konstitucinės doktrinos formavimo ir reinterpretavimo doktriną. Šiuo laikotarpiu jam teko nagrinėti svarbią bylą dėl savo paties statuso. 2006 m. birželio 6 d. nutarimu Konstitucinis Teismas oficialiai užbaigė ginčus, ar Konstitucinis Teismas yra teismas. Šiame nutarime konstatuota, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas yra konstitucinės justicijos institucija, vykdanti konstitucinę teisminę kontrolę; pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl žemesnės galios teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams ir vykdydamas kitus savo konstitucinius įgaliojimus, Konstitucinis Teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas – vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą.
Seimas 2007 m. liepos 4 d. nutarimu patvirtino Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepciją. Tačiau prasidėjo ekonomikos krizė, ir 2009 m. gruodžio 17 d. Seimas priėmė nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės ir finansinės padėties nuspręsta atidėti šio instituto įgyvendinimo terminus.
2008 m. Seimas priėmė Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimus ir įdiegė Konstitucinio Teismo teisėjo atskirosios nuomonės institutą. Iki tol šio teismo teisėjai negalėjo pareikšti atskirosios nuomonės dėl Konstitucinio Teismo nutarimų, išvadų, sprendimų.
2008 m. birželio 3–6 d. Vilniuje vykusiame Europos konstitucinių teismų konferencijos XIV kongrese išplėtota idėja įsteigti viso pasaulio valstybių konstitucinės kontrolės institucijas sutelkiančią organizaciją – Pasaulio konstitucinės justicijos konferenciją (toliau – PKJK). Kaip vienas iš iniciatorių įsteigti PKJK, Konstitucinis Teismas buvo išrinktas parengiamojo PKJK Biuro (institucijos, įpareigotos surengti pirmąjį PKJK kongresą) nariu.
2009–2013 m. – ypatingos situacijos, ekonomikos, finansų krizės konstitucinės doktrinos formavimo ir raidos laikotarpis, kuriuo tarp Konstitucinio Teismo nagrinėtų bylų vyravo bylos dėl įstatymų leidėjo ir vykdomosios valdžios taikytų taupymo priemonių (teisės aktų nuostatų, kuriomis siekta įveikti ekonomikos krizę) konstitucingumo. Šiuo laikotarpiu Konstituciniam Teismui teko nemenkas iššūkis – ne tik įvertinti, ar priemonės krizei įveikti buvo pagrįstos ir atitiko Konstituciją, bet ir susidoroti su nepaprastai padidėjusiu darbo krūviu. 2010 m. Konstitucinis Teismas išleido visuomenės itin palankiai įvertintą leidinį „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos: 1993–2009“. Jame surinktos ir susistemintos Konstitucinio Teismo aktuose išdėstytos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos.
2011 m. pabaigoje, reaguodamas į padidėjusio darbo krūvio problemą, Seimas priėmė Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimus, kuriais siekta paspartinti konstitucinės justicijos bylų nagrinėjimą, užtikrinti operatyvesnį konstitucinį teisminį procesą. Šiais pakeitimais suteikta galimybė konstitucinės justicijos bylas, kuriose tiriama teisės akto atitiktis Konstitucijai ar įstatymams, nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir panaikintas teisinis reguliavimas, pagal kurį Konstitucinis Teismas neturi teisės tuo pačiu metu nagrinėti kelių bylų. Šie konstitucinės justicijos proceso pakeitimai buvo išties veiksmingi – antai 2013 m. (t. y. tais metais, kai minėtas Konstitucinio Teismo veiklos dvidešimtmetis) Konstitucinis Teismas priėmė 25 nutarimus, o tai yra daugiausia per visą jo veiklos laikotarpį.
2013 m. rugsėjo 5 d. vyko tarptautinė konferencija „Šiuolaikinės konstitucinės justicijos tendencijos: nacionalinės ir tarptautinės teisės santykis“, skirta Konstitucinio Teismo veiklos dvidešimtmečiui. Per antrąjį savo veiklos dešimtmetį jis priėmė 187 aktus, kuriais pareiškėjų prašymai išnagrinėti iš esmės, iš jų 166 nutarimus, 15 sprendimų dėl Konstitucinio Teismo aktų išaiškinimo ir 6 išvadas.