En

Dėl teisenos byloje nutraukimo

Byla Nr. 45/2011

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL TEISENOS BYLOJE PAGAL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMĄ NR. 1B-56/2011 IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO (2008 M. LIEPOS 1 D. REDAKCIJA) ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI NUTRAUKIMO

2013 m. liepos 5 d.
Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-56/2011 ištirti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio (2008 m. liepos 1 d. redakcija) atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio (2008 m. liepos 1 d. redakcija) atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2011 m. lapkričio 30 d.

2. Konstitucinio Teismo pirmininko 2011 m. gruodžio 12 d. potvarkiu Nr. 2B-178 pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą Konstitucinio Teismo posėdžiui pradėta rengti byla Nr. 45/2011.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Šioje byloje pareiškėjas – Seimo narių grupė ginčija Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio (2008 m. liepos 1 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai. Nors pareiškėjas prašo ištirti viso Įstatymo 15 straipsnio (2008 m. liepos 1 d. redakcija) atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui, iš prašymo argumentų matyti, kad jam abejonių dėl šio straipsnio kilo tik tiek, kiek jame nustatytos poveikio priemonės už šio įstatymo reikalavimų pažeidimus nediferencijuotos pagal padarytų pažeidimų pobūdį.

Ginčijamame Įstatymo 15 straipsnyje (2008 m. liepos 1 d. redakcija) buvo nustatyta: „Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą.“

2. Seimas 2012 m. birželio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 15, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, įsigaliojusį 2012 m. birželio 27 d., kurio 9 straipsniu pakeitė ginčijamą Įstatymo 15 straipsnį (2008 m. liepos 1 d. redakcija) ir išdėstė jį naujai. Įstatymo 15 straipsnyje (2012 m. birželio 12 d. redakcija) nustatyta:

1. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo pirmojo skirsnio 3 straipsnio 6 punkto reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas, o asmenys, atleisti už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje.

2. Asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kituose įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų apribojimų ir draudimų, susijusių su šio įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, Politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, reikalavimų pažeidimais.

3. Pažymėtina, kad, palyginti su ginčijamu teisiniu reguliavimu, Įstatymo 15 straipsnyje (2012 m. birželio 12 d. redakcija) pakito poveikio priemonių už šio įstatymo reikalavimų pažeidimus taikymo pagrindai, jos yra diferencijuotos pagal pažeidimų pobūdį. Už tam tikrų šio įstatymo reikalavimų pažeidimus nustatyta tik viena poveikio priemonė – draudimas vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos skatinti valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus padariusiais tuos pažeidimus. Pakito ir draudimo asmenims, pripažintiems pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų būti priimamiems, skiriamiems ar renkamiems į pareigas valstybinėje tarnyboje, taikymo pagrindas. Taip pat nustatyta, kad kituose įstatymuose gali būti kitų apribojimų ir draudimų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, reikalavimų pažeidimais.

Taigi, įsigaliojus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 15, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, pareiškėjo – Seimo narių grupės ginčijamas Įstatymo 15 straipsnyje (2008 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas neteko galios. Įstatymo 15 straipsnyje (2012 m. birželio 12 d. redakcija) įtvirtintas iš esmės kitokio turinio teisinis reguliavimas.

4. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną nutraukti ir kad jeigu tai paaiškėja iki teisminio posėdžio pradžios, Konstitucinis Teismas šį klausimą sprendžia pasitarimų kambaryje.

Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies formuluotė „yra pagrindas <...> pradėtai teisenai nutraukti“ aiškintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo teisę tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaigęs, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2009 m. birželio 22 d., 2010 m. kovo 31 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2012 m. gegužės 2 d. nutarimai).

Kaip minėta, į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Įstatymo 15 straipsnio (2008 m. liepos 1 d. redakcija) atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui kreipėsi pareiškėjas – Seimo narių grupė.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pradėta teisena pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti Įstatymo 15 straipsnio (2008 m. liepos 1 d. redakcija) atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui yra nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsniu, 69 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Nutraukti pradėtą teiseną byloje Nr. 45/2011 pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio (2008 m. liepos 1 d. redakcija) atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Egidijus Bieliūnas
                                                             Toma Birmontienė
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Ramutė Ruškytė
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Romualdas Kęstutis Urbaitis