En

Dėl valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimų mažinimo

Byla Nr. 125/2010-26/2011-21/2012-6/2013-8/2013-10/2013

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ NUOSTATŲ, KURIOMIS NUSTATYTI SUMAŽINTI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR TEISĖJŲ ATLYGINIMAI VALSTYBĖJE SUSIDARIUS ITIN SUNKIAI EKONOMINEI, FINANSINEI PADĖČIAI, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2013 m. liepos 1 d.
Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovui teisėjui Ernestui Spruogiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovams teisėjams Rūtai Petkuvienei, Andriui Verikui,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2013 m. birželio 18 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 125/2010-26/2011-21/2012-6/2013-8/2013-10/2013 pagal:

1) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-138/2010 ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-26/2011 ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 12,5, neprieštaravo, o Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 450 litų, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 11,56, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-38/2012 ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija), 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-10/2013 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 450 litų, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 16,46, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,23, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas (2010 m. birželio 30 d. redakcija) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-13/2013 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-15/2013 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 450 litų, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu šie prašymai sujungti į vieną bylą.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

1. Pareiškėjai – Vilniaus apygardos administracinis teismas savo prašymą Nr. 1B-138/2010 dėl Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo prašymą Nr. 1B-38/2012 dėl Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija), 1 priedo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitikties Konstitucijai grindžia šiais teisiniais motyvais.

1.1. Seimui priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 23 d. redakcija), nuo 2009 m. gegužės 1 d. sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnių nei 14 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams). Seimui priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija), nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. dar kartą sumažinti pareiginės algos koeficientai, šį kartą – aukštesnių nei 10 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams), taip pat sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams – už kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-138/2010) teigia, kad pareiginės algos koeficientai neproporcingai sumažinti ne vieniems biudžetiniams metams, o ilgesniam laikui ir tik aukštesnes pareigybių kategorijas turintiems valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams); nustatytas skirtingas iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų valstybės tarnautojų (inter alia statutinių) atlyginimų mažinimo mastas; mažinimas vykdytas biudžetinių metų viduryje. Labiausiai kvalifikuotiems ir ilgiausiai dirbantiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams darbo užmokestis sumažintas dar 10–15 proc. (atsižvelgiant į kvalifikacinę kategoriją) daugiau negu kitiems iš valstybės biudžeto lėšų darbo užmokestį gaunantiems valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams), nes priedas už kvalifikacinę kategoriją apskaičiuojamas nuo pareiginės algos. Taip ginčijamais įstatymais nustatant valstybės tarnautojų darbo užmokestį buvo pažeisti teisėtų lūkesčių, asmenų lygybės įstatymui, proporcingumo ir sąžiningumo principai. Esant sunkiai ekonominei, finansinei valstybės padėčiai valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas būtų objektyviai pateisinamas, jei jis būtų vykdomas taikant vienodą kriterijų (pavyzdžiui, būtų mažinamas bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojamos pareiginės algos).

1.2. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-38/2012) pažymi, kad, Seimui 2009 m. liepos 17 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, jo 1 straipsniu pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytu teisiniu reguliavimu sumažintas valstybės tarnautojų, turinčių tam tikrą kvalifikacinę klasę, darbo užmokestis, nors kvalifikacinės klasės neturinčių valstybės tarnautojų darbo užmokestis atitinkamu dydžiu nebuvo mažinamas. Be to, kvalifikacinę klasę turinčių valstybės tarnautojų priedai už atitinkamą kvalifikacinę klasę sumažinti ne tuo pačiu procentiniu dydžiu – priedas už pirmą kvalifikacinę klasę sumažėjo 40 proc. (nuo 50 proc. iki 30 proc. pareiginės algos), o priedai už antrą ir trečią kvalifikacinę klasę – po 33 proc. (atitinkamai nuo 30 iki 20 proc. ir nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos). Taigi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu valstybės tarnautojų darbo užmokestis dėl sunkios ekonominės, finansinės valstybės padėties susidarymo sumažintas nevienodai, nesilaikant iki jos susidarymo buvusių skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijų, atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis; buvo mažinamas tik dalies (t. y. turinčių kvalifikacinę klasę) valstybės tarnautojų darbo užmokestis.

Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-38/2012) taip pat pažymi, kad įstatymų leidėjas, priėmęs Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, sumažino 11–20 valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų pareiginės algos koeficientus, nors 1–10 valstybės tarnautojų kategorijų pareiginės algos koeficientai nebuvo keičiami. Skirtingų valstybės tarnautojų kategorijų pareiginės algos koeficientai sumažinti ne tuo pačiu procentiniu dydžiu (pavyzdžiui, 11 kategorijos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas apie 0,6 proc. (nuo 5,2 iki 5,17), 13 kategorijos – apie 1,6 proc. (nuo 6,3 iki 6,2), 20 kategorijos – apie 7,6 proc. (nuo 11,4 iki 10,54). Taigi valstybės tarnautojų darbo užmokestis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu dėl sunkios ekonominės, finansinės valstybės padėties susidarymo sumažintas tik tam tikroms valstybės tarnautojų kategorijoms, jis sumažintas nevienodai, neišlaikant iki sunkios finansinės, ekonominės valstybės padėties buvusių skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijų.

1.3. Konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius. Valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, jam tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.

Ginčijamu teisiniu reguliavimu valstybės tarnautojų atlyginimai esant sunkiai ekonominei, finansinei valstybės padėčiai sumažinti neproporcingai, inter alia atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie dydžio to tarnautojo, kuris dirba mažiau sudėtingą ar žemesnės kvalifikacijos darbą; mažinant tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimus buvo atsižvelgta ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Taip buvo nukrypta nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, pažeista Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, sudarytos teisinės prielaidos pažeisti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę.

1.4. Pareiškėjų abejonės dėl ginčijamų įstatymų nuostatų atitikties Konstitucijai taip pat grindžiamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, inter alia tuo, kad valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas galimas tik išimtiniais atvejais ir tik jei tai yra būtina siekiant apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas tik atskiroms darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms, apmokėjimo už darbą mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą; įstatymų leidėjas, dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties priimdamas sprendimą mažinti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų (darbuotojų) atlyginimą už darbą, turi būti įsitikinęs, jog valstybės ekonominė, finansinė padėtis iš tiesų yra tokia sunki, kad dėl to būtina mažinti minėtų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų) atlyginimą už darbą.

2. Pareiškėjai – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-26/2011) ir Vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-10/2013, 1B-15/2013) savo abejones dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio atitikties Konstitucijai grindžia šiais teisiniais motyvais.

Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis pagal jo priėmimo tvarką nedera su Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos; tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Tačiau ginčijamu Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu patvirtintas bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., o ne ateinantiems – 2010 – metams. Įstatymų leidėjas privalo laikytis ne tik Konstitucijos, bet ir įstatymų, kuriuose numatomos teisėkūros procedūros. Ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nepaisė konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus įstatymų nustatyta tvarka (pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnį) ir pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Teisėjų atlyginimus mažinant nesilaikant procedūrų yra daroma įtaka teisėjų nepriklausomumui, taigi pažeidžiama Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis, pagal kurią teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.

3. Pareiškėjai – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-26/2011) ir Vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-10/2013, 1B-13/2013, 1B-15/2013) savo abejones dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) 1 straipsnio atitikties Konstitucijai grindžia šiais teisiniais motyvais.

Ginčijamais Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymų (2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) 1 straipsniais sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai. Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnyje nėra numatyta galimybė mažinti teisėjų atlyginimus keičiant teisėjų atlyginimų koeficientus, o įtvirtinta galimybė nustatytąja tvarka mažinti tik bazinį dydį. Šitaip Seimas, viršydamas savo galias, neteisėtai nesilaikydamas konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus tik įstatymų nustatyta tvarka, pažeidė teisėjų socialines garantijas (atlyginimą).

Teisėjų atlyginimų mažinimas nesilaikant procedūrų daro įtaką teisėjų nepriklausomumui. Teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnyje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumą vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių ūkinių struktūrų, juridinių ir fizinių asmenų įtakos; teisėjų atlyginimai turi būti nustatomi įstatymu, jų dydžiai, kaip ir teisėjams nustatytos materialinės bei socialinės garantijos, turi būti tokie, kad atitiktų teisėjo konstitucinį statusą ir jo orumą; bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines (materialines) garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą.

4. Pareiškėjai – Vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-10/2013, 1B-15/2013) savo abejones dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymas Nr. 1B-13/2013) – dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija) atitikties Konstitucijai grindžia šiais teisiniais motyvais.

Mažinti teisėjų atlyginimus galima tik tada, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, ir juos mažinti galima tik laikinai, todėl gerėjant valstybės ekonominiams rodikliams teisėjai turėjo teisėtą lūkestį gauti atlyginimą, buvusį iki ekonomikos krizės. Nors valstybės ekonominiai rodikliai gerėjo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) kiekvienais metais buvo pratęsiamas teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientų sumažinimas, o Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo atidedamas iki ekonomikos krizės buvusių teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientų galiojimas, todėl pažeista Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisėjų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, kuri ginama ir garantuojama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Pratęsiant sumažintų teisėjų atlyginimų dydžių galiojimą nebuvo paisoma Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyto tokio pobūdžio įstatymų laikinumo, todėl pažeista Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valdžios galias riboja Konstitucija, nes įstatymų leidėjas nepaisė konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus įstatymų nustatyta tvarka.

II

1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovų Seimo nario Rimanto Jono Dagio (atstovaujančio suinteresuotam asmeniui – Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-26/2011) ir Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės (atstovaujančios suinteresuotam asmeniui – Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-38/2012) rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovas Arvydas Vidžiūnas (atstovaujantis suinteresuotam asmeniui – Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-138/2010) rašytinių paaiškinimų nepateikė.

2. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovo R. J. Dagio pozicija dėl pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo Nr. 1B-26/2011 grindžiama šiais argumentais.

2.1. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) priimtas sunkėjant ekonominei ir finansinei šalies situacijai, įgyvendinant Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje numatytą Krizės įveikimo planą, kuriuo siekta sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, racionaliau naudoti valstybės lėšas. Šiuo įstatymu sumažinus teisėjų atlyginimų pareiginės algos koeficientus, buvo sumažintos valstybės biudžeto išlaidos. Teisėjų atlyginimo koeficientų mažinimas atitiko numatomo valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų mažinimo proporcijas, todėl buvo išlaikyta darbo užmokesčio pusiausvyra tarp asmenų, kuriems nustatytas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių ir teisėtų interesų bei visuomenės ir valstybės interesų, taigi buvo paisoma proporcingumo principo reikalavimų.

2.2. 2009 metais taikomas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis buvo nustatytas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir sudarė 475 litus. Ginčijamu Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytas 450 litų bazinis dydis. Šis įstatymas turėjo įtakos 2009 metų valstybės biudžeto išlaidų dydžiui.

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) ir Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) turėtų būti vertinami kaip vienas bendras valstybės fiskalinis sprendimas: Seimas, priimdamas ginčijamus įstatymus, įgyvendino fiskalinę politiką, kuria buvo siekta užtikrinti valstybės finansų stabilizavimą ir sušvelninti ekonomikos krizės padarinius. Toks fiskalinis sprendimas užtikrina įstatymų darną ir galimybę juos sklandžiai taikyti, realiai, o ne formaliai vykdyti fiskalinę visuomenės poreikius tenkinančią valstybės politiką. Tokiu teisiškai reikšmingų veiksmų deriniu ginami visos visuomenės, kartu ir kiekvieno jos nario, teisėti interesai.

3. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovės Seimo narės V. V. Margevičienės pozicija dėl pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo Nr. 1B-38/2012 grindžiama šiais argumentais.

3.1. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo tikslas – atsižvelgiant į tuometines valstybės biudžeto finansines galimybes, laikinai (iki 2010 m. gruodžio 31 d.) sumažinti Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytų priedų už kvalifikacinę klasę dydžius bei šio įstatymo 1 priede nustatytus 11–20 valstybės tarnautojų kategorijų pareiginės algos koeficientus.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatyta, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 proc. pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 proc. pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 proc. pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) buvę nustatyti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai neatitiko tuometinių valstybės biudžeto finansinių galimybių. Priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą ir sumažinus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus bei priedus už kvalifikacinę klasę, sumažintos valstybės biudžeto išlaidos.

3.2. Siekiant įveikti ekonomikos krizę, stabilizuoti valstybės finansų sistemą, sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui, 2009 m. liepos 17 d. priimtas ne tik Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas, bet ir kiti įstatymai, reguliuojantys valstybės tarnautojų, teisėjų, prokurorų, valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimą: Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Šiuose įstatymuose nustatytas mokamų atlyginimų koeficientų bei priedų už kvalifikacinę klasę ar kvalifikacinę kategoriją mažinimas laikantis taisyklės, kad už aukštesnę kvalifikacinę klasę ar kategoriją mokamas priedas būtų didesnis, nei mokamas už žemesnę kvalifikacinę klasę ar kategoriją. Tokios pačios taisyklės laikytasi nustatant ir pareiginės algos koeficientus. Taigi šiuo teisiniu reguliavimu buvo išlaikytas skirtumas tarp aukštesnei ir žemesnei kategorijai taikytinų koeficientų. Teikiant ginčijamus įstatymo pakeitimus atsižvelgta į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad įstatymų leidėjas turi teisę sumažinti atlyginimus tik įstatymu ir tik laikinai, tačiau laikydamasis proporcingumo principo reikalavimų; buvo išlaikyta darbo užmokesčio pusiausvyra tarp asmenų, kuriems nustatytas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių ir teisėtų interesų bei visuomenės ir valstybės interesų, taigi buvo paisoma proporcingumo principo reikalavimų.

4. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovai Seimo nariai R. J. Dagys ir V. V. Margevičienė pažymėjo, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) priimti derinant juose nustatytus išlaidų dydžius su Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10 straipsnių ir 1, 3, 4, 5, 10, 11 priedėlių pakeitimo įstatymo nuostatomis.

Seimo atstovai pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų. Taigi svarstydamas ir tvirtindamas valstybės biudžeto projektą Seimas privalo vadovautis tais įstatymais, kurie suponuoja tam tikrą numatomų valstybės pajamų ir išlaidų dydį, t. y. mokesčių ir kitais įstatymais, sudarančiais prielaidas planuoti ir surinkti valstybės biudžeto pajamas, taip pat įvairiais įstatymais, lemiančiais valstybės finansinius įsipareigojimus ir atitinkamas planuojamas valstybės biudžeto išlaidas. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai.

Suinteresuoto asmens atstovai savo poziciją grindė oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, jog iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla tai, kad valstybės biudžetas turi būti realus, jame numatytos pajamos ir išlaidos turi būti pagrįstos visuomenės ir valstybės reikmių bei galimybių įvertinimu, kad konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, būtinumas užtikrinti konstitucines asmens teises ir laisves bei apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes suponuoja Vyriausybės pareigą rengiant valstybės biudžeto projektą ir Seimo pareigą svarstant bei tvirtinant valstybės biudžetą atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus (inter alia tarptautinius), kitus svarbius veiksnius.

Suinteresuoto asmens – Seimo atstovai taip pat pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas, 2013 m. vasario 15 d. nutarime įvertinęs įstatymų, turėjusių įtakos 2009 metų valstybės biudžeto pajamų dydžiui, atitiktį Konstitucijai, konstatavo, jog Seimas priėmė įstatymus reaguodamas į valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčiusią padėtį ir siekdamas užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą ir neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui. Todėl šiam konstituciškai svarbiam tikslui įgyvendinti priimti pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ginčijami įstatymai Konstitucijai neprieštaravo.

III

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui gautas Lietuvos Respublikos finansų ministro Rimanto Šadžiaus 2013 m. balandžio 26 d. raštas Nr. (2.34-02)-5K-1308152)-6K-1303965 „Dėl informacijos konstitucinės justicijos byloje“, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. diferencijuotai (nuo 2 iki 12 proc.) sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai ir valstybės tarnautojų (15–20 kategorijos) pareiginės algos koeficientai; dėl šių priemonių valstybės biudžete 2009 metais sutaupyta apie 11 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas). Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. diferencijuotai (nuo 0,58 iki 10 proc.) sumažinti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų pareiginės algos koeficientai ir valstybės tarnautojų (11–20 kategorijos) pareiginės algos koeficientai bei sumažinti valstybės tarnautojams mokamų priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai; dėl šių priemonių valstybės biudžete 2009 metais sutaupyta apie 40 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas). Kiekvienais paskesniais metais (įskaitant ir 2013 metus) dėl visų šių sumažinimų valstybės biudžete sutaupoma apie 112 mln. litų.

Šiame finansų ministro R. Šadžiaus rašte taip pat pažymėta, kad, siekiant per metus sutaupyti 112 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, minėtų kategorijų darbuotojų darbo metinį užmokesčio fondą būtų reikėję tolygiai mažinti: 2009 metais – apie 2 proc. (darbo užmokesčio mažinimas vyko etapais), kiekvienais paskesniais metais – apie 4,5 proc.

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui apklaustos specialistės – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja Vida Žagūnienė ir Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Irena Džervienė. Jos patvirtino minėtame finansų ministro R. Šadžiaus 2013 m. balandžio 26 d. rašte „Dėl informacijos konstitucinės justicijos byloje“ nurodytus duomenis, kad, siekiant sutaupyti tokią pačią 112 mln. litų valstybės biudžeto lėšų per metus sumą, kuri buvo sutaupyta dėl minėtų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų (išskyrus karius) atlyginimų sumažinimo priemonių, būtų reikėję valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų ir valstybės tarnautojų atlyginimus tolygiai (nediferencijuotai) mažinti: 2009 metais – 2 proc. ir 2010–2013 metais – 4,5 proc.

IV

1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas teisėjas E. Spruogis, Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovai teisėjai R. Petkuvienė ir A. Verikas iš esmės pakartojo pareiškėjų prašymuose išdėstytus argumentus, atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.

2. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovai Seimo nariai A. Vidžiūnas, V. V. Margevičienė ir R. J. Dagys į Konstitucinio Teismo posėdį neatvyko, šaukimai į posėdį jiems buvo įteikti.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

1. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktis Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-138/2010) prašo ištirti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, iš prašyme išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktimi Konstitucijai.

3. Nors pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-38/2012) prašo ištirti inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, iš prašyme išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktimi Konstitucijai.

4. Nors pareiškėjai – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-26/2011), Vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-10/2013, 1B-13/2013, 1B-15/2013) prašo ištirti inter alia Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnio, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio atitiktį Konstitucijai, iš prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjai abejoja Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitiktimi Konstitucijai.

5. Nors pareiškėjas – Vilniaus miesto apylinkės teismas prašo ištirti inter alia Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijai, iš prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnio (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktimi Konstitucijai.

6. Nors pareiškėjas – Vilniaus miesto apylinkės teismas (išskyrus prašymą Nr. 1B-10/2013) prašo ištirti inter alia Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijai, iš prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktimi Konstitucijai.

7. Nors pareiškėjai – Vilniaus apygardos administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas prašo ištirti ginčijamų įstatymų atitiktį inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, iš prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjai abejoja šių įstatymų atitiktimi Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.

8. Iš pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo (prašymas Nr. 1B-26/2011) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo (prašymai Nr.1B-10/2013, 1B-15/2013) prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad ginčydami Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnį, jie prašo ištirti šio straipsnio atitiktį Konstitucijai tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis.

9. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija:

Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 12,5, apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 16,46, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 11,56, apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,23, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnio (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

II

1. Kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antroje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Penkioliktosios Vyriausybės programoje konstatuota, kad „Lietuva atsidūrė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis).

2. Siekdamas sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, Seimas priėmė keletą įstatymų, susijusių su iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų (darbuotojų), teisėjų, valstybės politikų atlyginimo už darbą mažinimu. Iš pareiškėjų prašymuose nurodytų argumentų matyti, kad jie ginčija kai kurių iš šių įstatymų (kai kurių jų nuostatų) atitiktį Konstitucijai inter alia atlyginimo už darbą mažinimo proporcingumo aspektu: kaip minėta, pareiškėjai teigia, kad dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje atlyginimas sumažintas tik tam tikroms valstybės tarnautojų kategorijoms, jis sumažintas nevienodai, neišlaikant iki sunkios finansinės, ekonominės padėties susidarymo buvusių skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijų; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie to, kuris dirba mažiau sudėtingą ar žemesnės kvalifikacijos darbą; mažinant tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimus buvo atsižvelgta ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis.

Pažymėtina, kad, siekiant įvertinti pareiškėjų argumentų pagrįstumą, būtina atsižvelgti į visuminį teisinį reguliavimą, kuriuo buvo mažinami visų valstybės valdžią (įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę) vykdančių institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų, t. y. pagal galiojantį teisinį reguliavimą – valstybės politikų ir pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, atlyginimai.

III

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, atitiktį Konstitucijai.

2. Iki dėl ekonomikos krizės 2008 metų antroje pusėje valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, 2008 metams nustatytas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis) buvo 490 litų (Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais, įstatymo 3 straipsnis). Šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis buvo taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2008 metais (2 straipsnis).

3. Atsižvelgiant į 2008 metų antroje pusėje valstybėje susiklosčiusią itin sunkią ekonominę, finansinę padėtį bei įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos, patvirtintos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu, II dalies „Krizės įveikimo planas“ nuostatas, 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 metais. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas 475 litų bazinis dydis.

Taigi Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu nustatytas bazinis dydis buvo 15 litų mažesnis negu bazinis dydis, taikytas 2008 metais pagal Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais, įstatymą. 475 litų bazinis dydis turėjo būti taikomas visais 2009 metais.

4. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2009 m. liepos 31 d. Šio įstatymo 1 straipsniu buvo inter alia nustatyta, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bazinis dydis yra 450 litų. Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į susidariusią valstybės ir savivaldybių biudžetų padėtį ir įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos, patvirtintos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu, II dalies „Krizės įveikimo planas“ nuostatas.

Taigi Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu 2009 metais taikomas bazinis dydis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo sumažintas nuo 475 iki 450 litų, t. y. 25 litais. Palyginus šį bazinį dydį su nustatytuoju 2008 metams iki valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai (490 litai) matyti, jis yra mažesnis 40 litų (8,16 proc.). Vadinasi, pagal Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais (neatsižvelgiant į kitų dydžių pokyčius), sumažinti vienodu mastu (proporcingai) – 8,16 proc., palyginti su pareiginėmis algomis (atlyginimais), nustatytomis pagal bazinį dydį 2008 metais iki valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, ir tam pačiam laikotarpiui.

5. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo nuostatos aiškintinos kartu su Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsniu (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija), kuriame nustatyta:

Teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.“

Taigi Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas bazinis dydis turi būti tvirtinamas tik ateinantiems metams, taip pat tai, kad tvirtinamas naujas bazinis dydis gali būti mažesnis už esamą bazinį dydį tik tuo atveju, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Vadinasi, šiame straipsnyje nenustatyta, kad iš esmės pablogėjus valstybės ekonominei ir finansinei būklei teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas bazinis dydis gali būti mažinamas einamaisiais metais. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2008 m. gruodžio 19 d. nebuvo keičiamos ir galioja iki šiol.

6. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymu, priimtu 2009 m. gruodžio 2 d., Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymu, priimtu 2010 m. birželio 30 d., Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2012 metais, įstatymu, priimtu 2011 m. lapkričio 29 d., ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymu, priimtu 2012 m. gruodžio 20 d., 2010–2013 metais bazinis dydis nebuvo keičiamas, palyginti su nustatytuoju laikotarpiui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. išliko 450 litų. Pažymėtina, kad minėti įstatymai nėra šios konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.

IV

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Ginčijamame Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytos valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir jas atitinkantys pareiginės algos koeficientai. Ginčijamoje Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, išreikšti pareiginės algos procentais.

2.1. Šiame kontekste pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų: aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija, o šio straipsnio 1 dalyje (2003 m. spalio 7 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių (A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas; B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas; C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnį Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas ir lygius nustato šio įstatymo 3 priedas (1 dalis (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija); valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga; kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustato šio įstatymo 2 priedas (3 dalis (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija). Iš šių Valstybės tarnybos įstatymo priedų matyti, kad valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos priklauso nuo valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų veiklos pobūdžio, jų veiklos ir sprendimų galiojimo atitinkamoje teritorijoje ribų bei santykių su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais, taip pat valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms nustatyti skirtingi pareigybių lygio reikalavimai, susiję su būtinu šioms pareigybėms užimti išsilavinimu.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą; koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šio įstatymo 1 priedas; pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje (2002 m. liepos 5 d. redakcija) nustatyta, kad priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka; priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) taip pat nustatyta, kad inter alia priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

2.2. Taigi pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio pagrindinę dalį sudaro pareiginė alga, kurios dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybės kategorijai nustatytą pareiginės algos koeficientą; valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis yra pareiginės algos procentais išreikštas priedas už kvalifikacinę klasę, kuris nėra mokamas statutiniams valstybės tarnautojams (išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas), taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad taikytos kelios valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, karių darbo užmokesčio (atlyginimų) mažinimo priemonės. Visų pirma sumažintas bazinis dydis, taikomas skaičiuojant šių asmenų darbo užmokestį (atlyginimus). Kaip minėta, tai buvo padaryta 2008 m. gruodžio 19 d. priimtu Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu, taip pat Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu. Šiais įstatymais buvo nustatytas toks valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis: nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. – 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litų. Taip pat minėta, kad 2010–2013 metais bazinis dydis nebuvo keičiamas, palyginti su nustatytuoju laikotarpiui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. išliko 450 litų.

Minėta ir tai, kad pagal Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais (neatsižvelgiant į kitų dydžių pokyčius), sumažinti vienodu mastu (proporcingai) – 8,16 proc., palyginti su pareiginėmis algomis (atlyginimais), nustatytomis pagal bazinį dydį 2008 metais iki valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, ir tam pačiam laikotarpiui.

4. Pareiškėjų ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos), nustatyta papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – pareiginės algos koeficientų mažinimas, kuris taikytas du kartus.

4.1. Iki šios priemonės – pareiginės algos koeficientų mažinimo – taikymo (nuo 2009 m. gegužės 1 d.) galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai“ (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija), kuriame buvo nustatyti pareiginės algos koeficientai atskiroms pareigybių kategorijoms: 1 kategorijai – 3,0, 2 – 3,2, 3 – 3,4, 4 – 3,6, 5 – 3,8, 6 – 4,0, 7 – 4,2, 8 – 4,4, 9 – 4,6, 10 – 4,8, 11 – 5,2, 12 – 5,7, 13 – 6,3, 14 – 7,0, 15 – 7,8, 16 – 8,7, 17 – 9,7, 18 – 10,8, 19 – 11,9, 20 – 13,0.

4.2. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus: 15 kategorijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 7,8 iki 7,6; 16 kategorijos – nuo 8,7 iki 8,4; 17 kategorijos – nuo 9,7 iki 9,1; 18 kategorijos – nuo 10,8 iki 9,9; 19 kategorijos – nuo 11,9 iki 10,7; 20 kategorijos – nuo 13,0 iki 11,4. Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo. Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas sunkėjant ekonominei ir finansinei šalies situacijai, įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, II dalyje numatytą Krizės įveikimo planą, kuriuo buvo siekta sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, racionaliau naudoti valstybės lėšas.

4.3. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus: 11 kategorijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 5,2 iki 5,17; 12 kategorijos – nuo 5,7 iki 5,64; 13 kategorijos – nuo 6,3 iki 6,2; 14 kategorijos – nuo 7,0 iki 6,86; 15 kategorijos – nuo 7,6 iki 7,41; 16 kategorijos – nuo 8,4 iki 8,1; 17 kategorijos – nuo 9,1 iki 8,69; 18 kategorijos – nuo 9,9 iki 9,35; 19 kategorijos – nuo 10,7 iki 10; 20 kategorijos – nuo 11,4 iki 10,54. Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai mažinami nebuvo. Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į sunkią valstybės ekonominę padėtį, taip pat įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos, kuriai Seimas pritarė 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, II dalies „Krizės įveikimo planas“ nuostatas ir siekiant sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą.

4.4. Apibendrinant teisinį reguliavimą, kuriuo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, pažymėtina, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. sumažinti 15 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 11 ir aukštesnių kategorijų, tarp jų – 15 ir aukštesnių kategorijų – antrą kartą. Toliau pateikiamoje lentelėje matyti, kaip, priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) ir Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija), sumažėjo 11–20 valstybės tarnautojų kategorijų pareiginės algos koeficientai:

Lentelė 

 

Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, ir Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriuo nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams:

sumažinti tik aukštesnių kategorijų (11–20) pareigybių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, t. y. nesumažinti 1–10 kategorijų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginės algos koeficientai;

11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams jų pareiginės algos koeficientų mažinimo priemonės buvo taikytos nevienodai: 11–14 kategorijų valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficientai sumažinti vieną kartą, o 15–20 kategorijų valstybės tarnautojams ši priemonė taikyta du kartus;

11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams jų pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 0,58 proc. 11 kategorijos valstybės tarnautojams iki 18,92 proc. 20 kategorijos valstybės tarnautojams;

11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų mažinimo skirtingas mastas, vertinant procentais, priklausė nuo pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje: kuo aukštesnė pareigybės kategorija (t. y. kuo sudėtingesnes ir atsakingesnes funkcijas priklauso atlikti atitinkamos pareigybės kategorijos valstybės tarnautojui ir kuo didesni profesiniai reikalavimai, inter alia būtino išsilavinimo lygio, jam yra keliami), tuo didesnis šiai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento mažinimo mastas.

4.5. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, kuriuo nustatytas sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų galiojimo laikas, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnių 2 dalimis buvo tris kartus pratęstas. Sumažintus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus nustatantis teisinis reguliavimas galioja iki šiol.

Taip pat pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje buvo (ir yra) numatyta vėl taikyti iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau šio teisinio reguliavimo įsigaliojimas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėtas.

5. Pareiškėjų ginčijamoje Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytu teisiniu reguliavimu, be pareiginės algos koeficientų mažinimo, yra taikoma kita papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas.

5.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis yra pareiginės algos procentais išreikštas priedas už kvalifikacinę klasę, kuris nėra mokamas statutiniams valstybės tarnautojams (išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas), taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad kvalifikacinė klasė yra tam tikros kategorijos valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys: aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnį „Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas“ valstybės tarnautojams kvalifikacinės klasės (ir žemesnės, ir aukštesnės) suteikiamos atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos vertinimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje (2012 m. birželio 5 d. redakcija) nustatyta, kad įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatytąja tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis (2 dalis); kitų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatytąja tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus vykdant jiems suformuluotas užduotis (3 dalis). Pagal inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalies 1 punkte (2012 m. birželio 5 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūloma suteikti valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę. O pagal inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies 1 punkte (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūloma suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

Taigi pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą kvalifikacinės klasės gali būti suteikiamos visų pareigybių kategorijų karjeros valstybės tarnautojams, įstaigų vadovams (išskyrus paskirtuosius politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), valstybės tarnautojams, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas. Kvalifikacinė klasė parodo valstybės tarnautojo kvalifikacinį lygmenį ir yra suteikiama įvertinus jo kvalifikaciją ir gebėjimus tarnybinės veiklos vertinimo būdu. Pirma kvalifikacinė klasė gali būti suteikiama aukščiausios kvalifikacijos valstybės tarnautojams, kurių veikla nuosekliai yra vertinama labai gerai, antra ir trečia – žemesnės kvalifikacijos ar patirties valstybės tarnautojams. Žemiausios kvalifikacijos ar mažiausiai patirties valstybės tarnyboje turintiems valstybės tarnautojams kvalifikacinės klasės gali būti nesuteikiamos.

5.2. Iki minėtos priemonės – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimo Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 proc. pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 proc. ir už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 proc.

5.3. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę: priedas už trečią kvalifikacinę klasę – nuo 15 iki 10 proc., už antrą kvalifikacinę klasę – nuo 30 iki 20 proc., už pirmą kvalifikacinę klasę – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos dydžio. Kaip minėta, iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į sunkią valstybės ekonominę padėtį, taip pat įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos, kuriai Seimas pritarė 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, II dalies „Krizės įveikimo planas“ nuostatas ir siekiant sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnyje, 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai.

Taigi pagal ginčijamą Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytą teisinį reguliavimą priedai už kvalifikacinę klasę sumažinti diferencijuotai: priedas už pirmą kvalifikacinę klasę sumažintas 40 proc., už antrą ir trečią kvalifikacinę klasę – po 33,33 proc. (nevertinant pareiginės algos pokyčių).

Apibendrinant ginčijamą valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacinę klasę, kurie yra valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamoji dalis ir išreiškiami pareiginės algos procentais, mažinimą nustatantį teisinį reguliavimą pažymėtina, kad priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas turėjo tokią įtaką viso valstybės tarnautojų atlyginimo (neatsižvelgiant į kitus negu priedas už kvalifikacinę klasę galimus priedus ir priemokas, taip pat nevertinant bazinio dydžio ir (arba) pareiginės algos koeficientų pokyčio) mažinimui:

valstybės tarnautojams, turintiems pirmą kvalifikacinę klasę, priedą už ją sumažinus nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos, dėl to atlyginimas sumažėjo 13,33 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių pirmą ir antrą kvalifikacinę klasę, atlyginimų sumažėjo nuo 15,38 iki 8,33 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už antrą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių pirmą kvalifikacinę klasę ir neturinčių kvalifikacinės klasės, atlyginimų sumažėjo nuo 50 iki 30 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojo atlyginimą);

valstybės tarnautojams, turintiems antrą kvalifikacinę klasę, priedą už ją sumažinus nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, dėl to atlyginimas sumažėjo 7,69 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių antrą ir trečią kvalifikacinę klasę, atlyginimų sumažėjo nuo 13,04 iki 9,09 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už trečią kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių antrą kvalifikacinę klasę ir neturinčių kvalifikacinės klasės, atlyginimų sumažėjo nuo 30 iki 20 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojo atlyginimą);

valstybės tarnautojams, turintiems trečią kvalifikacinę klasę, priedą už ją sumažinus nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 4,35 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių trečią kvalifikacinę klasę ir neturinčių kvalifikacinės klasės, atlyginimų sumažėjo nuo 15 iki 10 proc. (įvertinus dydį, kuriuo trečią kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojo atlyginimą);

mažinant priedus už kvalifikacinę klasę, aukštesnių pareigybių kategorijų (11–20 kategorijų) valstybės tarnautojų atlyginimai sumažinti dar didesniu mastu, negu taikant tik pirmąją – pareiginės algos koeficientų mažinimo – priemonę: nuo 4,9 proc. 11 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta trečia kvalifikacinė klasė, iki 29,73 proc. 20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė; taigi 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo skirtingas mastas, vertinant procentais, priklausė ne tik nuo pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje, bet ir nuo valstybės tarnautojų turimos kvalifikacijos: kuo aukštesnė pareigybės kategorija ir valstybės tarnautojo kvalifikacija, tuo didesnis valstybės tarnautojo atlyginimo mažinimo mastas.

6. Apibendrinant pareiškėjų ginčijamą Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį taikytos abi papildomos (be bazinio dydžio mažinimo) valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonės – pareiginės algos koeficientų mažinimas ir priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas, pažymėtina, kad:

žemesnių pareigybių kategorijų (1–10 kategorijų) žemiausios kvalifikacijos ar mažiausią patirtį turintiems (neturintiems kvalifikacinės klasės) valstybės tarnautojams abi šios papildomos darbo užmokesčio mažinimo priemonės netaikytos;

žemesnių pareigybių kategorijų (1–10 kategorijų) aukštesnės kvalifikacijos ar daugiau patirties turintiems (turintiems kvalifikacinę klasę) valstybės tarnautojams taikyta viena iš papildomų darbo užmokesčio mažinimo priemonių – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas;

aukštesnių pareigybių kategorijų (11–14 kategorijų) valstybės tarnautojams taikytos viena arba abi iš minėtų papildomų darbo užmokesčio mažinimo priemonių: šių pareigybių kategorijų žemiausios kvalifikacijos ir mažiausiai patirties turintiems (neturintiems kvalifikacinės klasės) valstybės tarnautojams vieną kartą taikyta viena iš minėtų papildomų priemonių – pareiginės algos koeficientų mažinimas; aukštesnės kvalifikacijos ir daugiau patirties turintiems (turintiems kvalifikacinę klasę) valstybės tarnautojams po vieną kartą taikytos abi minėtos papildomos priemonės – pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas;

aukščiausių pareigybių kategorijų (15–20 kategorijų) valstybės tarnautojams taikytos viena arba abi iš minėtų papildomų darbo užmokesčio mažinimo priemonių, bet didesniu mastu negu 11–14 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams: 15–20 pareigybių kategorijų žemiausios kvalifikacijos ar mažiausiai patirties turintiems (neturintiems kvalifikacinės klasės) valstybės tarnautojams du kartus taikytas pareiginės algos koeficientų mažinimas; aukštesnės kvalifikacijos ir daugiau patirties turintiems (turintiems kvalifikacinę klasę) 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams du kartus taikytas pareiginės algos koeficientų mažinimas ir vieną kartą – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas;

pareiginės algos koeficientų mažinimo ir priedų už kvalifikacinę klasę mažinimo priemonių taikymas lėmė labai skirtingą valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastą, vertinant procentais (neatsižvelgiant į bazinio dydžio pokyčius): žemesnių pareigybių kategorijų (1–10 kategorijų) žemiausios kvalifikacijos ar mažiausiai patirties turintiems (neturintiems kvalifikacinės klasės) valstybės tarnautojams atlyginimai dėl šių priemonių nesumažinti, o aukštesnių pareigybių kategorijų (11–20 kategorijų) ir (ar) aukštesnės kvalifikacijos ar daugiau patirties turintiems valstybės tarnautojams (inter alia 1–10 pareigybių kategorijų, turintiems kvalifikacinę klasę) atlyginimai dėl abiejų šių priemonių sumažinti iki 29,73 proc. (20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė); 11–20 kategorijos valstybės tarnautojams, turintiems kvalifikacinę klasę, kuriems taikytos abi šios papildomos darbo užmokesčio mažinimo priemonės, atlyginimai sumažinti nuo 4,9 proc. (11 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta trečia kvalifikacinė klasė) iki 29,73 proc. (20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė);

taikant abi papildomas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemones 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo skirtingas mastas priklausė nuo atitinkamų pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje ir (ar) nuo valstybės tarnautojų turimos kvalifikacijos: kuo aukštesnė pareigybės kategorija ir valstybės tarnautojo kvalifikacija, tuo didesnis valstybės tarnautojo atlyginimo mažinimo mastas.

7. Minėta, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnyje, 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę klasę dydžių įsigaliojimo data Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnių 1 dalimis buvo tris kartus atidėta.

V

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjas ginčija inter alia Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2009 m. rugpjūčio 1 d., kurio 1 straipsniu sumažinti Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje nustatyti pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją. Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į sunkią valstybės ekonominę padėtį, taip pat įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos, kuriai Seimas pritarė 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, II dalies „Krizės įveikimo planas“ nuostatas, siekiant sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą.

2.1. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) viena iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalių yra priedai. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad vienas iš valstybės tarnautojams mokamų priedų yra priedas už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje (2002 m. liepos 5 d. redakcija) nustatyta, kad priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka.

2.2. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (2002 m. balandžio 1 d. redakcija) 20 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tarnybos pareigūnų profesinio pasirengimo lygį, tarnybos stažą bei tarnybinės veiklos rezultatus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu jiems gali būti suteikiamos šios kvalifikacinės kategorijos: trečioji, antroji, pirmoji. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 10 straipsnyje „Tarnybos pareigūnų atestacija“ nustatytą teisinį reguliavimą kvalifikacinės kategorijos suteikimas priklauso nuo jų tarnybinės veiklos rezultatų ir kvalifikacijos: pagal šio straipsnio 5 dalies 1 punktą, įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūną labai gerai, gali būti siūloma suteikti jam aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, o pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą, įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūną nepatenkinamai, gali būti siūloma suteikti jam žemesnę kvalifikacinę kategoriją.

Taigi pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statute nustatytą teisinį reguliavimą kvalifikacinės kategorijos šios tarnybos pareigūnams suteikiamos atsižvelgiant į jų kvalifikaciją ir patirtį. Pirmoji kvalifikacinė kategorija yra aukščiausia ir suteikiama aukščiausios kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, kurių veikla nuosekliai yra vertinama labai gerai; antroji ir trečioji kvalifikacinės kategorijos yra suteikiamos žemesnės kvalifikacijos ar mažiau tarnybos patirties turintiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.

2.3. Iki Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją sumažinimo minėtu 2009 m. liepos 17 d. priimtu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu galiojusioje Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2003 m. balandžio 1 d. redakcija) buvo nustatyti šie priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – 15 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – 30 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – 45 proc. pareiginės algos.

2.4. Pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, nustatytą Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), nustatytas toks Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: priedas už trečiąją kvalifikacinę kategoriją sumažintas nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 45 iki 30 proc. pareiginės algos.

2.4.1. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą sumažinta viena iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų sudedamųjų dalių – priedai už trečiąją, antrąją ir pirmąją kvalifikacinę kategoriją. Todėl nors jie sumažinti vienodu mastu, vertinant procentais – 33,33 proc. (nevertinant pareiginės algos dydžio pokyčio), atsižvelgiant į tai, kad priedai už skirtingas kvalifikacines kategorijas mažinti skirtingu dydžiu, išreikštu pareiginės algos procentais, priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimas turėjo skirtingą įtaką viso Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimo (neatsižvelgiant į kitus negu priedas už kvalifikacinę kategoriją galimus priedus ir priemokas, taip pat nevertinant pareiginės algos pokyčio) mažinimui:

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, turintiems pirmąją kvalifikacinę kategoriją, priedą už ją sumažinus nuo 45 iki 30 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 10,34 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių pirmąją ir antrąją kvalifikacinę kategoriją, atlyginimų sumažėjo nuo 11,54 iki 8,33 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už antrąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių pirmąją kvalifikacinę kategoriją ir neturinčių kvalifikacinės kategorijos, atlyginimų sumažėjo nuo 45 iki 30 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą);

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, turintiems antrąją kvalifikacinę kategoriją, priedą už ją sumažinus nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 7,69 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių antrąją ir trečiąją kvalifikacinę kategoriją, atlyginimų sumažėjo nuo 13,04 iki 9,09 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už trečiąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių antrąją kvalifikacinę kategoriją ir neturinčių kvalifikacinės kategorijos, atlyginimų sumažėjo nuo 30 iki 20 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą);

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, turintiems trečiąją kvalifikacinę kategoriją, priedą už ją sumažinus nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 4,35 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių trečiąją kvalifikacinę kategoriją ir neturinčių kvalifikacinės kategorijos, atlyginimų sumažėjo nuo 15 iki 10 proc. (įvertinus dydį, kuriuo trečiąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą).

2.4.2. Statutinių valstybės tarnautojų, inter alia Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, pareigybių sąrašas ir jų priskyrimas pareigybių kategorijoms nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 3 priede. Taigi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, kaip ir 11–20 pareigybių kategorijų kitiems valstybės tarnautojams, buvo taikomos pareiginės algos koeficientų mažinimo priemonės, nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos).

Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad, kaip ir visiems 11–20 kategorijų valstybės tarnautojams, sumažinus priedus už kvalifikacinę kategoriją Specialiųjų tyrimų tarnybos 11–20 kategorijų pareigūnų atlyginimai sumažinti dar didesniu mastu, vertinant procentais, negu taikant pirmąją – pareiginės algos koeficientų mažinimo – priemonę: skirtingas 11–20 kategorijų pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas priklausė ne tik nuo pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje, bet ir nuo pareigūnų turimos kvalifikacijos: kuo aukštesnė pareigūno pareigybės kategorija ir kvalifikacija, tuo didesnis jo atlyginimo mažinimo mastas.

2.5. Pažymėtina, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėta.

3. Pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą priedai už kvalifikacinę kategoriją nustatyti ne vien Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.

3.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio (2008 m. lapkričio 13 d. redakcija) 3 dalyje buvo nustatytas Valstybės saugumo departamento pareigūnams mokamas priedas už kvalifikacinę kategoriją. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalį. Šio statuto 43 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas toks Valstybės saugumo departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 20 iki 15 proc. pareiginės algos dydžio, už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 40 iki 25 proc. pareiginės algos dydžio, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos dydžio, priedas už penktąją kvalifikacinę kategoriją nebuvo mažinamas – išliko 10 proc. pareiginės algos dydžio. Taigi pagal šį teisinį reguliavimą Valstybės saugumo departamento pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais.

Pažymėtina, kad pagal Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) buvo du kartus atidėta. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas, Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) neteko galios 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymui (2012 m. spalio 17 d. redakcija).

3.2. Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto (2003 m. liepos 1 d. redakcija) 20 straipsnio 3 dalyje nustatytas civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams tarnautojams mokamas priedas už kvalifikacinę kategoriją. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalį. Šio statuto 20 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas toks civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 25 iki 15 proc. pareiginės algos, už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 35 iki 20 proc. pareiginės algos, už ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 45 iki 25 proc. pareiginės algos, už penktąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 55 iki 30 proc. pareiginės algos. Taigi pagal šį teisinį reguliavimą civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais.

Pažymėtina, kad pagal Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėta.

3.3. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto (2006 m. sausio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas) statutiniams tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę kategoriją. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio 3 dalį. Šio statuto 32 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nustatytas toks Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už pirmą kvalifikacinę kategoriją – nuo 35 iki 25 proc. pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę kategoriją – nuo 40 iki 28 proc. pareiginės algos, už trečią kvalifikacinę kategoriją – nuo 45 iki 30 proc. pareiginės algos, už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 35 proc. pareiginės algos, už penktą kvalifikacinę kategoriją – nuo 55 iki 38 proc. pareiginės algos. Taigi pagal šį teisinį reguliavimą Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais.

Pažymėtina, kad pagal Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Lietuvos Respublikos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) buvo du kartus atidėta. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) neteko galios 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymui (2012 m. spalio 17 d. redakcija).

3.4. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 dalyje buvo nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pareigūnams mokamas priedas už kvalifikacinę kategoriją. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalį. Iš šio statuto 42 straipsnio 6 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad buvo nustatytas toks Kalėjimų departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos. Taigi pagal šį teisinį reguliavimą Kalėjimų departamento pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais.

Seimas 2008 m. lapkričio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą išdėstė nauja redakcija. Ši statuto redakcija įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Šios redakcijos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio 4 dalyje nustatyti Kalėjimų departamento pareigūnams mokami priedai už kvalifikacinę kategoriją, kurių dydžiai buvo tokie patys, kaip Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 dalyje nustatytų priedų už kvalifikacinę kategoriją. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu pakeitė dar neįsigaliojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalį. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d.) nustatytas toks Kalėjimo departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos. Taigi pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą Kalėjimų departamento pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami tokiu pačiu mastu, kaip ir pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.

Pažymėtina, kad pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2, 3 straipsnius sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėta.

3.5. Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 5 dalyje nustatyti vidaus tarnybos pareigūnams mokami pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją. Pažymėtina, kad valstybėje susidarius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai šie priedai nebuvo mažinami.

3.6. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 47 straipsnio 2 dalyje nustatyti muitinės pareigūnams mokami pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją. Pažymėtina, kad valstybėje susidarius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai šie priedai nebuvo mažinami.

3.7. Apibendrinant visuminį teisinį reguliavimą, pagal kurį dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties buvo mažinami statutinių valstybės tarnautojų priedai už kvalifikacinę kategoriją, pažymėtina, kad:

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami kitokiu mastu, vertinant procentais, negu kitiems statutiniams valstybės tarnautojams (Valstybės saugumo departamento, Kalėjimų departamento pareigūnams, civilinės krašto apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutiniams tarnautojams);

priedai už kvalifikacinę kategoriją kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams (Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Kalėjimų departamento pareigūnams, civilinės krašto apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutiniams tarnautojams) buvo mažinami nevienodu mastu, vertinant procentais, o kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams (vidaus tarnybos, muitinės pareigūnams) jie iš viso nebuvo mažinami.

VI

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 12,5, apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 16,46, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 11,56, apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,23, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnio (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar pareiškėjų ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, būtina atsižvelgti į visuminį teisėjų atlyginimų mažinimo teisinį reguliavimą, nustatytą Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija).

3. Šiame kontekste pažymėtina, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 4 straipsnyje „Teisėjų atlyginimas“ inter alia nustatyta:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimas apskaičiuojamas atitinkamą atlyginimo koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio.

2. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų (toliau – bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai) atlyginimas susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.

3. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio <...>.“

Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnį (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) teisėjų atlyginimų apskaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

4. Taigi Teisėjų atlyginimų įstatyme yra nustatytos šios bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimų sudedamosios dalys: pareiginė alga, kurios dydis nustatomas šio įstatymo priedėlyje nustatytą koeficientą padauginus iš bazinio dydžio, taip pat priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 5 straipsnio 2 dalį priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus sudaro 3 proc. teisėjo pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 proc. pareiginės algos. Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimas nustatomas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje nustatytą koeficientą padauginus iš bazinio dydžio; priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams nenumatytas.

5. Iki pareiškėjų ginčijamo teisinio reguliavimo, kuriuo inter alia nustatytas teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimas, įsigaliojimo Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) buvo nustatyti šie Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimo ir bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais):

Konstitucinio Teismo pirmininko (ar jį pavaduojančio teisėjo) – 32,3, teisėjo – 29,35;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo: pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 21,7, skyriaus pirmininko – 20,2, teisėjo – 19,2;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo: pirmininko – 20,9, pirmininko pavaduotojo – 19,7, teisėjo – 18,7;

Lietuvos apeliacinio teismo: pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 20,2, skyriaus pirmininko – 19,2, teisėjo – 18,2;

apygardų teismų: pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 19,2, skyriaus pirmininko – 18,2, teisėjo – 17,2;

apygardų administracinių teismų: pirmininko – 19,2, pirmininko pavaduotojo – 18,2, teisėjo – 17,2;

apylinkių teismų, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų: pirmininko – 17,7, pirmininko pavaduotojo – 16, teisėjo – 14,2;

apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų: pirmininko – 16,7, pirmininko pavaduotojo – 15,3, teisėjo – 14,2.

6. Seimas 2009 m. balandžio 28 d. priėmė Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d., sumažinti teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientai. Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas, sunkėjant ekonominei ir finansinei šalies situacijai, įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, II dalyje numatytą Krizės įveikimo planą, kuriuo siekta sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, racionaliau naudoti valstybės lėšas.

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) buvo nustatyti šie Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimo ir bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais):

Konstitucinio Teismo: pirmininko (ar jį pavaduojančio teisėjo) – 22,7, teisėjo – 20,6;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo: pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 19,1, skyriaus pirmininko – 17,78, teisėjo – 16,9;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo: pirmininko – 18,39, pirmininko pavaduotojo – 17,34, teisėjo – 16,46;

Lietuvos apeliacinio teismo: pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 17,78, skyriaus pirmininko – 16,9, teisėjo – 16,02;

apygardų teismų: pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 16,9, skyriaus pirmininko – 16,02, teisėjo – 15,14;

apygardų administracinių teismų: pirmininko – 16,9, pirmininko pavaduotojo – 16,02, teisėjo – 15,14;

apylinkių teismų, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų: pirmininko – 15,58, pirmininko pavaduotojo – 14,08, teisėjo – 12,5;

apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų: pirmininko – 14,7; pirmininko pavaduotojo – 13,46; teisėjo – 12,5.

7. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d., antrą kartą sumažinti teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientai. Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į sunkėjančią ekonominę ir finansinę šalies situaciją ir į Seimo 2009 m. birželio 23 d. plenarinio posėdžio bei į 2009 m. liepos 2 d. susitikimo Vyriausybėje su profesinių sąjungų atstovais sprendimus.

Teisėjų atlyginimų priedėlyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatyti šie Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimo ir bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais):

Konstitucinio Teismo: pirmininko (ar jį pavaduojančio teisėjo) – 21, teisėjo – 19,06;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo: pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 17,67, skyriaus pirmininko – 16,45, teisėjo – 15,63;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo: pirmininko – 17,01, pirmininko pavaduotojo – 16,07, teisėjo – 15,23;

Lietuvos apeliacinio teismo: pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 16,45, skyriaus pirmininko – 15,63, teisėjo – 14,98;

apygardų teismų: pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 15,63, skyriaus pirmininko – 14,98, teisėjo – 14;

apygardų administracinių teismų: pirmininko –15,63, pirmininko pavaduotojo – 14,98, teisėjo – 14;

apylinkių teismų, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų: pirmininko – 14,41, pirmininko pavaduotojo – 13,02, teisėjo – 11,56;

apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų: pirmininko – 13,6, pirmininko pavaduotojo – 12,45, teisėjo – 11,56.

8. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad sumažintų teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų galiojimas, nustatytas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnyje, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus pratęstas. Sumažintus teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus nustatantis teisinis reguliavimas galioja iki šiol.

Taip pat pažymėtina, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje buvo (ir yra) numatyta vėl taikyti iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, tačiau Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tai buvo tris kartus atidėta.

9. Apibendrinant teisinį reguliavimą, kuriuo sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, pažymėtina, kad abu kartus (nuo 2009 m. gegužės 1 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) sumažinti visų teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai. Toliau pateikiamoje lentelėje matyti, kaip, priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) ir Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija), sumažėjo konkrečių pareigybių teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai:

 Lentelė 

Taigi ginčijamas teisinis reguliavimas, nustatytas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), turėjo tokią įtaką teisėjų atlyginimo mažinimui (nevertinant bazinio dydžio pokyčių):

sumažinti visų teisėjų pareigybių pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai;

teisėjų pareigybių pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai sumažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 17,69 proc. (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, apygardos teismo skyriaus pirmininko, apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo) iki 35,06 proc. (Konstitucinio Teismo teisėjo);

teisėjų pareigybių pareiginės algos koeficientai sumažinti didesniu mastu, vertinant procentais, negu daugumos 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai (nuo 0,58 iki 18,92 proc.); Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientai sumažinti daug didesniu mastu, vertinant procentais (atitinkamai 34,98 ir 35,06 proc.), negu valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai;

daugumos teisėjų (t. y. bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų) pareigybių pareiginės algos koeficientai sumažinti nuo 17,69 proc. (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, apygardos teismo skyriaus pirmininko, apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo) iki 18,63 proc. (apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo);

Konstitucinio Teismo pirmininko atlyginimo koeficientas sumažintas 34,98 proc., Konstitucinio Teismo teisėjo – 35,06 proc., taigi šie koeficientai sumažinti akivaizdžiai didesniu mastu, vertinant procentais, nei kitų teisėjų pareigybių pareiginės algos koeficientai; pažymėtina, kad tokiu mastu sumažinti Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjų atlyginimų koeficientai iš esmės priartinti prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareiginės algos koeficiento (iki teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų sumažinimo Konstitucinio Teismo teisėjo atlyginimo koeficientas buvo 35,25 proc. didesnis už Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareiginės algos koeficientą, o sumažinus teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus šis skirtumas yra 7,87 proc.). Taip pat pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams nenumatytas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, sudaromos prielaidos Konstitucinio Teismo pirmininko, teisėjo atlyginimą iš esmės priartinti prie kai kurių bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Lietuvos apeliacinio teismo skyriaus pirmininko, apygardos teismo pirmininko, apygardos administracinio teismo pirmininko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo), kuriems mokami maksimalūs šiuo metu įmanomi (21 proc., 2014 m. bus 24 proc.) arba gana dideli priedai už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, atlyginimų, suvienodinti su tais atlyginimais ar net padaryti mažesnį už juos.

10. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į sunkėjančią valstybės ekonominę, finansinę padėtį, kai inter alia nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti, 2009 metais buvo priimti teisės aktai, kuriais sumažinti ne tik teisėjų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai.

10.1. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d., sumažinti inter alia valstybės politikų (išskyrus savivaldybių merus, merų pavaduotojus) pareiginės algos koeficientai. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu sumažinti inter alia savivaldybių merų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai ir antrą kartą – kitų valstybės politikų pareiginės algos koeficientai.

10.1.1. Iš šio teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinti valstybės politikų pareiginės algos koeficientai, matyti, kad pareiginės algos koeficientai skirtingų grupių valstybės politikams sumažinti skirtingu mastu, vertinant procentais:

Seimo ir Vyriausybės nariams pareiginės algos koeficientai mažinti du kartus; jie sumažinti nuo 20,77 proc. (Seimo nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojų ir Seimo frakcijų seniūnų pavaduotojų, kai frakcijos dydis nuo 7 iki 10 narių, pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 19,6 iki 15,53, Seimo frakcijų seniūnų, kai frakcijos dydis nuo 21 iki 30 narių, ir Seimo frakcijų seniūnų pavaduotojų, kai frakcijos dydis nuo 31 iki 40 narių, – nuo 20,7 iki 16,40) iki 20,82 proc. (frakcijų seniūnų, kai frakcijos dydis daugiau kaip 40 narių, pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 21,9 iki 17,34 ir Seimo narių – nuo 19,4 iki 15,36);

savivaldybių merų ir merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai mažinti vieną kartą; jie sumažinti 10 proc. (merų pareiginės algos koeficientai 10,5 ir 12,2 sumažinti atitinkamai iki 9,45 ir 10,98, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai 8,8 ir 10,5 sumažinti atitinkamai iki 7,92 ir 9,45).

10.1.2. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo (2008 m. lapkričio 11 d. redakcija) 15 straipsnyje nustatytas Respublikos Prezidento mėnesinio darbo užmokesčio dydis nebuvo mažinamas.

10.1.3. Lyginant teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficiento mažinimo mastą su valstybės politikų pareiginės algos mažinimo mastu pažymėtina, kad:

daugumos teisėjų (t. y. bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų) pareigybių pareiginės algos koeficiento mažinimo mastas, vertinant procentais (nuo 17,69 iki 18,63 proc.), iš esmės nesiskyrė nuo vienos valstybės politikų grupės – Seimo ir Vyriausybės narių pareiginės algos koeficientų mažinimo masto, vertinant procentais (nuo 20,77 iki 20,82 proc.); tačiau Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientai sumažinti daug didesniu mastu, vertinant procentais (atitinkamai 34,98 ir 35,06 proc.);

visų teisėjų pareigybių pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, yra daug didesnis negu kitos valstybės politikų grupės – savivaldybių merų ir merų pavaduotojų.

10.2. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d., sumažinti inter alia valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu antrą kartą sumažinti inter alia valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai.

Iš šio teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinti valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, matyti, kad pareiginės algos koeficientai skirtingų grupių valstybės pareigūnams sumažinti skirtingu mastu, vertinant procentais:

daugumos valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai mažinti du kartus, kai kurių – vieną kartą (Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų, pavaduotojų ir narių, kitų Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų institucijų ir įstaigų pareigūnų);

valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 2 proc. (Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų narių, kitų Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų institucijų ir įstaigų pareigūnų pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 7 iki 6,86) iki 18,62 proc. (valstybės kontrolieriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 13,8 iki 11,23, Seimo kontrolierių – nuo 14,5 iki 11,8, lygių galimybių kontrolieriaus, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus – nuo 13 iki 10,58).

10.2.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinti valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, galioja iki šiol. Taip pat pažymėtina, kad šis teisinis reguliavimas buvo keičiamas – buvo išskirta valstybės pareigūnų grupė, kuriai pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas didesnis už nustatytąjį iki sumažinimo: inter alia Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkams Seimas 2012 m. birželio 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2012 m. rugpjūčio 1 d., nustatė padidintą nuo 10,10 iki 12,3 pareiginės algos koeficientą; 12,3 koeficientas yra didesnis už iki valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo tiems patiems pareigūnams nustatytą pareiginės algos koeficientą 12.

10.2.2. Lyginant teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastą su valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastu pažymėtina, kad:

daugumos teisėjų (t. y. bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų) pareigybių pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais (nuo 17,69 iki 18,63 proc.), iš esmės nesiskyrė nuo tų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo masto, kuriems šis koeficientas mažintas daugiausia (18,58–18,62 proc. sumažinta valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams, Seimo kontrolierių įstaigos vadovui, Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui), tačiau jis yra didesnis ar net daug didesnis negu kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas; Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientai sumažinti daug didesniu mastu, vertinant procentais (atitinkamai 34,98 ir 35,06 proc.), negu valstybės pareigūnams;

galiojant teisiniam reguliavimui, kuriuo sumažinti teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tam tikros valstybės pareigūnų grupės išskyrimu – nustatymu jai net didesnio pareiginės algos koeficiento, negu buvo nustatytas iki sumažinimo, prisidedama prie iki pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų sumažinimo buvusių teisėjų ir valstybės pareigūnų atlyginimų dydžių proporcijų iškreipimo.

10.3. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d., sumažinti inter alia Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai; kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu mažinami nebuvo. Ir Generalinės prokuratūros, ir kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai sumažinti Seimo 2009 m. liepos 17 d. priimto Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu.

Iš šio teisinio reguliavimo, nustatyto Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnyje, matyti, kad prokurorams pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai sumažinti nuo 18,55 proc. (generalinio prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 15,2 iki 12,38, departamento prokuroro – nuo 13,1 iki 10,67) iki 18,65 proc. (skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 14,1 iki 11,47); kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai mažinti mažesniu mastu, vertinant procentais: nuo 3 proc. (rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų prokurorų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 8,0 iki 7,76) iki 7,46 proc. (apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 11,8 iki 10,92).

10.3.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinti valstybės politikų ir pareigūnų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek jis susijęs su prokurorų pareiginės algos koeficientų nustatymu, buvo keičiamas Seimo 2011 m. gruodžio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymu, kuriuo pakeistas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis „Prokurorų pareiginės algos“. Šis įstatymas įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d.

Pažymėtina, kad pagal šiame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą:

Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai iš esmės nebuvo pakeisti, palyginti su sumažintaisiais pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnį;

kitiems prokurorams – apygardų prokuratūrų prokurorams ir apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorams (buvusiems Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų, kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų prokurorams) – iš esmės atkurti arba nustatyti didesni nei iki pareiginės algos koeficientų mažinimo pareiginės algos koeficientai (pavyzdžiui, apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui nustatytas pareiginės algos koeficientas 11,97, o iki pareiginės algos koeficientų mažinimo jis buvo 11,8; apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui nustatytas pareiginės algos koeficientas 11,64, o iki pareiginės algos koeficientų mažinimo jis buvo 10,8; apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,72, o iki pareiginės algos koeficientų mažinimo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,8, Šiaulių ir Panevėžio miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams – 9,7, kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams – 9,3; apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,54, o iki pareiginės algos koeficientų mažinimo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojams buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,3, Šiaulių ir Panevėžio miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojams – 9,2, kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojams – 8,8).

10.3.2. Lyginant teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastą su prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastu pažymėtina, kad:

teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) ir Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai buvo mažinami du kartus, kitų nei Generalinės prokuratūros prokurorų – vieną;

daugumos teisėjų (t. y. bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų) pareigybių pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais (nuo 17,69 iki 18,63 proc.), iš esmės nesiskyrė nuo Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo masto (nuo 18,55 iki 18,65 proc.), tačiau jis buvo daug didesnis negu kitų prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas (nuo 3 iki 7,46 proc.); Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientai sumažinti daug didesniu mastu, vertinant procentais (atitinkamai 34,98 ir 35,06 proc.), negu visų prokurorų;

galiojant teisiniam reguliavimui, kuriuo sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tam tikros prokurorų grupės išskyrimu – nustatymu jai net didesnio pareiginės algos koeficiento, negu buvo nustatytas iki sumažinimo, prisidedama prie iki pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų sumažinimo buvusių teisėjų ir prokurorų atlyginimų dydžių proporcijų iškreipimo.

10.4. Apibendrinant pažymėtina, kad, lyginant teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastą, vertinant procentais, su valstybės politikų, valstybės pareigūnų, prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastu:

teisėjų pareigybių pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, yra daug didesnis negu vienos valstybės politikų grupės – savivaldybių merų ir merų pavaduotojų, kai kurių valstybės pareigūnų, kitų nei Generalinės prokuratūros prokurorų;

Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, yra daug didesnis negu visų valstybės politikų, pareigūnų ir prokurorų;

galiojant teisiniam reguliavimui, kuriuo sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tam tikrų valstybės pareigūnų ir prokurorų grupių išskyrimu – nustatymu joms net didesnio pareiginės algos koeficiento, negu buvo nustatytas iki sumažinimo, prisidedama prie iki pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų sumažinimo buvusių teisėjų ir valstybės pareigūnų ir prokurorų atlyginimų dydžių proporcijų iškreipimo.

10.5. Pažymėtina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.

VII

1. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktis inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes ir juo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas; jo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose; šio principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant.

2.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

2.2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamą reikalavimą užtikrinti žmogaus teises ir laisves, taip pat yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų.

2.3. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Tai yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teisingumas gali būti įgyvendindamas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos.

2.4. Konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant ir į socialinio solidarumo principo turinį. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo našta tam tikra apimtimi turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

3. Kaip minėta, konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

3.1. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

Aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai.

Pabrėžtina, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų. Tai – esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai).

3.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ir Vyriausybė, pagal Konstituciją turinti įgaliojimus vykdyti valstybės biudžetą, ir Seimas, pagal Konstituciją valstybės biudžetą tvirtinantis įstatymu, negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis; savaime suprantama, kad valstybėje susiklosčius tokiai padėčiai gali būti nesurenkamos valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytos pajamos, taigi negaunama ir reikiamų lėšų atitinkamoms valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarime, siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę, konstituciškai pateisinami galimi nukrypimai nuo reikalavimų, iš Konstitucijos, inter alia konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų, kylančių valstybės biudžeto ir jo pajamoms bei išlaidoms įtakos turinčių įstatymų priėmimui ir įsigaliojimui. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu valstybėje susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis yra ilgalaikė ir trunka ne vienus metus, pagal Konstituciją netoleruotina, kad priimant valstybės biudžeto ir jo pajamoms bei išlaidoms įtakos turinčius įstatymus būtų nepaisoma jų priėmimui ir įsigaliojimui iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, tai teisinant būtinybe priimti skubius sprendimus siekiant suvaldyti ekonomikos krizės padarinius (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas).

4. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimai).

5. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.

5.1. Pažymėtina, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų.

5.2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir proporcingumo principo turinį valstybės tarnautojų (ir kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų mažinimo kontekste, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime yra konstatavęs, kad:

valstybės tarnautojų atlyginimai gali būti laikinai mažinami valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, tačiau ir tokiu atveju turi būti paisoma proporcingumo principo reikalavimų; konstitucinis proporcingumo principas yra neatsiejamas nuo kitų Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo principų;

konstitucinis proporcingumo principas inter alia reiškia, kad, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms (ir kitiems iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamiems darbuotojams) atlyginimai būtų mažinami taip, kad nebūtų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos;

konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.;

pagal Konstituciją netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybėje būtų sumažinti neproporcingai, inter alia taip, kad atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo arba tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimai būtų sumažinti atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir pan.; tokiais atvejais būtų ne tik paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, bet ir nukrypta nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą;

konstituciniai teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principai nereiškia, kad negali būti nustatyta tokia valstybės tarnautojo atlyginimo dydžio riba, žemiau kurios net ir valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybės tarnautojams (ir kitiems darbuotojams, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) nustatytas atlyginimas būtų nemažinamas; nustatant šią ribą reikia atsižvelgti į tą aplinkybę, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojo atlyginimas būtų sumažintas iki tokio dydžio, kad nebebūtų užtikrinti jo minimalūs socialiai priimtini poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad šiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis atskleisti iš Konstitucijos kylantys reikalavimai teisiniam reguliavimui, kuriuo mažinamas valstybės tarnautojų atlyginimų dydis valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, mutatis mutandis taikytini ir teisiniam reguliavimui, kuriuo mažinamas teisėjų atlyginimų dydis.

5.3. Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime konstatavo, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata – atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas – suponuoja, kad tokiais atvejais, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė, finansinė būklė ir įstatymų leidėjas nusprendžia pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį yra nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, t. y. priima sprendimą mažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimą už darbą, sumažinti atlyginimai gali būti mokami tik laikinai, t. y. tol, kol valstybėje yra susidariusi tam tikra ypatinga situacija; nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje nustatyti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų dydžiai.

Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime taip pat konstatuota, kad nuostata, jog atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas, negali būti interpretuojama kaip reiškianti, kad valstybė, įstatymų leidėjui sumažinus iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimus, per ekonomikos krizę yra atleidžiama nuo pareigos ieškoti būdų užtikrinti lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams, kokie buvo iki jų sumažinimo, mokėti, sukaupimą; priešingai, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimai, turi būti panaikintas.

5.4. Minėta, jog Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo našta tam tikra apimtimi turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, inter alia įsipareigojimų, susijusių su atlyginimų valstybės tarnautojams, teisėjams mokėjimu, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingą dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymą visuomenės nariams, inter alia valstybės tarnautojams ir teisėjams.

5.4.1. Kartu pažymėtina, kad konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiškinamas kitų konstitucinių principų (inter alia proporcingumo, teisingumo) kontekste, nereiškia socialinės lygiavos, inter alia nepaneigia reikalavimo diferencijuoti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų mokamų atlyginimų dydžių atsižvelgiant į juos gaunančių asmenų atliekamų funkcijų pobūdį, jų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, šias pareigas einančių asmenų profesinį lygį, kvalifikaciją; šio reikalavimo privalu paisyti ir nustatant apmokėjimo už darbą mažinimo priemones valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai.

5.4.2. Pabrėžtina, kad konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiškinamas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo atlyginimai būtų proporcingai mažinami visoms šių asmenų kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas jie eina.

5.5. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:

nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti jos nariams, inter alia valstybės tarnautojams, teisėjams;

atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo ar net suvienodintas su juo; negalima tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinti atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis;

atlyginimų mažinimas turi būti nediskriminacinis: atlyginimai turi būti proporcingai mažinami visoms asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas šie asmenys eina;

reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų, teisėjų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.

6. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę.

Konstitucinis Teismas 2007 m. kovo 20 d. nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas); ši asmens teisė (remiantis ir Konstitucijos 23 straipsniu) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad teisėjams taikytinos ne mažesnio masto garantijos negu kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą sąsają su nuosavybės teise, šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu, kuris prieštarautų Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, būtų sudaromos prielaidos pažeisti ir Konstitucijos 23 straipsnį.

7. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama inter alia įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktis Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.

7.1. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę teisėjo ir teismų nepriklausomumo doktriną, kurioje konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo imperatyvas aiškinamas konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai).

7.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra ne privilegija, bet viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, kylanti iš Konstitucijoje garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Teisėjo nepriklausomumas yra užtikrinamas inter alia įtvirtinus teisminės valdžios, kaip visavertės, savivaldą, finansinį ir materialinį techninį aprūpinimą, nustačius teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumo, teisėjo asmens neliečiamumo, teisėjo socialines (materialines) garantijas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai).

7.3. Ne kartą pažymėta ir tai, kad teisėjas, kuriam tenka pareiga nagrinėti visuomenėje kylančius konfliktus, taip pat asmens konfliktus su valstybe, turi būti ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos, bet ir materialiai nepriklausomas, saugus dėl savo ateities (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Pagal Konstituciją teisėjams nustatytos materialinės ir socialinės garantijos turi būti tokios, kad atitiktų konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnyje) įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumą vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių ūkinių struktūrų, kitų juridinių ir fizinių asmenų įtakos. Konstitucinio Teismo inter alia 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimuose konstatuota, kad valstybei tenka pareiga nustatyti tokį teisėjo atlyginimą, kuris atitiktų teisminės valdžios ir teisėjo statusą, vykdomas funkcijas ir atsakomybę.

7.4. Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimuose, 2011 m. vasario 14 d. nutarime pažymėjo, kad sąvoka „teisėjo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto lėšų. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų atlyginimų nustatymu, gali įtvirtinti, kad atlyginimas – teisėjo socialinė (materialinė) garantija – susideda ne iš vienos, o iš kelių sudedamųjų dalių, inter alia pareiginės algos, priedų, priemokų. Pagal Konstituciją kurios nors teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies mažinimas didinant kitą teisėjo atlyginimo sudedamąją dalį, kai pats teisėjo atlyginimas nemažėja, nereiškia teisėjo atlyginimo, kaip teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, mažinimo (Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas).

7.5. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad teisėjų socialinio (materialinio) pobūdžio garantijos gali būti diferencijuojamos (paisant Konstitucijos) pagal su teisingumo vykdymu sprendžiant bylas nesusijusius kriterijus, pavyzdžiui, pagal asmens darbo teisėju trukmę, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad asmens darbo teisėju trukmės kriterijus gali būti pakeistas kitu, iš esmės skirtingu, kriterijumi. Pagal Konstituciją, inter alia vienodo teisėjų statuso principą, teisėjų, kad ir kokios teismų sistemos teisėjai jie būtų, atlyginimų įtvirtinimo principai, inter alia jų sudedamosios dalys, turi būti tokie patys (Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas).

7.6. Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus ir kitas socialines (materialines) garantijas; bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines (materialines) garantijas arba teismų finansavimo ribojimas traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2011 m. vasario 14 d. nutarimas).

Tačiau Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai paprastai turėtų būti peržiūrimas ir mažinamas visų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų finansavimas iš biudžeto lėšų, taip pat įvairių iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų sričių finansavimas; jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebūtų galima mažinti tik teismų finansavimo, mažinti tik teisėjų atlyginimų, tai reikštų, kad teismai yra nepagrįstai išskiriami iš kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, o teisėjai – iš kitų asmenų, dalyvaujančių vykdant atitinkamų valstybės valdžios institucijų įgaliojimus; tokios teismų (teisėjų) išskirtinės padėties įtvirtinimas neatitiktų atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės bei teisingumo imperatyvų reikalavimų; bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas, mažinti teisėjų atlyginimą galima tik įstatymu, tai daryti galima tik laikinai – kol valstybės ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki; tokiu atlyginimo mažinimu neturi būti sudaroma prielaidų kitoms valstybės valdžios institucijoms, jų pareigūnams pažeisti teismų nepriklausomumo; net ir tuo atveju, kai valstybėje susidaro itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, teismų finansavimas, teisėjų atlyginimai negali būti sumažinti taip, kad teismai negalėtų atlikti savo konstitucinės funkcijos ir priedermės – vykdyti teisingumo arba teismų galimybė tai atlikti būtų suvaržyta (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).

7.7. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, atskleidžiančios iš Konstitucijos kylančius reikalavimus teisiniam reguliavimui, kuriuo mažinamas valstybės tarnautojų atlyginimų dydis valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, mutatis mutandis taikytinos ir nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo mažinamas inter alia teisėjų atlyginimų dydis. Vadinasi, teisėjų atlyginimų mažinimas negali būti neproporcingas ar diskriminacinis; inter alia atlyginimai negali būti mažinami tik teisėjams arba tik tam tikrų teismų ar tam tikras pareigas einantiems teisėjams, negali būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų teisėjų pareigų (skirtingų teismų sistemų ir (ar) grandžių teismų teisėjų) atlyginimų dydžių proporcijos, taip pat teisėjų ir kitų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų (inter alia valstybės tarnautojų, politikų, pareigūnų) atlyginimų dydžių proporcijos. Šių reikalavimų nesilaikymas traktuotinas kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą, taigi kaip inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas.

VIII

Dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Minėta, kad ginčijamo Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į sunkėjančią valstybės ekonominę, finansinę padėtį, kai inter alia nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti. Šio įstatymo 1 straipsniu 2009 metais taikytas bazinis dydis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo sumažintas nuo 475 iki 450 litų; lyginant šį bazinį dydį su nustatytuoju 2008 metams, iki valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai (490 litų), matyti, kad jis yra mažesnis 40 litų (8,16 proc.); šiuo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui.

3. Pareiškėjai savo abejones dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio atitikties Konstitucijai grindžia tuo, kad jis pagal jo priėmimo tvarką nedera su Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsniu, kuriame inter alia įtvirtinta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis turi būti tvirtinamas ateinantiems metams; pasak pareiškėjų, ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nepaisė konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus įstatymų nustatyta tvarka ir pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalį, pagal kurią teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.

4. Minėta, jog Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas bazinis dydis turi būti tvirtinamas tik ateinantiems metams; šiame straipsnyje nenustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas bazinis dydis gali būti mažinamas einamaisiais metais, net ir iš esmės pablogėjus valstybės ekonominei ir finansinei būklei. Taigi konstatuotina, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo nukrypta nuo Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) nustatyto reikalavimo, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas bazinis dydis turi būti tvirtinamas tik ateinantiems metams.

5. Minėta, jog aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai; leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų.

Taip pat minėta, kad siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę, konstituciškai pateisinami galimi nukrypimai nuo reikalavimų, iš Konstitucijos, inter alia konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų, kylančių valstybės biudžeto ir jo pajamoms bei išlaidoms įtakos turinčių įstatymų priėmimui ir įsigaliojimui. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste tai taikytina ir galimiems nukrypimams nuo iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies ir konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, tokiu išimtiniu atveju, kai dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties nesurenkamos lėšos atitinkamoms valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti, inter alia iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų, teisėjų, valstybės politikų, karių atlyginimams mokėti.

Minėta ir tai, kad ginčijamas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo bazinis dydis, taikomas inter alia teisėjų atlyginimų skaičiavimui, buvo sumažintas einamaisiais metais, priimtas atsižvelgiant į sunkėjančią valstybės ekonominę, finansinę padėtį, kai inter alia nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti. Taigi nors šiuo įstatymu buvo nukrypta nuo Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) nustatyto reikalavimo teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomą bazinį dydį tvirtinti tik ateinantiems metams, toks nukrypimas nuo iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies ir konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę.

6. Minėta, kad Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra ne privilegija; valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, inter alia įsipareigojimų, susijusių su atlyginimų teisėjams mokėjimu, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingą dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymą visuomenės nariams, inter alia teisėjams. Kita vertus, kaip minėta, teisėjų atlyginimų mažinimas negali būti neproporcingas ar diskriminacinis; šių reikalavimų nesilaikymas traktuotinas kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą.

Minėta ir tai, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui; taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo įstatymu nustatytas teisėjų atlyginimų mažinimo mastas buvo neproporcingas ar diskriminacinis. Taip pat minėta, kad Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisėjo ir teismų nepriklausomumo imperatyvas aiškintinas konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste; Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu padarytas nukrypimas nuo inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Vadinasi, taip pat nėra pagrindo teigti, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo pasikėsinta į Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teisėjo ir teismų nepriklausomumą.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

IX

Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjui nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:

nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti visuomenės nariams, inter alia valstybės tarnautojams; atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo ar net suvienodintas su juo;

reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.

3. Minėta, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, ir Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriuo nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams:

sumažinti tik aukštesnių kategorijų (11–20) pareigybių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, t. y. nesumažinti 1–10 kategorijų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginės algos koeficientai;

11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams jų pareiginės algos koeficientų mažinimo priemonės buvo taikytos nevienodai: 11–14 kategorijų valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficientai sumažinti vieną kartą, o 15–20 kategorijų valstybės tarnautojams ši priemonė taikyta du kartus;

11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams jų pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 0,58 proc. 11 kategorijos valstybės tarnautojams iki 18,92 proc. 20 kategorijos valstybės tarnautojams;

11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų mažinimo skirtingas mastas, vertinant procentais, priklausė nuo pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje: kuo aukštesnė pareigybės kategorija (t. y. kuo sudėtingesnes ir atsakingesnes funkcijas priklauso atlikti atitinkamos pareigybės kategorijos valstybės tarnautojui ir kuo didesni profesiniai reikalavimai, inter alia būtino išsilavinimo lygio, jam yra keliami), tuo didesnis šiai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento mažinimo mastas.

4. Taigi pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo nustatytas pareiginės algos koeficientų mažinimas 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, ir Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriuo nustatytas pareiginės algos koeficientų mažinimas 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, nustatytas neproporcingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, inter alia pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų valstybės tarnautojų kategorijai priskirtų skirtingų pareigybių atlyginimų dydžių proporcijos, atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo.

Konstatuotina, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo, o Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Minėta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje buvo (ir yra) numatyta vėl taikyti iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau šio teisinio reguliavimo įsigaliojimas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėtas.

Konstatavus, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taip pat minėta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, kuriuo nustatytas sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų galiojimo laikas, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnių 2 dalimis buvo tris kartus pratęstas. Sumažintus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus nustatantis teisinis reguliavimas galioja iki šiol.

Konstatavus, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

X

Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginčija inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:

nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti jos nariams, inter alia valstybės tarnautojams; atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo ar net suvienodintas su juo; negalima tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinti atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis;

reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.

3. Minėta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimų sudedamosios dalies – priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, turėjo tokią įtaką viso valstybės tarnautojų atlyginimo (neatsižvelgiant į kitus negu priedas už kvalifikacinę klasę galimus priedus ir priemokas, taip pat nevertinant bazinio dydžio ir (arba) pareiginės algos koeficientų pokyčio) mažinimui:

valstybės tarnautojams, turintiems pirmą kvalifikacinę klasę, priedą už ją sumažinus nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos, dėl to atlyginimas sumažėjo 13,33 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių pirmą ir antrą kvalifikacinę klasę, atlyginimų sumažėjo nuo 15,38 iki 8,33 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už antrą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių pirmą kvalifikacinę klasę ir neturinčių kvalifikacinės klasės, atlyginimų sumažėjo nuo 50 iki 30 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojo atlyginimą);

valstybės tarnautojams, turintiems antrą kvalifikacinę klasę, priedą už ją sumažinus nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, dėl to atlyginimas sumažėjo 7,69 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių antrą ir trečią kvalifikacinę klasę, atlyginimų sumažėjo nuo 13,04 iki 9,09 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už trečią kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių antrą kvalifikacinę klasę ir neturinčių kvalifikacinės klasės, atlyginimų sumažėjo nuo 30 iki 20 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojo atlyginimą);

valstybės tarnautojams, turintiems trečią kvalifikacinę klasę, priedą už ją sumažinus nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 4,35 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių trečią kvalifikacinę klasę ir neturinčių kvalifikacinės klasės, atlyginimų sumažėjo nuo 15 iki 10 proc. (įvertinus dydį, kuriuo trečią kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojo atlyginimą);

mažinant priedus už kvalifikacinę klasę, aukštesnių pareigybių kategorijų (11–20 kategorijų) valstybės tarnautojų atlyginimai sumažinti dar didesniu mastu, negu taikant tik pirmąją – pareiginės algos koeficientų mažinimo – priemonę: nuo 4,9 proc. 11 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta trečia kvalifikacinė klasė, iki 29,73 proc. 20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė; taigi 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo skirtingas mastas, vertinant procentais, priklausė ne tik nuo pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje, bet ir nuo valstybės tarnautojų turimos kvalifikacijos: kuo aukštesnė pareigybės kategorija ir valstybės tarnautojo kvalifikacija, tuo didesnis valstybės tarnautojo atlyginimo mažinimo mastas.

4. Apibendrinant pareiškėjų ginčijamą Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį taikytos abi papildomos (be bazinio dydžio mažinimo) valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonės – pareiginės algos koeficientų mažinimas ir priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas, inter alia pažymėta:

pareiginės algos koeficientų mažinimo ir priedų už kvalifikacinę klasę mažinimo priemonių taikymas lėmė labai skirtingą valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastą, vertinant procentais (neatsižvelgiant į bazinio dydžio pokyčius): žemesnių pareigybių kategorijų (1–10 kategorijų) žemiausios kvalifikacijos ar mažiausiai patirties turintiems (neturintiems kvalifikacinės klasės) valstybės tarnautojams atlyginimai dėl šių priemonių nesumažinti, o aukštesnių pareigybių kategorijų (11–20 kategorijų) ir (ar) aukštesnės kvalifikacijos ar daugiau patirties turintiems valstybės tarnautojams (inter alia 1–10 pareigybių kategorijų, turintiems kvalifikacinę klasę) atlyginimai dėl abiejų šių priemonių sumažinti iki 29,73 proc. (20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė); 11–20 kategorijos valstybės tarnautojams, turintiems kvalifikacinę klasę, kuriems taikytos abi šios papildomos darbo užmokesčio mažinimo priemonės, atlyginimai sumažinti nuo 4,9 proc. (11 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta trečia kvalifikacinė klasė) iki 29,73 proc. (20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė);

taikant abi papildomas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemones 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo skirtingas mastas priklausė nuo atitinkamų pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje ir (ar) nuo valstybės tarnautojų turimos kvalifikacijos: kuo aukštesnė pareigybės kategorija ir valstybės tarnautojo kvalifikacija, tuo didesnis valstybės tarnautojo atlyginimo mažinimo mastas.

5. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus valstybės tarnautojų atlyginimų priedų už kvalifikacinę klasę dydžius nustatytas neproporcingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas; aukštesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę klasę; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų valstybės tarnautojų kategorijai priskirtų asmenų, einančių skirtingas pareigas, atlyginimų dydžių proporcijos. Pažymėtina, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo mažinamas tik atskiros atlyginimo sudedamosios dalies – priedo už kvalifikacinę klasę dydis, yra iš esmės ydingas, nes juo dar labiau, nei mažinant pareiginės algos koeficientą, iškreipiamos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos, atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis dar labiau priartinamas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo.

6. Konstatuotina, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Minėta, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnyje, 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę klasę dydžių įsigaliojimo data Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1 straipsnių 1 dalimis buvo tris kartus atidėta.

Konstatavus, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

XI

Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:

nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti jos nariams, inter alia valstybės tarnautojams; atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo ar net suvienodintas su juo; negalima tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinti atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis;

reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.

3. Minėta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytu ginčijamu teisiniu reguliavimu, kuriuo sumažinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų sudedamosios dalies – priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai:

nors jie sumažinti vienodu mastu, vertinant procentais – 33,33 proc. (nevertinant pareiginės algos dydžio pokyčio), atsižvelgiant į tai, kad priedai už skirtingas kvalifikacines kategorijas mažinti skirtingu dydžiu, išreikštu pareiginės algos procentais, priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimas turėjo skirtingą įtaką viso Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimo (neatsižvelgiant į kitus negu priedas už kvalifikacinę kategoriją galimus priedus ir priemokas, taip pat nevertinant pareiginės algos pokyčio) mažinimui: Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, turintiems pirmąją kvalifikacinę kategoriją, priedą už ją sumažinus nuo 45 iki 30 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 10,34 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių pirmąją ir antrąją kvalifikacinę kategoriją, atlyginimų sumažėjo nuo 11,54 iki 8,33 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už antrąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių pirmąją kvalifikacinę kategoriją ir neturinčių kvalifikacinės kategorijos, atlyginimų sumažėjo nuo 45 iki 30 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą); Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, turintiems antrąją kvalifikacinę kategoriją, priedą už ją sumažinus nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 7,69 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių antrąją ir trečiąją kvalifikacinę kategoriją, atlyginimų sumažėjo nuo 13,04 iki 9,09 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už trečiąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių antrąją kvalifikacinę kategoriją ir neturinčių kvalifikacinės kategorijos, atlyginimų sumažėjo nuo 30 iki 20 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą); Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, turintiems trečiąją kvalifikacinę kategoriją, priedą už ją sumažinus nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 4,35 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių trečiąją kvalifikacinę kategoriją ir neturinčių kvalifikacinės kategorijos, atlyginimų sumažėjo nuo 15 iki 10 proc. (įvertinus dydį, kuriuo trečiąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą);

kaip ir visų 11–20 kategorijų valstybės tarnautojų, dėl priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo Specialiųjų tyrimų tarnybos 11–20 kategorijų pareigūnų atlyginimai sumažinti dar didesniu mastu, vertinant procentais, negu taikant pareiginės algos koeficientų mažinimo priemonę: skirtingas 11–20 kategorijų pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas priklausė ne tik nuo pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje, bet ir nuo pareigūnų turimos kvalifikacijos: kuo aukštesnė pareigūno pareigybės kategorija ir kvalifikacija, tuo didesnis jo atlyginimo mažinimo mastas;

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami kitokiu mastu, vertinant procentais, negu kitiems statutiniams valstybės tarnautojams (Valstybės saugumo departamento, Kalėjimų departamento pareigūnams, civilinės krašto apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutiniams tarnautojams); kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams (vidaus tarnybos, muitinės pareigūnams) šie priedai iš viso nebuvo mažinami.

4. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos. Pažymėtina, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo mažinamas tik atskiros atlyginimo sudedamosios dalies – priedo už kvalifikacinę kategoriją dydis, yra iš esmės ydingas, nes juo dar labiau, nei mažinant pareiginės algos koeficientą, iškreipiamos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų dydžių proporcijos, atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos pareigūno atlyginimo dydis dar labiau priartinamas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo.

Konstatuotina, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Minėta, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėta.

Konstatavus, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriant Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), pagal kurią sumažinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, atitiktį Konstitucijai, nustatyta, kad pagal įstatymus, priimtus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, priedai už kvalifikacinę kategoriją sumažinti ir kai kuriems kitiems statutiniams valstybės tarnautojams: Valstybės saugumo departamento, civilinės krašto apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Kalėjimų departamento pareigūnams.

7.1. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija, nuostatos, kuriomis yra įsiterpiama į ginčijamo įstatymo reguliuojamus visuomeninius santykius, privalo tai konstatuoti (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. birželio 19 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas).

7.2. Minėta, kad Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas toks Valstybės saugumo departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 20 iki 15 proc. pareiginės algos dydžio, už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 40 iki 25 proc. pareiginės algos dydžio, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos dydžio; priedas už penktąją kvalifikacinę kategoriją nebuvo mažinamas – išliko 10 proc. pareiginės algos dydžio.

Taip pat pažymėta, kad pagal šį teisinį reguliavimą Valstybės saugumo departamento pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategoriją nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iš viso nebuvo mažinami.

7.2.1. Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos. Atsižvelgiant į tai šioje byloje taip pat konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

Pažymėtina, kad taip pat vertintinas ir Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas teisinis reguliavimas, nes juo taip pat buvo nustatytas neproporcingas Valstybės saugumo departamento pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Valstybės saugumo departamento pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Valstybės saugumo departamento pareigūno atlyginimo dydis buvo priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Valstybės saugumo departamento pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Valstybės saugumo departamento ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

Minėta, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymui (2012 m. spalio 17 d. redakcija) neteko galios inter alia Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Remiantis tais pačiais argumentais darytina išvada, kad Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.2.2. Minėta ir tai, kad pagal Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) buvo du kartus atidėta. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas, Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) neteko galios 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymui (2012 m. spalio 17 d. redakcija).

Konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.3. Minėta, kad Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto (2003 m. liepos 1 d. redakcija) 20 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas toks civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 25 iki 15 proc. pareiginės algos, už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 35 iki 20 proc. pareiginės algos, už ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 45 iki 25 proc. pareiginės algos, už penktąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 55 iki 30 proc. pareiginės algos.

Taip pat pažymėta, kad pagal šį teisinį reguliavimą civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategoriją nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iš viso nebuvo mažinami.

7.3.1. Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos. Atsižvelgiant į tai šioje byloje taip pat konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

Pažymėtina, kad taip pat vertintinas ir Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas teisinis reguliavimas, nes juo taip pat nustatytas neproporcingas civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas; civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu sudėtingą darbą dirbančio aukštos kvalifikacijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančio statutinio tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų skirtingų pareigybių, taip pat civilinės krašto apsaugos tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

Remiantis tais pačiais argumentais darytina išvada, kad Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.3.2. Minėta, kad pagal Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėta.

Konstatavus, kad Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.4. Minėta, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nustatytas toks Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už pirmą kvalifikacinę kategoriją – nuo 35 iki 25 proc. pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę kategoriją – nuo 40 iki 28 proc. pareiginės algos, už trečią kvalifikacinę kategoriją – nuo 45 iki 30 proc. pareiginės algos, už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 35 proc. pareiginės algos, už penktą kvalifikacinę kategoriją – nuo 55 iki 38 proc. pareiginės algos.

Taip pat pažymėta, kad pagal šį teisinį reguliavimą Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategoriją nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iš viso nebuvo mažinami.

7.4.1. Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos. Atsižvelgiant į tai šioje byloje taip pat konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

Pažymėtina, kad taip pat vertintinas ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas teisinis reguliavimas, nes juo taip pat buvo nustatytas neproporcingas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas; Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinio tarnautojo atlyginimo dydis buvo priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų skirtingų pareigybių, taip pat Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

Minėta, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymui (2012 m. spalio 17 d. redakcija) neteko galios inter alia Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Remiantis tais pačiais argumentais darytina išvada, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statuto 32 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.4.2. Minėta, kad pagal Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) buvo du kartus atidėta. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) neteko galios 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymui (2012 m. spalio 17 d. redakcija).

Konstatavus, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statuto 32 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.5. Minėta, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 dalyje buvo nustatytas Kalėjimų departamento pareigūnams mokamas priedas už kvalifikacinę kategoriją. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalį. Iš šio statuto 42 straipsnio 6 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad buvo nustatytas toks Kalėjimo departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos.

Taip pat pažymėta, kad pagal šį teisinį reguliavimą Kalėjimų departamento pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategoriją nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iš viso nebuvo mažinami.

Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos. Atsižvelgiant į tai šioje byloje taip pat konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

Pažymėtina, kad taip pat vertintinas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, nes juo taip pat buvo nustatytas neproporcingas Kalėjimų departamento pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Kalėjimų departamento pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Kalėjimų departamento pareigūno atlyginimo dydis buvo priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Kalėjimų departamento pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Kalėjimų departamento pareigūnų ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

Remiantis tais pačiais argumentais darytina išvada, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.6. Minėta, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d.) nustatytas toks Kalėjimo departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos.

Taip pat pažymėta, kad pagal šį teisinį reguliavimą Kalėjimų departamento pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategoriją nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iš viso nebuvo mažinami.

7.6.1. Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos. Atsižvelgiant į tai šioje byloje taip pat konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo, socialinio solidarumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

Pažymėtina, kad taip pat vertintinas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d.) nustatytas teisinis reguliavimas, nes juo taip pat nustatytas neproporcingas Kalėjimų departamento pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Kalėjimų departamento pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Kalėjimų departamento pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Kalėjimų departamento pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Kalėjimų departamento pareigūnų ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

Remiantis tais pačiais argumentais darytina išvada, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.6.2. Minėta, kad pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2, 3 straipsnius sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėta.

Konstatavus, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

XII

Dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnio (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai inter alia ginčija Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 12,5, apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 16,46, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 11,56, apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,23, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnio (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taip pat minėta, kad siekiant įvertinti pareiškėjų abejonių dėl jų ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pagrįstumą, būtina atsižvelgti į visuminį teisėjų atlyginimų mažinimo teisinį reguliavimą, nustatytą Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėliu (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija).

2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:

nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti jos nariams, inter alia teisėjams; atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo ar net suvienodintas su juo;

reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai teisėjų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.

Taip pat minėta, kad teisėjų atlyginimų mažinimas negali būti neproporcingas; inter alia negali būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų teisėjų pareigų (skirtingų teismų sistemų ir (ar) grandžių teismų teisėjų) atlyginimų dydžių proporcijos, taip pat teisėjų ir kitų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų (inter alia valstybės tarnautojų, politikų, pareigūnų) atlyginimų dydžių proporcijos; šių reikalavimų nesilaikymas traktuotinas kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą, taigi kaip inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas.

3. Minėta, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, nustatytas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), turėjo tokią įtaką teisėjų atlyginimo mažinimui (nevertinant bazinio dydžio pokyčių):

teisėjų pareigybių pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai sumažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 17,69 proc. (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, apygardos teismo skyriaus pirmininko, apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo) iki 35,06 proc. (Konstitucinio Teismo teisėjo);

teisėjų pareigybių pareiginės algos koeficientai sumažinti didesniu mastu, vertinant procentais, negu daugumos 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai; Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientai sumažinti daug didesniu mastu, vertinant procentais, negu valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai;

Konstitucinio Teismo pirmininko atlyginimo koeficientas sumažintas 34,98 proc., Konstitucinio Teismo teisėjo – 35,06 proc., taigi šie koeficientai sumažinti akivaizdžiai didesniu mastu, vertinant procentais, nei kitų teisėjų pareigybių pareiginės algos koeficientai; tokiu mastu sumažinti Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjų atlyginimo koeficientai iš esmės priartinti prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareiginės algos koeficiento; tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams nenumatytas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, sudaromos prielaidos Konstitucinio Teismo pirmininko, teisėjo atlyginimą iš esmės priartinti prie kai kurių bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, kuriems mokamas maksimalus šiuo metu įmanomas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, atlyginimų, suvienodinti su tais atlyginimais ar net padaryti mažesnį už juos.

4. Minėta ir tai, kad lyginant teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastą su valstybės politikų, valstybės pareigūnų, prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastu:

teisėjų pareigybių pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, yra daug didesnis negu vienos valstybės politikų grupės – savivaldybių merų ir merų pavaduotojų, kai kurių valstybės pareigūnų, kitų, nei Generalinės prokuratūros, prokurorų;

Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, yra daug didesnis negu visų valstybės politikų, pareigūnų ir prokurorų;

galiojant teisiniam reguliavimui, kuriuo sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tam tikrų valstybės pareigūnų ir prokurorų grupių išskyrimu – nustatymu joms net didesnio pareiginės algos koeficiento, negu buvo nustatytas iki sumažinimo, prisidedama prie iki pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų sumažinimo buvusių teisėjų ir valstybės pareigūnų ir prokurorų atlyginimų dydžių proporcijų iškreipimo.

5. Taigi pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, nustatytą Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriuo sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, nustatytas neproporcingas teisėjų atlyginimų mažinimo mastas, inter alia pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų teisėjų pareigų (Konstitucinio Teismo teisėjų ir bendrosios kompetencijos bei specializuotų teismų teisėjų) atlyginimų dydžių proporcijos, teisėjų ir kitų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų (valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir pareigūnų, prokurorų) atlyginimų dydžių proporcijos.

Konstatuotina, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami teisėjų atlyginimai; šių reikalavimų nesilaikymas traktuotinas kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą, taigi kaip inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas.

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas netirs, ar Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

7. Minėta, jog Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad sumažintų teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų galiojimas, nustatytas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnyje, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus pratęstas. Sumažintus teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus nustatantis teisinis reguliavimas galioja iki šiol.

Taip pat minėta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje buvo (ir yra) numatyta vėl taikyti iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, tačiau Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tai buvo tris kartus atidėta.

Konstatavus, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 28 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

XIII

1. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos sumažintus valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimus nustatantys įstatymų priedai, priedėliai, straipsniai (jų dalys), kurie šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negalės būti taikomi.

2. Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja:

Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija), nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, nesant įstatymų leidėjo nustatyto kitokio teisinio reguliavimo, įsigalios Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) 2 straipsnis, kuriame nustatyti nesumažinti (galioję iki 2009 m. balandžio 30 d.) valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai;

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 4 straipsnio 2 dalis (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija), nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, nesant įstatymų leidėjo nustatyto kitokio teisinio reguliavimo, įsigalios šio įstatymo 2 straipsnis, kuriame nustatyti nesumažinti (galioję iki 2009 m. liepos 31 d.) priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai;

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija), nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, nesant įstatymų leidėjo nustatyto kitokio teisinio reguliavimo, įsigalios šio įstatymo 2 straipsnis, kuriame nustatyti nesumažinti (galioję iki 2009 m. liepos 31 d.) priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai;

Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija), nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, nesant įstatymų leidėjo nustatyto kitokio teisinio reguliavimo, įsigalios šio įstatymo 2 straipsnis, kuriame nustatyti nesumažinti (galioję iki 2009 m. liepos 31 d.) priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai;

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnis (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija), nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, nesant įstatymų leidėjo nustatyto kitokio teisinio reguliavimo, įsigalios šio įstatymo 2 straipsnis, kuriame nustatyti nesumažinti (galioję iki 2009 m. liepos 31 d.) priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai;

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija), Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija), nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, nesant įstatymų leidėjo nustatyto kitokio teisinio reguliavimo, įsigalios Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 2 straipsnis, kuriame nustatyti nesumažinti (galioję iki 2009 m. balandžio 30 d.) teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai.

3. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, įvertinęs inter alia tai, kokia teisinė situacija gali susidaryti įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas. Konstitucinio Teismo nutarimo (inter alia nutarimo, kuriuo tam tikras įstatymas (jo dalys) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai) oficialaus paskelbimo atidėjimas – iš Konstitucijos kylanti prielaida išvengti tam tikrų visuomenei ir valstybei, žmonių teisėms ir laisvėms nepalankių padarinių, kurie galėtų atsirasti, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir tą jo oficialaus paskelbimo dieną įsigaliotų (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. birželio 9 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).

Taigi Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus nustatyti vėlesnę savo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, oficialaus paskelbimo (taigi ir įsigaliojimo) datą ir tais atvejais, kai tam nutarimui įgyvendinti būtina atitinkamai perskirstyti valstybės finansinius išteklius, priimti su tuo susijusius įstatymų pakeitimus.

4. Šiam Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti, t. y. atitinkamai perskirstyti valstybės finansinius išteklius ir pakeisti teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyti valstybės biudžeto asignavimai asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokesčiui, ir (arba) priimti įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos būtų nustatytas toks asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, kuriuo nebūtų iškreiptos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų dydžių proporcijos, įstatymų leidėjui reikalingas tam tikras laikas.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra susijęs su konstitucinės žmogaus teisės į teisingą apmokėjimą už darbą, kuri yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę, apsauga. Todėl laikas, per kurį įstatymų leidėjas turi priimti reikiamus įstatymų pakeitimus, negali būti ilgas.

Atsižvelgiant į tai, šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai skelbtinas 2013 m. spalio 1 d.

XIV

1. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjui, priimant įstatymus, kurių nuostatos dėl valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimų neproporcingo mažinimo šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, turėjo būti žinomos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kuriomis grindžiamas šis nutarimas.

Minėta, kad Konstitucinis Teismas jau 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų.

Kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime yra pažymėjęs, kad konstitucinis proporcingumo principas inter alia reiškia, jog, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimo mažinimo mastą, kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms (ir kitiems iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamiems darbuotojams) atlyginimai būtų mažinami taip, kad nebūtų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos; pagal Konstituciją netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai valstybėje esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai sumažinami neproporcingai, inter alia taip, kad atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodinamas su juo arba tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimai sumažinami atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir pan.; tokiais atvejais ne tik paneigiami konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, bet ir nukrypstama nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime aiškindamas doktrininę nuostatą, jog atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas, konstatavo, kad ji negali būti interpretuojama kaip reiškianti, kad valstybė, įstatymų leidėjui sumažinus iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimus, per ekonomikos krizę yra atleidžiama nuo pareigos ieškoti būdų užtikrinti lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams, kokie buvo iki jų sumažinimo, mokėti, sukaupimą; priešingai, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimai, turi būti panaikintas.

Įstatymų leidėjui turėjo būti žinomos ir oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kad mažinti teisėjų atlyginimą galima tik laikinai – kol valstybės ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki; tokiu atlyginimo mažinimu neturi būti sudaroma prielaidų kitoms valstybės valdžios institucijoms, jų pareigūnams pažeisti teismų nepriklausomumą.

2009 m. priimtų įstatymų, kuriais sumažinti valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimai ir kurie yra šios konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas, galiojimas buvo tris kartus pratęstas, iš esmės nekeičiant jų turinio, tačiau kitų įstatymų pakeitimais dar labiau iškreipiant iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms dydžių proporcijas.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, pratęsdamas šių įstatymų nuostatų galiojimą, neatsižvelgė į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, taip pat nesiėmė priemonių mažinant atlyginimus akivaizdžiai pažeistoms jų dydžių proporcijoms atkurti.

2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti šių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; tai, be kita ko, reiškia, kad turi būti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi konstatuotina, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį, susidariusią šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategoriją dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3919) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

9. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3919; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4303; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7034; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7997) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3920) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

11. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3920; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4304; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7035) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

12. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3921) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

13. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3921; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4300; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7032; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7998) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

14. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3922) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

15. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3922; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4299; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7033) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3923) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

17. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3924) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

18. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3924; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4301; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7040; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7995) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

19. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

20. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 28 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

21. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

22. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ turi būti oficialiai paskelbtas 2013 m. spalio 1 d.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Egidijus Bieliūnas
                                                             Toma Birmontienė
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Ramutė Ruškytė
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Romualdas Kęstutis Urbaitis
                                                             Dainius Žalimas