En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJO – KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UKRAINOS SUTARTIES DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS 33 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMUI

2014 m. lapkričio 4 d. Nr. KT47-S32/2014
Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-50/2014).

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 1B-50/2014) ištirti, ar „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 04 23 priimto akto „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties socialinės apsaugos srityje“ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principams“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas prašo ištirti „Vyriausybės 2001 04 23 priimto akto „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties socialinės apsaugos srityje“ 33 straipsnio 1 dalies“ atitiktį Konstitucijai, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatai.

2. Tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 27 d. buvo sudarytas susitarimas „Dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje“, ratifikuotas Seimo 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. I-692 „Dėl susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės „Dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje“ ratifikavimo“.

Pagal šį susitarimą asmenims, nuolat gyvenantiems vienos susitariančiosios šalies teritorijoje ir persikeliantiems nuolat gyventi į kitos susitariančiosios šalies teritoriją, pensijas skiria ir moka (su tam tikromis išimtimis) tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, kompetentingos įstaigos pagal šios susitariančiosios šalies įstatymus ir iš jos lėšų (2, 5 straipsniai); pensininkui persikėlus iš vienos susitariančiosios šalies teritorijos nuolat gyventi į kitos susitariančiosios šalies teritoriją, pensija mokėti nutraukiama, o susitariančiosios šalies, į kurios teritoriją atsikėlė pensininkas, kompetentinga įstaiga pagal šios susitariančiosios šalies įstatymus skiria atsikėlusiajam pensininkui pensiją nuo tos dienos, nuo kurios pensijos mokėjimas jam buvo nutrauktas ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (8, 9 straipsniai).

Pažymėtina, kad minėto susitarimo Baigiamojo protokolo 2 punkte buvo numatyta sudaryti naujos redakcijos susitarimą atsižvelgiant į šio protokolo 1 punkte išdėstytų principų, inter alia principo, kad persikėlus pensininkui iš vienos susitariančiosios šalies teritorijos nuolat gyventi į kitos susitariančiosios šalies teritoriją atitinkamas pensijas iš savo lėšų mokės jas paskyrusi susitariančioji šalis, taikymą.

3. Vyriausybė 2001 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 444 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos sudarymo tikslingumo ir kreipimosi į Respublikos Prezidentą su prašymu suteikti V. Blinkevičiūtei įgaliojimus pasirašyti šią sutartį“, kurio 1 punktu nutarė pritarti, kad tikslinga sudaryti Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl socialinės apsaugos.

Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties sudarymo tikslingumo turi būti apsvarstyta, ar šios sutarties projekto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo pagrindus ir tikslus, šio įstatymo reikalavimus, tarptautinės teisės principus ir normas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme išdėstytos abejonės nėra susijusios su minėtu Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo buvo sudarytos prielaidos sudaryti Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl socialinės apsaugos.

4. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2001 m. balandžio 20 d. dekretu Nr. 1289 „Dėl įgaliojimų suteikimo V. Blinkevičiūtei“, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 2 punktu, įgaliojo socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę pasirašyti Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl socialinės apsaugos.

5. Vykdant suteiktus įgaliojimus, 2001 m. balandžio 23 d. buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl socialinės apsaugos. Ši sutartis ratifikuota Seimo 2001 m. rugsėjo 27 d. priimtu Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymu ir įsigaliojo 2002 m. vasario 8 d.

Būtent šios tarptautinės sutarties teksto, paskelbto „Valstybės žiniose“, nuorašas yra pridėtas prie pareiškėjo prašymo.

Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo ir jo nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos, remiantis inter alia minėtos tarptautinės sutarties 33 straipsnio 1 dalimi („Pensijos, paskirtos iki šios sutarties įsigaliojimo, neperžiūrimos“) buvo priimti administracinėje byloje ginčijami sprendimai pareiškėjams neskirti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų.

6. Taigi, nors pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas prašo ištirti Vyriausybės 2001 04 23 priimto akto „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties socialinės apsaugos srityje“ 33 straipsnio 1 dalies“ atitiktį Konstitucijai, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatai, iš prašymo turinio (inter alia nurodytos ginčijamo teisės akto datos, taip pat išdėstytų argumentų) ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi dėl Seimo ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties – Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos 33 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatai.

7. Prašymo kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys Konstitucijos nuostatų požiūriu – tai tarptautinės teisės reglamentuojami susitarimai, Lietuvos Respublikos sudaryti su inter alia kitomis valstybėmis; taigi jos negali būti traktuojamos kaip kurios nors Lietuvos Respublikos valdžios institucijos, inter alia Vyriausybės, priimti teisės aktai.

8. Konstitucinio Teismo įgaliojimai, taip pat subjektai, turintys teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais, yra įtvirtinti Konstitucijoje, Konstitucinio Teismo įstatyme.

8.1. Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 1, 2 dalis, 106 straipsnio 1, 2, 3 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnį dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų atitikties Konstitucijai, taip pat Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis inter alia teismai.

8.2. Konstitucinis Teismas taip pat turi įgaliojimus teikti išvadas Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje, Konstitucinio Teismo įstatymo 73 straipsnyje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte, Konstitucinio Teismo įstatymo 73 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai.

Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalį, Konstitucinio Teismo įstatymo 74 straipsnį prašyti Konstitucinio Teismo išvados dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių atitikties Konstitucijai gali Seimas ir Respublikos Prezidentas.

9. Kaip minėta, pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos 33 straipsnio 1 dalies atitikties inter alia Konstitucijai.

Minėta, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą prašyti Konstitucinio Teismo išvados dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių atitikties Konstitucijai gali Seimas ir Respublikos Prezidentas. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju į Konstitucinį Teismą kreipėsi tokios teisės neturintis subjektas.

10. Kaip minėta, pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi taip pat dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos 33 straipsnio 1 dalies atitikties Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatai.

Minėta, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai. Taigi konstatuotina, kad tarptautinės sutarties atitikties įstatymui klausimo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

11. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu paklausimą pateikė institucija ar asmuo, neturintys teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat jei konkretaus klausimo nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui.

12. Pareiškėjo prašymo kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši Konstitucijos nuostata reiškia, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią (inter alia 1995 m. spalio 17 d. nutarimas, 2002 m. balandžio 25 d. sprendimas, 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas). Kartu Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžta, jog Konstitucijoje yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aišku, išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis (2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. kovo 18 d. nutarimai); taigi tais atvejais, kai Seimo ratifikuotoje įsigaliojusioje tarptautinėje sutartyje įtvirtintas teisinis reguliavimas konkuruoja su nustatytuoju Konstitucijoje, tokios tarptautinės sutarties nuostatos taikymo atžvilgiu neturi pirmumo (2012 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. kovo 18 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl asmenų teisės gauti jiems Lietuvos Respublikoje paskirtą ir mokėtą senatvės pensiją, kurios mokėjimas pagal anksčiau galiojusį tarptautinį susitarimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 27 d. susitarimą „Dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje“) buvo nutrauktas ir pensija paskirta Ukrainoje, jiems persikėlus ten nuolat gyventi.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (inter alia 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijos, paskirtos iki šios sutarties įsigaliojimo, neperžiūrimos. Pažymėtina, kad spręsti šios nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimus priklauso konkrečias bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. Kartu pažymėtina ir tai, kad aiškinant ir taikant minėtą nuostatą turi būti atsižvelgiama į būtinybę apsaugoti konstitucinę asmens teisę gauti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paskirtą senatvės pensiją, taip pat į tai, kad neliko aplinkybių, dėl kurių šių pensijų mokėjimą pagal galiojusį susitarimą buvo perėmusi kita valstybė.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 04 23 priimto akto „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties socialinės apsaugos srityje“ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principams“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-50/2014) ištirti, ar „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 04 23 priimto akto „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties socialinės apsaugos srityje“ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principams“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Elvyra Baltutytė
                                                             Vytautas Greičius
                                                             Danutė Jočienė
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Vytas Milius
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Dainius Žalimas