En

Dėl prašymo grąžinimo

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS APELIACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO 2 DALIS NEPRIEŠTARAVO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2014 m. rugsėjo 5 d. Nr. KT41–S30/2014
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymą (Nr. 1B-48/2014).

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymas ištirti, ar:

1) Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (redakcija XI-2053, Žin, 2012-06-19, Nr. 68-3466) 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, įtvirtindamas privalomą mokėjimą, nenustatant visų jo esminių elementų, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir Konstitucijos 127 straipsnio 2 ir 3 dalims;

2) Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (redakcija XI-2053, Žin, 2012-06-19, Nr. 68-3466) 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, kurio pagrindu ne valstybės nuosavybės subjektams nustatyta pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms vykdyti, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 ir 46 straipsniams.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Pareiškėjas – Lietuvos apeliacinis teismas prašo ištirti Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 46 straipsniams, 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės principams.

2. Seimas 2012 m. birželio 12 d. priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje (2012 m. birželio 12 d. redakcija) buvo nustatyta: „SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, vadovaujantis Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais. Gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą sudarančias sąnaudas ir gautas pajamas Komisijos nustatyta tvarka administruoja ir SGD terminalo operatoriui kompensuoja gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“

Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2012 m. birželio 12 d. redakcija) buvo pakeista Seimui 2013 m. birželio 27 d. priėmus Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą. Pareiškėjas ginčija Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, išdėstytą 2012 m. birželio 12 d. redakcija.

3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas, 2008 m. spalio 14 d., 2011 m. lapkričio 10 d., 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimai).

Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. spalio 14 d., 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimai).

Pažymėtina, kad prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius konkrečių teisės akto straipsnių (jų dalių), punktų, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, konkrečių Konstitucijos nuostatų – normų ir (arba) principų, kuriems, pareiškėjo nuomone, pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai (jų dalys) ar punktai, taip pat teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį pareiškėjas abejoja, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2010 m. kovo 19 d., 2012 m. gruodžio 12 d., 2013 m. sausio 8 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai).

4. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo „5 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, įtvirtindamas privalomą mokėjimą, nenustatant visų jo esminių elementų, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir Konstitucijos 127 straipsnio 2 ir 3 dalims“.

4.1. Pareiškėjo teigimu, minėti Konstitucijos straipsniai ir konstituciniai principai pažeidžiami dėl to, kad pagal ginčijamą normą leidžiama Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis įtraukti suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas ar jų dalį (vadinamasis SGD terminalo priedas) į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą. Pareiškėjo vertinimu, vadinamasis SGD terminalo priedas yra valstybės nustatytas mokestis (privalomas mokėjimas), todėl jo esminiai elementai gali būti nustatyti tik įstatymu. Pasak pareiškėjo, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nenustatyti nei konkretūs SGD terminalo priedo mokėtojai, nei šio priedo dydis, nei kitos esminės jo sąlygos.

Taigi pareiškėjas savo abejones dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės principams iš esmės grindžia bendro pobūdžio teiginiu, kad šiuo teisiniu reguliavimu nustatytas vadinamasis SGD terminalo priedas yra mokestis (privalomas mokėjimas), kurio esminiai elementai turi būti nustatyti ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatyme.

4.2. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas teigia, kad vadinamasis SGD terminalo priedas yra mokestis, kurio esminiai elementai turi būti nustatyti įstatyme, jis savo prašyme neaptaria mokesčiams būdingų požymių, o apsiriboja bendro pobūdžio teiginiu, kad SGD terminalo priedas yra mokestis.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams būdingus požymius, yra konstatavęs, kad mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas); valstybiniams mokesčiams pagal Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktą būdingi privalomumas, neatlygintinumas, vienašališkumas (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimas); mokesčiai mokami esant nuolatiniam apmokestinamam objektui (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas); valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutarimas); mokesčiams būdinga tai, kad jie reguliariai mokami nustatytais laiko tarpais ir tiesiogiai nėra atlygintinio pobūdžio, t. y. juos sumokėjus valstybės įstaigai, priėmusiai šį mokestį, neatsiranda prievolės atlikti kokius nors veiksmus ar suteikti konkrečią paslaugą mokesčio mokėtojui (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas).

Pareiškėjas savo prašyme nenurodo ir neanalizuoja šių oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje atskleistų mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams būdingų požymių ir nevertina, ar SGD terminalo priedas atitinka tuos požymius. Pareiškėjo bendro pobūdžio teiginys, kad vadinamasis SGD terminalo priedas nėra atlyginimas už suteiktą gamtinių dujų perdavimo paslaugą, savaime nerodo, jog SGD terminalo priedas yra mokestis ar kitas privalomas mokėjimas pagal Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktą, 127 straipsnio 2 dalį.

4.3. Nors pareiškėjas teigia, jog tai, kad SGD terminalo priedas yra mokestis, o ne atlyginimas už suteikiamas paslaugas, yra konstatavusi ir Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740, jis savo prašyme nenagrinėja šio Europos Komisijos dokumento turinio ir nenurodo jokių Europos Komisijos argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad SGD terminalo priedas yra mokestis.

4.4. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų savo pozicijai dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės principams pagrįsti.

5. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo „5 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, kurio pagrindu ne valstybės nuosavybės subjektams nustatyta pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms vykdyti, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 ir 46 straipsniams“.

5.1. Pareiškėjas, ginčydamas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, teigia, kad ginčijamu „teisiniu reguliavimu ne valstybės nuosavybės subjektams nustatyta pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms, kurios turi būti finansuojamos valstybės lėšomis, vykdyti“.

Nors pareiškėjas nenurodo, kokioms konkrečiai „valstybės funkcijoms, kurios turi būti finansuojamos valstybės lėšomis, vykdyti“ yra nustatyta pareiga naudoti savo nuosavybę, iš jo prašymo visumos galima daryti prielaidą, kad prie valstybės funkcijų, kurių vykdymas turi būti finansuojamas valstybės lėšomis, pareiškėjas priskiria SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimą ir eksploatavimą. Taigi pareiškėjas, viena vertus, teigia, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimas ir eksploatavimas yra valstybės funkcija, kurios vykdymas turi būti finansuojamas valstybės lėšomis, kita vertus, laikosi pozicijos, kad vadinamasis SGD terminalo priedas, kuris, pareiškėjo nuomone, naudojamas jo nurodytai valstybės funkcijai vykdyti, yra mokestis, tačiau nepaaiškina, kodėl iš SGD terminalo priedo, kuris, pareiškėjo nuomone, yra mokestis, negali būti finansuojamas jo nurodytos valstybės funkcijos vykdymas.

Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai); nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).

Minėta, jog pareiškėjas teigia, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu ne valstybės nuosavybės subjektams nustatyta pareiga naudoti savo nuosavybę pareiškėjo nurodytai valstybės funkcijai vykdyti. Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl minėtiems subjektams negali būti nustatyta pareiga naudoti savo nuosavybę viešiesiems interesams tenkinti. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, ji įpareigoja (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai); Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

Taigi minėti pareiškėjo teiginiai nepagrindžia jo abejonių dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsniui.

5.2. Pareiškėjas taip pat teigia, kad „Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, kai nėra įstatyminio pagrindo reguliuoti SGDT priedą kaip mokestį, yra įtvirtintas teisinis mechanizmas, kuriuo per SGDT priedą ribojama gamtinių dujų perdavimo paslaugos vartotojų nuosavybė“.

Taigi pareiškėjo abejonės dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsniui grindžiamos ir tuo, kad vadinamasis SGD terminalo priedas yra mokestis, kurio esminiai elementai turi būti nustatyti įstatyme, o jų įstatyme nenustačius yra „ribojama gamtinių dujų perdavimo paslaugos vartotojų nuosavybė“, t. y. šios pareiškėjo abejonės susijusios su jo abejonėmis dėl ginčijamos normos atitikties Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės principams.

Minėta, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės principams pagrįsti. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat nepaaiškina, kaip ir kodėl yra ribojama konkrečių „gamtinių dujų perdavimo paslaugos vartotojų nuosavybė“.

Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių apribojimą gali lemti visuomenei svarbus interesas (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 6 d. nutarimas), nuosavybės teisė gali būti įstatymu ribojama dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Taigi konstatuotina, kad ir minėtu teiginiu pareiškėjas nepagrindžia savo abejonių dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsniui.

5.3. Pareiškėjas, ginčydamas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijos 46 straipsniui, teigia, kad pagal šią įstatymo normą nustačius SGD terminalo priedą sudaromos išskirtinės sąlygos vystyti SGD terminalo projektą AB „Klaipėdos nafta“ ir taip ribojamos kitų rinkos dalyvių galimybės konkuruoti. Pažymėtina, kad šis pareiškėjo teiginys nesusijęs su nutarties, kuria jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, rezoliucinėje dalyje suformuluotu prašymu ištirti ginčijamos normos atitiktį Konstitucijos 46 straipsniui. Kaip minėta, pareiškėjas savo nutarties rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsniui neprieštarauja Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo „5 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, kurio pagrindu ne valstybės nuosavybės subjektams nustatyta pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms vykdyti“. Minėta, kad pareiškėjas nepaaiškina, kodėl iš SGD terminalo priedo, kuris, paties pareiškėjo teigimu, yra mokestis, negali būti finansuojamas pareiškėjo nurodytos valstybės funkcijos vykdymas.

Taigi pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų savo abejonėms dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies (tiek, kiek nurodyta) atitikties Konstitucijos 46 straipsniui pagrįsti.

5.4. Pareiškėjas, ginčydamas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, pateikia tik bendro pobūdžio teiginį, kad ginčijamu reguliavimu ribojama nuosavybės teisė ir pažeidžiama ūkinė laisvė ir sąžininga konkurencija, todėl, pareiškėjo nuomone, jis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. Taigi pareiškėjas nepagrindžia savo pozicijos ir dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsniui.

5.5. Pareiškėjas, ginčydamas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijos 23, 29, 46 straipsniams, taip pat teigia, jog „minėtas SGDT priedas surenkamas kitų rinkos dalyvių, nebūtinai besinaudosiančių SGD terminalu, sąskaita bei nenustatant jiems jokio atlyginimo, o asmenys, kurie šiuo metu nėra gamtinių dujų perdavimo paslaugos pirkėjai ir atitinkamai neprisidės prie SGDT statybos, ateityje galės naudotis SGDT“, tačiau iš pareiškėjo prašymo neaišku, kaip, esant šiai pareiškėjo nurodytai galimai situacijai, konkrečiai būtų pažeisti Konstitucijos 23, 29, 46 straipsniai.

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymas ištirti, ar Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2012 m. birželio 12 d. redakcija) neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 46 straipsniams, 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės principams, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo.

Jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui.

7. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui – Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą ištirti, ar Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2012 m. birželio 12 d. redakcija) neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 46 straipsniams, 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės principams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui – Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą ištirti, ar:

1) Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (redakcija XI-2053, Žin, 2012-06-19, Nr. 68-3466) 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, įtvirtindamas privalomą mokėjimą, nenustatant visų jo esminių elementų, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir Konstitucijos 127 straipsnio 2 ir 3 dalims;

2) Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (redakcija XI-2053, Žin, 2012-06-19, Nr. 68-3466) 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, kurio pagrindu ne valstybės nuosavybės subjektams nustatyta pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms vykdyti, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 ir 46 straipsniams.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Elvyra Baltutytė
                                                             Vytautas Greičius
                                                             Danutė Jočienė
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Vytas Milius
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Dainius Žalimas