En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJO – VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO 2 DALIS (2006 M. SAUSIO 20 D., 2012 M. SPALIO 17 D. REDAKCIJOS) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2014 m. liepos 7 d. Nr. KT35-S25/2014
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Vytauto Greičiaus, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-43/2014).

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 1B-43/2014) „ištirti, ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis (2006 m. sausio 20 d., 2012 m. spalio 17 d. redakcijos) (Žin., 2006, Nr. 17-601; Žin., 2012, Nr. 129-6475) tiek, kiek leidžiama gauti valstybinę pareigūnų pensiją valstybės / viešojoje tarnyboje einantiems pareigas ar valstybės valdžios funkcijas atliekantiems (Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, ministrams, Ministrui Pirmininkui, teisėjams) asmenims ir savivaldybių tarybų nariams, neprieštaravo / neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, socialinės orientacijos, atsakingo valdymo principams“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis (2006 m. sausio 20 d., 2012 m. spalio 17 d. redakcijos) tiek, kiek, pasak jo, pagal ją leidžiama gauti valstybinę pareigūnų pensiją valstybės (viešojoje) tarnyboje einantiems pareigas ar valstybės valdžios funkcijas atliekantiems asmenims (Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, ministrams, Ministrui Pirmininkui, teisėjams) ir savivaldybių tarybų nariams, neprieštaravo (-auja) Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, socialinės orientacijos, atsakingo valdymo principams.

2. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (2006 m. sausio 20 redakcija) buvo nustatyta:

Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat turi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti pareigūnai ir kariai, kurie, būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos rezervą, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose.“

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (2012 m. spalio 17 d. redakcija) nustatyta:

2. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat turi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti pareigūnai ir kariai, kurie:

1) būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose;

2) būdami įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat užsiima kita teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis.“

Tiek Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (2006 m. sausio 20 d. redakcija), tiek šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (2012 m. spalio 17 d. redakcija), kurių atitiktį Konstitucijai ginčija pareiškėjas, buvo ir yra nustatyta, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat turi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti pareigūnai ir kariai, kurie, būdami įtraukti į tam tikrų valstybės institucijų kadrų (pareigūnų) rezervą (be kita ko, Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą), dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose.

3. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), į kurią daroma nuoroda pareiškėjo ginčijamoje šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, nustatyta:

1. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:

1) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;

2) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai;

3) profesinės karo tarnybos kariai;

4) Valstybės saugumo departamento sistemos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai ir Vyriausybinių ryšių centro prie Krašto apsaugos ministerijos civiliai statutiniai valstybės tarnautojai;

5) prokuratūros pareigūnai;

6) Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai;

7) muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.“

Taigi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) yra nustatytas baigtinis Lietuvos Respublikos piliečių, tarnaujančių tam tikrose valstybės institucijose ir turinčių teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, sąrašas.

4. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo ir jo nagrinėjamos administracinės bylos matyti, kad joje sprendžiamas pareiškėjui – buvusiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tam tikro padalinio vado pavaduotojui, šiuo metu dirbančiam Trakų rajono apylinkės teismo teisėju, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies klausimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo ginčijama Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis (2006 m. sausio 20 d., 2012 m. spalio 17 d. redakcijos) aiškintina Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintame Vidaus tarnybos statute nustatyto teisinio reguliavimo kontekste.

5. Pagal Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 20 straipsnio 1 dalį, esant tarnybinei būtinybei, atsižvelgus į pareigūno profesinį pasirengimą, išsilavinimo lygį, kompetenciją, pareigūnas jo sutikimu ir vidaus reikalų ministro įsakymu gali būti perkeliamas į lygiavertes arba viena kategorija aukštesnes nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas (toliau – nestatutinės pareigos) Vidaus reikalų ministerijoje arba siunčiamas eiti lygiavertes arba viena kategorija aukštesnes pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir įtraukiamas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą. Pagal Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 20 straipsnio 4 dalį, pareigūnui nustojus eiti nestatutines pareigas, vidaus reikalų ministras sprendžia dėl tolesnės pareigūno tarnybos eigos. Esant būtinumui pareigūnas gali būti perkeliamas į kitas nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba perkeliamas tarnauti į kitas valstybės institucijas ar įstaigas einant nestatutines pareigas ir paliekamas Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve. Nesant būtinumo, pareigūnas grąžinamas į statutines pareigas.

Pažymėtina, kad šis Vidaus tarnybos statute nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, jog į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą įtrauktas pareigūnas nėra atleidžiamas iš vidaus tarnybos.

6. Aiškinant Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (2006 m. sausio 20 d., 2012 m. spalio 17 d. redakcijos) nustatytą teisinį reguliavimą kartu su minėtomis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis ir atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamos administracinės bylos kontekstą, konstatuotina, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, vidaus reikalų ministro įsakymu perkelti į nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba išsiųsti eiti lygiavertes arba viena kategorija aukštesnes pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje (dirbantys kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose) ir įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.

7. Pažymėtina, jog iš Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamos administracinės bylos matyti, kad pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Duomenų, kad jis būtų įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, minėtoje byloje nėra, Vilniaus apygardos administracinis teismas jų nepateikia. Vadinasi, Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį administracinėje byloje sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies (2006 m. sausio 20 d., 2012 m. spalio 17 d. redakcijos), kuri šioje jo nagrinėjamoje administracinėje byloje neturi būti taikoma.

8. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d. sprendimai, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, 2009 m. spalio 29 d. sprendimas, 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai, 2014 m. birželio 17 d. sprendimas).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (69 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis (2006 m. sausio 20 d., 2012 m. spalio 17 d. redakcijos) tiek, kiek, pasak pareiškėjo, pagal ją leidžiama gauti valstybinę pareigūnų pensiją valstybės (viešojoje) tarnyboje einantiems pareigas ar valstybės valdžios funkcijas atliekantiems asmenims (Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, ministrams, Ministrui Pirmininkui, teisėjams) ir savivaldybių tarybų nariams, neprieštaravo (-auja) Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, socialinės orientacijos, atsakingo valdymo principams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-43/2014) ištirti, ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis (2006 m. sausio 20 d., 2012 m. spalio 17 d. redakcijos) tiek, kiek, pasak pareiškėjo, pagal ją leidžiama gauti valstybinę pareigūnų pensiją valstybės (viešojoje) tarnyboje einantiems pareigas ar valstybės valdžios funkcijas atliekantiems asmenims (Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, ministrams, Ministrui Pirmininkui, teisėjams) ir savivaldybių tarybų nariams, neprieštaravo (-auja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, socialinės orientacijos, atsakingo valdymo principams.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Vytautas Greičius
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Vytas Milius
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Dainius Žalimas