En

Dėl prašymo grąžinimo

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJOS – SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NUOSTATA IR ŠIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2014 m. birželio 18 d. Nr. KT33-S24/2014
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą (Nr. 1B-37/2014).

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 76 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio (2013 m. sausio 17 d. redakcija) 6 dalies nuostata „Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1–3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjos prašymas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Pagal ginčijamą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio (2013 m. sausio 17 d. redakcija) 6 dalies nuostatą, kad elektros energija iš atsinaujinančių išteklių superkama pagal įgaliotos institucijos nustatytą peržiūrėtų fiksuotų tarifų didžiausią galimą dydį, galiojusį ne leidimo plėtoti elektros energijos gamybinius pajėgumus, bet leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną, nustatytas mažesnis už anksčiau nustatytąjį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimo tarifas, taigi šioje nuostatoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu pažeista iš Konstitucijos 46 straipsnio nuostatų kylanti pareiga remti visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.

Seimas, įtvirtindamas šį teisinį reguliavimą, taip pat nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, lex retro non agit principų, nes iš dalies pakeitė jau susiformavusius teisinius santykius, nenustatė pereinamojo laikotarpio ir neatsižvelgė į tai, kad ūkio subjektai, gavę leidimus plėsti gamybinius pajėgumus ir žinodami, kokiais tarifais ateityje pastatę elektrines, naudosiančias saulės energiją, galės parduoti elektros energiją, pagrįstai tikėjosi ir žinojo, kokias ateityje gaus pajamas. Todėl ūkio subjektai prarado pasitikėjimą Lietuvos Respublikos valstybe ir teise.

2.2. Kita argumentacijos dalis iš esmės yra ginčijamo teisinio reguliavimo turinio palyginimas su ankstesniu teisiniu reguliavimu ir kitomis to paties įstatymo nuostatomis (įstatymo tikslais), taip pat Konstitucijos nuostatų, oficialiosios konstitucinės doktrinos, įstatymo, poįstatyminio teisės akto ir įstatymo aiškinamojo rašto citavimas.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Seimas 2011 m. gegužės 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuris įsigaliojo 2011 m. gegužės 24 d. Šio įstatymo 20 straipsnio „Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas“ 7 dalyje buvo nustatyta:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiūrimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams. Peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos.“

Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris, išskyrus jame nustatytas išimtis, įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Šio įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnis.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio (2013 m. sausio 17 d. redakcija) 6 dalyje nustatyta:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos.“

Taigi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio (2013 m. sausio 17 d. redakcija) 6 dalyje, palyginti su anksčiau galiojusiuoju teisiniu reguliavimu, inter alia nustatyta, kad peržiūrėtų fiksuotų tarifų didžiausių galimų dydžių taikymo pradžia siejama ne su leidimo plėtoti elektros energijos gamybinius pajėgumus, o su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo diena.

2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus, t. y. pareiškėjo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Aiškindamas šią Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. kovo 5 d., 2012 m. balandžio 25 d. sprendimai).

3. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kuriais pagrįstų savo poziciją dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo prieštaravimo Konstitucijai pagal jo priėmimo ir įsigaliojimo tvarką, prašyme išdėstytos abejonės nesusijusios su šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo tvarka, taip pat su šio įstatymo pagal jo priėmimo ir įsigaliojimo tvarką atitiktimi Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 76 straipsniui, 7 straipsnio 2 daliai.

4. Taip pat pažymėtina, kad prašyme nepateikti ir teisiniai argumentai, kurie pagrįstų pareiškėjos poziciją dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio (2013 m. sausio 17 d. redakcija) 6 dalies nuostatos „Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos“ prieštaravimo Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1–3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4.1. Minėta, kad, pareiškėjos teigimu, pagal ginčijamą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio (2013 m. sausio 17 d. redakcija) 6 dalies nuostatą yra nustatytas mažesnis už anksčiau nustatytąjį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimo tarifas.

Kaip minėta, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio (2013 m. sausio 17 d. redakcija) 6 dalyje, palyginti su anksčiau galiojusiuoju teisiniu reguliavimu, inter alia nustatyta, kad peržiūrėtų fiksuotų tarifų didžiausių galimų dydžių taikymo pradžia siejama ne su leidimo plėtoti elektros energijos gamybinius pajėgumus, o su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo diena.

Pažymėtina, kad peržiūrėtų fiksuotų tarifų didžiausių galimų dydžių taikymo pradžios susiejimas ne su leidimo plėtoti elektros energijos gamybinius pajėgumus, o su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo diena pats savaime nesuponuoja šių tarifų dydžių sumažinimo, nepalankių sąlygų elektros energijos gamintojams nustatymo.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra įtvirtinti bendri elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimo tarifų dydžių nustatymo (didžiausių galimų fiksuoto tarifo dydžių peržiūrėjimo) ir taikymo principai, jame nėra nustatyti konkretūs elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimo tarifų dydžiai, inter alia ginčijamoje įstatymo nuostatoje nenustatyta, kad šie tarifai yra mažinami.

4.2. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja savo prašyme cituoja Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas ir oficialiąją konstitucinę doktriną, atskleidžiančią šių nuostatų turinį, inter alia tai, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau, negu būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma ūkio subjektų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis. Tačiau pareiškėja nepagrindžia, kaip ginčijamu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Konstitucijos 46 straipsnio 1–3 dalių kylantys reikalavimai, inter alia valstybės pareiga remti visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, taip pat kaip pažeidžiamas asmens ir visuomenės interesų derinimo principas, tam tikra ūkinė veikla ribojama daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams sudarytos nepalankios ūkininkavimo sąlygos, varžoma ūkio subjektų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis.

4.3. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja neatsižvelgė į jos prašymo kontekste svarbias oficialiosios konstitucinės doktrinos, atskleidžiančios ūkinės veiklos reguliavimo principus, nuostatas, suformuluotas Konstitucinio Teismo nutarimuose, inter alia į tai, kad:

asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai);

kainų ribų nustatymas yra vienas iš būdų ginti vartotojų interesus, tai inter alia taikytina ir elektros energijos vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo srityje (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai);

ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, taip pat su tam tikrais šios veiklos apribojimais ar draudimais; kai asmuo dalyvauja ūkinėje veikloje, jam gali būti taikomi specialūs įstatymų nustatyti apribojimai (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai);

dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo ūkinės veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas, draudimų ir leidimų santykis gali kisti, inter alia siekiant užtikrinti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai);

viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis; dėl to valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir turi, keisti (plėsti, siaurinti arba kitaip koreguoti) ūkinės veiklos reguliavimą (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. balandžio 2 d. nutarimai); nei įstatymų leidžiamoji, nei vykdomoji valdžia, turinčios atitinkamus įgaliojimus ūkinės veiklos reguliavimo srityje, negali nuo šios konstitucinės priedermės nusišalinti (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2013 m. balandžio 2 d. nutarimai);

Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą, žinoma, jokiu būdu nepažeisdami Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).

4.4. Minėta, kad pareiškėja savo prašyme Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio nuostatos pakeitimą traktuoja kaip iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų nepaisymą.

Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, valstybės ekonominės politikos turinio (inter alia prioritetų), priemonių bei metodų vertinimas (kad ir kas juos vertintų), inter alia pagrįstumo bei tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų, taip pat tai, kad tam tikros ūkinės veiklos teisinis reguliavimas reaguojant į rinkos pokyčius, ekonominę (taip pat ir tarptautinę) konjunktūrą yra pakeičiamas, savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą (anksčiau suformuotą ir vykdytą) ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Tai pasakytina ir apie ūkinės veiklos teisinio reguliavimo pakeitimo vertinimą. Taigi pažymėtina, kad ūkinės veiklos teisinio reguliavimo pakeitimas savaime nesuponuoja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių ūkinės veiklos subjektų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų pažeidimo.

4.5. Minėta ir tai, kad, pareiškėjos teigimu, Seimas, įtvirtindamas ginčijamą teisinį reguliavimą, nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio lex retro non agit principo, nes iš dalies pakeitė jau susiformavusius teisinius santykius. Tačiau pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kuriais pagrįstų, kad teisiniu reguliavimu, taikytinu elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimui ateityje, yra pakeisti pagal anksčiau galiojusias įstatymo nuostatas jau susiformavę teisiniai santykiai ir pažeistas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis lex retro non agit principas.

5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja – Seimo narių grupė nepagrindė savo prašymo. Taigi Seimo narių grupės prašymo turinys neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų, todėl pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį grąžintinas pareiškėjai. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjai – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą (Nr. 1B-37/2014) ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 76 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio (2013 m. sausio 17 d. redakcija) 6 dalies nuostata „Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1–3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Elvyra Baltutytė
                                                             Vytautas Greičius
                                                             Danutė Jočienė
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Vytas Milius
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Dainius Žalimas