En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJO – VILNIAUS APYGARDOS TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ 12 STRAIPSNIO 9, 10 PUNKTAI (1995 M. GEGUŽĖS 30 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. LAPKRIČIO 15 D. NUTARIMU NR. 470 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ ĮGYVENDINIMO“ PATVIRTINTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ ĮGYVENDINIMO TVARKOS 12.4 PUNKTAS (1995 M. GRUODŽIO 18 D. REDAKCIJA) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2014 m. birželio 17 d. Nr. KT32-S23/2014
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą (Nr. 1B-38/2014).

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymas (Nr. 1B-38/2014) ištirti, ar „1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (nuo 1996-04-26 galiojusi redakcija) 12 straipsnio 10 punktas bei 9 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ (nuo 1996-03-02 galiojusi redakcija) 12.4 punktas tiek, kiek šiomis nuostatomis sukuriamos prielaidos žemės naudotojui nutraukus veiklą žemės sklype (savanoriškai atsisakius toliau nuomotis žemės sklypą ar abipusiu susitarimu nutraukus nuomos sutartį) reikalauti kompensacijos iš žemės savininko už sodinius, uogynus ir kitus objektus, ir tiek, kiek neaptariamas sodinių, uogynų bei kitų objektų perėjimas nuosavybėn sugrąžintos žemės savininkui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsniui, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, apimančiam teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. birželio 18 d. priėmė įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įstatymas), kuris buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas.

Seimas 1995 m. gegužės 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo ir papildymo (įsigaliojusį 1995 m. birželio 16 d.), kurio 8 punktu pakeitė Įstatymo 12 straipsnio 9, 10 punktus (1991 m. birželio 18 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis ginčija Įstatymo 12 straipsnio 9, 10 punktų (1995 m. gegužės 30 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. lapkričio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 470), kurio 1 punktu patvirtino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Tvarka). Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 470 ir juo patvirtinta Tvarka buvo ne kartą keičiami.

Vyriausybė 1995 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 1576 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo ir papildymo“ (įsigaliojusį 1995 m. gruodžio 23 d.), kurio 1.4 punktu Tvarka (1991 m. lapkričio 15 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) buvo išdėstyta nauja redakcija.

Nors pareiškėjas ginčija Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 12.4 punkto atitiktį Konstitucijai, iš jo prašymo matyti, kad jis ginčija Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Tvarkos 12.4 punkto (1995 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

3. Pažymėtina, kad pareiškėjas į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, reguliuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atitikties Konstitucijai, kreipėsi nagrinėdamas ir sustabdęs civilinę bylą, kurioje sprendžiamas pramoninio sodo obelų sodinių vertės nustatymo ir atlyginimo klausimas. Iš jo nagrinėjamos civilinės bylos matyti, kad ginčas joje tarp ieškovės – žemės ūkio bendrovės, kuriai nuosavybės teise priklauso pramoniniai sodai, ir atsakovės, kuriai buvo padovanotas žemės sklypas (kurio dalyje yra minėti pramoniniai sodai), kilo jau po to, kai kitas asmuo Įstatymo nustatyta tvarka atkūrė nuosavybės teises į šį žemės sklypą.

4. Pareiškėjo teigimu, pagal Įstatymo 12 straipsnio 10, 9 punktus pretendentui atkūrus nuosavybės teises ir po kurio laiko žemės ūkio įmonėms savanoriškai nutraukus savo veiklą nuomotame žemės sklype, tampa neaišku, ar sugrąžintos žemės savininkas turi teisę laisvai, savo nuožiūra valdyti, naudoti žemės sklypą, juo disponuoti, taip pat atsiranda neapibrėžtumas dėl žemės sklype esančių sodinių likimo, t. y. ar žemės savininkas turi teisę savo nuožiūra disponuoti žemės sklype esančiais sodiniais, ar reikia mokėti kokias nors kompensacijas buvusiam sodinių valdytojui ir pan. Be to, gali susidaryti tokia situacija, kad bendrovės reikalaujamos kompensacijos už sodinius dydis taptų daug didesnis negu paties žemės sklypo vertė, ir tai reikštų, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese pretendentas iš esmės įgijo ne turtą, o turtinius įsipareigojimus. Pareiškėjo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu nenustačius, kad, įmonei nutraukus veiklą (savanoriškai atsisakius toliau nuomotis žemės sklypą ar abipusiu susitarimu nutraukus nuomos sutartį), sodai pereina nuosavybėn sugrąžintos žemės savininkui, įmonė gali pareikalauti kompensacijos iš žemės savininko už sodinius šiems nebeteikiant ekonominės naudos, arba esant neapibrėžtumui dėl sodinių statuso – prieštarauti žemės sklypo savininko teisei laisvai disponuoti žemės sklypu, jį valdyti ir naudoti.

5. Šie pareiškėjo teiginiai, kuriais grindžiamas prašymas ištirti jo ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, rodo, kad pareiškėjui, be kita ko, numatančiam hipotetines situacijas taikant ginčijamą teisinį reguliavimą, kyla neaiškumų dėl šio teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, taip pat kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; jei įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, tai pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. lapkričio 16 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimai, 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, 2012 m. gegužės 11 d., 2014 m. kovo 13 d. sprendimai). Įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimai, 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, 2012 m. gegužės 11 d., 2014 m. kovo 13 d. sprendimai), taigi šiuos klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. kovo 13 d. sprendimai). Prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2010 m. liepos 2 d., 2010 m. lapkričio 16 d., 2011 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. kovo 13 d. sprendimai).

6. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui aktualūs teisės taikymo klausimai buvo išspręsti pareiškėjo prašyme (Nr. 1B-38/2014) nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-136/2014). Joje buvo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas daliniame sprendime teisiškai pagrįstai pripažino ieškovo teisę į atlyginimą už jam priklausančius atsakovės žemės sklype esančius sodinius, taip pat pagrįstai perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti kompensacijos dydžio nustatymo klausimą. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojantys įstatymai nereguliuoja santykių dėl teisėtai įgytos ar sukurtos privačios nuosavybės paėmimo ir neatlygintinio perdavimo natūra asmenims, atkuriantiems nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, taip pat nereguliuoja santykių, susijusių su tolesniu turto, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, valdymu, naudojimu bei disponavimu juo. Tokiems santykiams taikytinos bendrosios privatinės teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-74/2014) konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.559 straipsniu, kai pagal dovanojimo sutartį žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre; dėl to naujai savininkei atsakovei galiojo ankstesniojo žemės sklypo savininko (nuomininko) teisės ir pareigos, o vėliau jai sudarius naujas žemės nuomos sutartis pagal bendrąsias civilinės teisės normas, ginčo santykiams tapo taikytinos Civilinio kodekso šeštosios knygos normos, nes šie tarp ginčo šalių susiklostę daiktinės teisės normų reguliuojami teisiniai santykiai tapo klasikiniais prievoliniais (nuomos) teisiniais santykiais, reguliuojamais privatinės teisės normų.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytą teisinį reguliavimą žemės sklypo nuomos sutarties pasibaigimas nėra teisinis pagrindas įgyti nuosavybės teisę į toje žemėje esančius kitam asmeniui priklausančius sodinius. Vadinasi, pareiškėjui aktualūs visuomeniniai santykiai yra reguliuojami (nors ir ne taip, kaip nurodo pareiškėjas) Civilinio kodekso.

Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas savo prašyme kelia ne tik teisės taikymo klausimus, kurių Konstitucinis Teismas nesprendžia, bet ir apskritai neturi pagrindo, spręsdamas kompensacijos dydžio už sodinius klausimą, taikyti savo ginčijamą teisinį reguliavimą.

Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d. sprendimai, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, 2009 m. spalio 29 d. sprendimas, 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).

7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (69 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (69 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą (Nr. 1B-38/2014) ištirti, ar Įstatymo 12 straipsnio 9, 10 punktai (1995 m. gegužės 30 d. redakcija), Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Tvarkos 12.4 punktas (1995 m. gruodžio 18 d. redakcija) tiek, kiek šiomis nuostatomis, pasak pareiškėjo, sukuriamos prielaidos žemės naudotojui, nutraukus veiklą žemės sklype (savanoriškai atsisakius toliau nuomotis žemės sklypą ar abipusiu susitarimu nutraukus nuomos sutartį), reikalauti kompensacijos iš žemės savininko už sodinius, uogynus ir kitus objektus, ir tiek, kiek nenustatytas sodinių, uogynų bei kitų objektų perėjimas nuosavybėn sugrąžintos žemės savininkui, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą (Nr. 1B-38/2014) ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 9, 10 punktai (1995 m. gegužės 30 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos 12.4 punktas (1995 m. gruodžio 18 d. redakcija) tiek, kiek šiomis nuostatomis, pasak pareiškėjo, sukuriamos prielaidos žemės naudotojui, nutraukus veiklą žemės sklype (savanoriškai atsisakius toliau nuomotis žemės sklypą ar abipusiu susitarimu nutraukus nuomos sutartį), reikalauti kompensacijos iš žemės savininko už sodinius, uogynus ir kitus objektus, ir tiek, kiek nenustatytas sodinių, uogynų bei kitų objektų perėjimas nuosavybėn sugrąžintos žemės savininkui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Elvyra Baltutytė
                                                             Vytautas Greičius
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Vytas Milius
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Dainius Žalimas