En

Dėl atsisakymo nagrinėti paklausimą

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 SPRENDIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2008 M. LAPKRIČIO 6 D. DEKRETE NR. 1K-1565 „DĖL PAKLAUSIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI“ IŠDĖSTYTO PAKLAUSIMO, AR PER 2008 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUS NEBUVO PAŽEISTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMAS

 2008 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 6 d. dekrete Nr. 1K-1565 „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ išdėstytą paklausimą, „ar per 2008 metų Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymo 3 straipsnio ir 78 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, įtvirtinančios lygių rinkimų principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais“.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

  1. 2008 m. spalio 12 d. įvyko Seimo rinkimai. 68 iš 71 vienmandatės rinkimų apygardos Seimo nariai nebuvo išrinkti. Šiose vienmandatėse rinkimų apygardose 2008 m. spalio 26 d. įvyko pakartotinis balsavimas.
  2. 2008 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija sprendimu Nr. 191 „Dėl 2008 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ patvirtino galutinius 2008 metų Seimo rinkimų rezultatus. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas internete paskelbtas 2008 m. lapkričio 2 d., o „Valstybės žiniose“ – 2008 m. lapkričio 6 d. (Žin., 2008, Nr. 127-4891).
  3. 2008 m. lapkričio 6 d. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija Respublikos Prezidentui įteikė skundą „Dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ir rinkimų rezultatų pripažinimo Lazdijų-Druskininkų vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 71 negaliojančiais“, kuriuo prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Lazdijų-Druskininkų vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 71 nebuvo šiurkščiai pažeisti Seimo rinkimų įstatymo 3 straipsnis ir 78 straipsnio 1 dalies 4 punktas.
  4. Respublikos Prezidentas 2008 m. lapkričio 6 d. dekretu Nr. 1K-1565 „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ kreipėsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu, „ar per 2008 metų Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymo 3 straipsnio ir 78 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, įtvirtinančios lygių rinkimų principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

  1. 2008 m. spalio 12 d. įvyko Seimo rinkimai. 68 iš 71 vienmandatės rinkimų apygardos Seimo nariai nebuvo išrinkti. Šiose vienmandatėse rinkimų apygardose 2008 m. spalio 26 d. įvyko pakartotinis balsavimas.
  2. Lazdijų-Druskininkų vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 71 buvo pakartotinai balsuojama dėl dviejų kandidatų į Seimo narius, pirmajame rinkimų ture gavusių daugiausia rinkėjų balsų: Justino Karoso ir Algirdo Šakalio.
  3. Pasibaigus pakartotiniam balsavimui ir suskaičiavus rinkėjų balsus, 2008 m. spalio 27 d. 7 val. 00 min. buvo pasirašytas Seimo rinkimų Lazdijų-Druskininkų vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 71 rinkimų komisijos protokolas, kuriame nurodyta, kad balsavime dalyvavo 14 623 rinkėjai. Galiojančiais buvo pripažinti 14 223 biuleteniai; už kandidatą į Seimo narius J. Karosą paduota 7 128 balsai, už kandidatą į Seimo narius A. Šakalį – 7 095 balsai, t. y. J. Karosas gavo 33 balsais daugiau nei A. Šakalys.
  4. 2008 m. spalio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija gavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovės rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje Rasos Baškienės skundą, kuriuo prašoma nustatyti, ar teisingai surašytas Lazdijų-Druskininkų vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 71 rinkimų komisijos balsų skaičiavimo 2008 m. spalio 27 d. protokolas ir, nustačius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus, pripažinti rinkimų į Seimą pakartotinio balsavimo 2008 m. spalio 26 d. pirminio skaičiavimo rezultatus Lazdijų-Druskininkų vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 71 negaliojančiais.
  5. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimu Nr.196 „Dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovės R. Baškienės skundo dėl galimų šiurkščių Seimo rinkimų pažeidimų ir dokumentų klastojimo bei prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Lazdijų-Druskininkų vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 71 negaliojančiais“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovės rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje R. Baškienės skundas buvo atmestas. Vyriausioji rinkimų komisija padarė išvadą, kad skundas yra nepagrįstas.
  6. Vyriausioji rinkimų komisija 2008 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 191 „Dėl 2008 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“, kuriuo nuspręsta:

„1. Nustatyti Seimo rinkimų 2008 m. spalio 26 d. pakartotinio balsavimo  rezultatus 68 vienmandatėse rinkimų apygardose (1 priedas);

  1. Nustatyti 2008 m. spalio 12 d. Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Seimo narius sąrašų eiles (2 priedas);
  2. Pagal rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose nustatyti asmenis, kurie išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą (3 priedas). Išrinktiems Seimo nariams Seimo nario pažymėjimus įteikti 2008 m. lapkričio 5 d. 12 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios salėje;

<...>

  1. Galutinius rinkimų rezultatus paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.“

Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas internete paskelbtas 2008 m. lapkričio 2 d., o „Valstybės žiniose“ – 2008 m. lapkričio 6 d. (Žin., 2008, Nr. 127-4891).

  1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme inter alia nustatyta: oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas leidinyje „Valstybės žinios“, paskelbimo „Valstybės žiniose“ diena yra jų išleidimo diena, šio įstatymo nustatytais atvejais oficialus kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse ar atitinkamos institucijos interneto tinklalapyje (2 straipsnio 1 dalis (2005 m. liepos 7 d. redakcija)); „Valstybės žiniose“ turi būti skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl galutinių Seimo rinkimų rezultatų (3 straipsnio 1 dalies 7 punktas (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija)).
  2. Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio (2004 m. gegužės 11 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose, balsus nustato Vyriausioji rinkimų komisija. To paties straipsnio 2 dalyje taip pat inter alia yra nustatyta, kad galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų arba pakartotinio balsavimo skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir kad galutinius rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija pirmiausia paskelbia internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.

Taigi Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje (2004 m. gegužės 11 d. redakcija) yra numatyti du galutinių Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo šaltiniai: internetas ir „Valstybės žinios“.

  1. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime yra konstatavęs: apskritai įstatymų leidėjas gali oficialų teisės aktų paskelbimą diferencijuotai reglamentuoti įvairiais pagrindais, nustatyti alternatyvius (palyginti su bendrąja oficialaus teisės aktų paskelbimo tvarka) oficialaus teisės aktų skelbimo šaltinius, būdus ir tvarką; galimos tokios situacijos, kai tam tikras teisės aktas turi įsigalioti nedelsiant, vos tik jį išleidus, tokiais atvejais būtina užtikrinti operatyvų, kuo spartesnį oficialų teisės akto paskelbimą; oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti; oficialaus viešo viso teisės akto paskelbimo paskirtis ir prasmė yra ta, kad jis tampa prieinamas teisės subjektams ir yra pašalinamos bet kokios abejonės dėl jo turinio autentiškumo.
  2. Kartu pažymėtina, jog Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalies nuostata, kad galutinius rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija pirmiausia paskelbia internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje, įvairiais aspektais yra susijusi su šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų arba pakartotinio balsavimo skelbia Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat kitomis Seimo rinkimų įstatymo bei Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatomis. Antai atitinkamų terminų skaičiavimo aspektu ši nuostata yra susijusi su Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui, ir tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, 94 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus, 95 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Seimas, taip pat Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai. Minėtu aspektu Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalies nuostata yra susijusi ir su Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią su paklausimu, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, Seimas ar Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai. Šiame kontekste paminėtina Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 4 dalis, pagal kurią, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas, šio straipsnio 5 dalis, pagal kurią, jeigu Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šiame įstatyme numatytų nutarimų, o pagal šio straipsnio 6 dalį Seimas kartu priima nutarimą dėl neteisėtai ir teisėtai išrinktų Seimo narių. Taip pat paminėtina Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, pagal kurią paklausimas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui; į šiame straipsnyje nurodytus terminus įskaitomos ir ne darbo dienos.
  3. Pažymėtina ir tai, kad minėtas Seimo rinkimų įstatymo ir Konstitucinio Teismo įstatymo straipsnių nuostatas aiškinant Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad galutinius rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija pirmiausia paskelbia internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje, kontekste gali kilti tam tikrų neaiškumų dėl atitinkamų terminų skaičiavimo, kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas internete ir „Valstybės žiniose“ gali nesutapti laiko požiūriu. Todėl įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nekeltų dviprasmybių, kaip turėtų būti skaičiuojami su Vyriausiosios rinkimų komisijos galutinių rinkimų rezultatų paskelbimu susiję terminai ir kaip turėtų būti užtikrintas oficialiai skelbiamų Vyriausiosios rinkimų komisijos galutinių rinkimų rezultatų autentiškumas.
  4. Paminėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 191 „Dėl 2008 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ internete buvo paskelbtas 2008 m. lapkričio 2 d., o „Valstybės žiniose“ – 2008 m. lapkričio 6 d., nors po šio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo internete artimiausias „Valstybės žinių“ numeris buvo išleistas 2008 m. lapkričio 4 d.
  5. Pažymėtina, kad Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalies nuostata „galutinius rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija pirmiausia paskelbia internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje“ Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatų, nustatančių Vyriausiosios rinkimų komisijos aktų skelbimo tvarką, atžvilgiu yra lex specialis.

Principo lex specialis derogat legi generali esmė ta, kad, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai).

Minėta, kad pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą (2003 m. sausio 1 d. redakcija) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl galutinių Seimo rinkimų rezultatų turi būti oficialiai skelbiami „Valstybės žiniose“. Kadangi Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalies nuostata „galutinius rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija pirmiausia paskelbia internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje“ Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatų, įtvirtinančių Vyriausiosios rinkimų komisijos aktų skelbimo tvarką, atžvilgiu yra lex specialis, nustatant tikslią datą, kada buvo paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai – paskelbus juos internete ar leidinyje „Valstybės žinios“, turi būti vadovaujamasi lex specialis – Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis.

  1. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Seimo rinkimų rezultatai oficialiai paskelbti 2008 m. lapkričio 2 d. – paskelbus juos internete.
  2. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalį su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Seimas, taip pat Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, o pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 1 dalį su paklausimu, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytos institucijos kreipiasi į Konstitucinį Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.

Taigi Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalį, 95 straipsnio 1 dalį, Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 1 dalį aiškinant sistemiškai darytina išvada, kad Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnyje nustatyto termino, per kurį gali būti paduotas paklausimas dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, pradžia yra skaičiuojama nuo galutinių Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo internete.

  1. Minėta, kad oficialūs 2008 m. Seimo rinkimų rezultatai internete paskelbti 2008 m. lapkričio 2 d. Taip pat minėta, kad Respublikos Prezidentas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos skundą dėl rinkimų rezultatų Lazdijų-Druskininkų vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 71 gavo 2008 m. lapkričio 6 d. ir tą pačią dieną, t. y. praėjus daugiau kaip 3 dienoms po galutinių Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo internete, kreipėsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar per 2008 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Minėta ir tai, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 1 dalį ir pagal Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalį su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.

Konstatuotina, kad Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 6 d. paklausimas, ar per 2008 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, Konstituciniam Teismui pateiktas praleidus Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnyje nustatytus terminus tokiam paklausimui paduoti, todėl jis yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

  1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu konkretaus klausimo nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui.
  2. 18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 6 d. dekrete Nr. 1K-1565 „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ išdėstytą paklausimą, „ar per 2008 metų Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymo 3 straipsnio ir 78 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, įtvirtinančios lygių rinkimų principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 6 d. dekrete Nr. 1K-1565 „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ išdėstytą paklausimą, „ar per 2008 metų Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymo 3 straipsnio ir 78 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, įtvirtinančios lygių rinkimų principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:                                                 Armanas Abramavičius

                                                                                                         Toma Birmontienė

                                                                                                         Pranas Kuconis

                                                                                                         Kęstutis Lapinskas

                                                                                                         Zenonas Namavičius

                                                                                                         Ramutė Ruškytė

                                                                                                         Egidijus Šileikis

                                                                                                         Algirdas Taminskas

                                                                                                         Romualdas Kęstutis Urbaitis