En

Dėl bylos dalies nutraukimo

Byla Nr. 9/2014

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL BYLOS DALIES PAGAL PAREIŠKĖJO – VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMĄ IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 301 STRAIPSNIS (2012 M. BIRŽELIO 26 D. REDAKCIJA) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, NUTRAUKIMO

2014 m. birželio 9 d. Nr. KT26-S17/2014
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-10/2014) ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) III skirsnis, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis (2009 m. liepos 17 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) tiek, kiek jais, pasak pareiškėjo, neproporcingai sumažinti Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek jais, pasak pareiškėjo, buvo nustatyti neproporcingai sumažintų Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientų įsigaliojimo terminai, taip pat tiek, kiek šie terminai buvo pratęsinėjami, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar:

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) III skirsnis, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis (2009 m. liepos 17 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) tiek, kiek jais, pasak pareiškėjo, neproporcingai sumažinti Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientai, neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek jais, pasak pareiškėjo, buvo nustatyti neproporcingai sumažintų Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientų įsigaliojimo terminai, taip pat tiek, kiek šie terminai buvo pratęsinėjami, neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Darbo kodekso 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“.

Šis prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2014 m. vasario 24 d.

2. Konstitucinio Teismo pirmininko 2014 m. kovo 4 d. potvarkiu Nr. 2B-37 pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Konstitucinio Teismo posėdžiui pradėta rengti byla Nr. 9/2014.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas Konstitucinio Teismo prašo ištirti inter alia Darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“.

2. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 8 d. priėmė nutarimą Nr. KT17-N6/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimas), kuriame inter alia įvertino Darbo kodekso 301 straipsnyje (2012 m. birželio 26 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos galėjo būti priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, atitiktį Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas inter alia pripažino, kad Darbo kodekso 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 80-4138) prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimas įsigaliojo tą pačią dieną oficialiai jį paskelbus Teisės aktų registre (TAR, 2014-05-08, Nr. 5188) ir tebegalioja.

3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, o pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą, priimamas sprendimas nutraukti bylą.

Konstatuotina, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjo ginčijamo Darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Konstitucijai klausimas yra išspręstas Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarime, kuris tebegalioja.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 3 dalį konstitucinės justicijos bylos dalis dėl Darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“ nutrauktina.

5. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat prašo ištirti kai kurių Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai. Konstitucinės justicijos bylos dalis pagal pareiškėjo prašymą ištirti, ar jo nurodytos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, toliau rengtina Konstitucinio Teismo posėdžiui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Nutraukti bylos dalį pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-10/2014) ištirti, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“.

2. Toliau rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui bylą pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) III skirsnis, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis (2009 m. liepos 17 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) tiek, kiek jais, pasak pareiškėjo, neproporcingai sumažinti Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek jais, pasak pareiškėjo, buvo nustatyti neproporcingai sumažintų Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientų įsigaliojimo terminai, taip pat tiek, kiek šie terminai buvo pratęsinėjami, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Elvyra Baltutytė
                                                             Vytautas Greičius
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Vytas Milius
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Dainius Žalimas