En

Dėl atsisakymo nagrinėti paklausimą

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2014 M. BIRŽELIO 5 D. NUTARIME NR. XII-928 „DĖL PAKLAUSIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI“ IŠDĖSTYTO PAKLAUSIMO

2014 m. birželio 8 d. Nr. KT21-S12/2014
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 5 d. nutarime Nr. XII-928 „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ išdėstytą paklausimą (Nr. 1B-41/2014) dėl išvados:

1) „ar Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. Sp-176 „Dėl Seimo nario Viktoro Uspaskicho įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Seimo nario mandato pripažinimo Gintarui Tamošiūnui“ 3 punktu pripažinus, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Darbo partijos kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas Gintaras Tamošiūnas, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 89 ir 90 straipsniai“;

2) „ar nebuvo pažeista tikroji rinkėjų valia Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. XI-2420 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ Živilei Pinskuvienei, Jolantai Gaudutienei, Jonui Pinskui, Vytautui Griciui visiškai panaikinus gautus pirmumo balsus ir šiuos kandidatus išbraukus iš Darbo partijos kandidatų sąrašo eilės“.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Seimas 2014 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. XII-928 „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ (toliau – ir Seimo 2014 m. birželio 5 d. nutarimas), kuriuo kreipėsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados:

1) „ar Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. Sp-176 „Dėl Seimo nario Viktoro Uspaskicho įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Seimo nario mandato pripažinimo Gintarui Tamošiūnui“ 3 punktu pripažinus, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Darbo partijos kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas Gintaras Tamošiūnas, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 89 ir 90 straipsniai“;

2) „ar nebuvo pažeista tikroji rinkėjų valia Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. XI-2420 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ Živilei Pinskuvienei, Jolantai Gaudutienei, Jonui Pinskui, Vytautui Griciui visiškai panaikinus gautus pirmumo balsus ir šiuos kandidatus išbraukus iš Darbo partijos kandidatų sąrašo eilės“.

Šis Seimo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2014 m. birželio 6 d. (TAR, 2014-06-06, Nr. 2014-07219); Konstituciniame Teisme jis gautas 2014 m. birželio 6 d. 15 val. 30 min.

2. Pareiškėjo – Seimo 2014 m. birželio 5 d. nutarime išdėstytame paklausime dėl išvados teigiama, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. XI-2420 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ (toliau – Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimas), priimtu inter alia vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, Ž. Pinskuvienei, J. Gaudutienei, J. Pinskui, V. Griciui buvo visiškai panaikinti gauti pirmumo balsai ir šie kandidatai buvo išbraukti iš Darbo partijos kandidatų sąrašo eilės dėl veiksmų, kurių jie nepadarė. Pasak pareiškėjo, po Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados priėmimo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, jog nėra duomenų, kad J. Pinskus, Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė ir V. Gricius organizavo rinkėjų papirkimą ar kitaip dalyvavo tai darant. Nesant tokių duomenų, Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. Sp-176 „Dėl Seimo nario Viktoro Uspaskicho įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Seimo nario mandato pripažinimo Gintarui Tamošiūnui“ (toliau – Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. Sp-176) tiek, kiek juo nustatyta, kad Seimo nariu tampa Darbo partijos kandidatų sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas G. Tamošiūnas, galimai pažeidžia Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, nes yra paneigiama tikroji rinkėjų valia, išreikšta skiriant Ž. Pinskuvienei, J. Gaudutienei, J. Pinskui, V. Griciui pirmumo balsus, kuriuos Vyriausioji rinkimų komisija buvo patvirtinusi 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ (toliau – Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. Sp-321) ir kurie buvo panaikinti minėtu Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu, priimtu remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

1. Pareiškėjo – Seimo 2014 m. birželio 5 d. nutarime išdėstytu paklausimu prašoma inter alia išvados, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. Sp-176 3 punktu pripažinus, kad, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Darbo partijos kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas Gintaras Tamošiūnas, nebuvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 89 ir 90 straipsniai.

2. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus. Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas inter alia per Seimo narių rinkimus, gali prašyti Seimas ir Respublikos Prezidentas. Taigi Seimas turi teisę prašyti Konstitucinio Teismo išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo narių rinkimus.

3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 1 dalį su paklausimu, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo narių rinkimus, Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalį su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos Respublikos Seimas, taip pat Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas ne tik po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, bet ir kai paskelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo.

Pažymėtina, kad Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies konstitucingumas nėra tyrimo dalykas sprendžiant dėl pareiškėjo paklausimo.

4. Pareiškėjo – Seimo 2014 m. birželio 5 d. nutarime išdėstytas paklausimas dėl išvados minėtu aspektu iš esmės grindžiamas tuo, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. Sp-176 tiek, kiek juo nustatyta, kad Seimo nariu tampa Darbo partijos kandidatų sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas G. Tamošiūnas, galimai pažeidžia Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, nes yra paneigiama tikroji rinkėjų valia, išreikšta skiriant Ž. Pinskuvienei, J. Gaudutienei, J. Pinskui, V. Griciui pirmumo balsus, kuriuos Vyriausioji rinkimų komisija buvo patvirtinusi 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321 ir kurie buvo panaikinti Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu, priimtu remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada.

Taigi iš pareiškėjo argumentų matyti, kad jis, kreipdamasis su paklausimu dėl išvados, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. Sp-176 3 punktu nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, iš esmės kvestionuoja ne tiek Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą į atsilaisvinusią Seimo nario vietą skirti Darbo partijos kandidatų sąrašo pirmąjį Seimo nario mandato negavusį kandidatą, kiek galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę, kuri buvo patvirtinta Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu.

5. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimas 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą, kuriuo inter alia patvirtino galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę (t. y. išbraukė iš jos Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę, J. Pinskų, V. Gricių, V. Ždanovič) ir galutinį Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sąrašą (nustatė, kad Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė, J. Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais daugiamandatėje rinkimų apygardoje), priėmė remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, kad per 2012 m. Seimo rinkimus buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Šioje išvadoje inter alia buvo konstatuota, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. Sp-321 2 punktu tiek, kiek juo, nustatant Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Seimo narius sąrašų eiles, nuspręsta galutinėje Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje įrašyti Živilę Pinskuvienę (Nr. 10), Jolantą Gaudutienę (Nr. 17), Joną Pinskų (Nr. 22), Vytautą Gricių (Nr. 35), Viačeslav Ždanovič (Nr. 48), buvo pažeista Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis, 90 straipsnis.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo – Seimo paklausimas dėl išvados, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. Sp-176 3 punktu nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, tiek, kiek šiame paklausime kvestionuojama galutinė Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilė, kuri buvo patvirtinta Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu, traktuotinas kaip prašymas peržiūrėti inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadą.

6. Pažymėtina ir tai, kad Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. XII-488 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ (toliau – ir Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas), kuriuo pakeisti galutiniai 2012 m. Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nustatyti Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu: į Darbo partijos kandidatų sąrašą ir galutinę jo eilę po juose įrašytų išrinktų 22 Seimo narių įrašyti Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu iš jų išbraukti kandidatai į Seimo narius Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė, J. Pinskus (atitinkamai Nr. 23–25) ir V. Gricius (Nr. 35), t. y. tie asmenys, kurių įrašymą į galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje įvertino kaip Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies (2008 m. balandžio 15 d. redakcija), 90 straipsnio (2008 m. balandžio 15 d. redakcija) pažeidimą.

Taip pat pažymėtina, kad Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo atitiktis Konstitucijai tirta ir vertinta Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarime Nr. KT19-N8/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. XII-488 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas), kuriame pripažinta, kad Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijos 107 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo 2014 m. gegužės 27 d. (TAR 2014-05-27, Nr. 5709).

6.1. Konstitucinis Teismas minėtame 2014 m. gegužės 27 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad:

Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies nuostata, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas, negali būti aiškinama taip, esą Seimas gali iš naujo spręsti tą patį klausimą, kuriuo Konstitucinis Teismas yra pateikęs išvadą; Seimas negali nepaisyti Konstitucinio Teismo išvados, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas;

Seimui priimant sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų esminę reikšmę turi tai, kad per rinkimus buvo padaryta šiurkščių demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimų, kuriais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia; tokie šių rinkimų principų pažeidimai gali būti padaryti nebūtinai pačių kandidatų į Seimo narius – juos gali padaryti ir kiti asmenys, siekiantys kandidatų į Seimo narius išrinkimo;

įgyvendindamas Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatytus įgaliojimus priimti galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų, Seimas inter alia negali sudaryti prielaidų kandidatams, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, įgyti Seimo nario mandato;

pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai negali būti keičiami, nebent tam atsirastų konstitucinis pagrindas; tokį pagrindą suponuoja Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktas, pagal kurį Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;

Seimo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, atsiradus konstituciniam pagrindui, gali būti keičiami tik tokia pačia tvarka, kokia jie buvo nustatyti, t. y. tik remiantis kita Konstitucinio Teismo išvada.

6.2. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimu, kuriuo buvo pakeisti Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu nustatyti galutiniai 2012 m. Seimo rinkimų rezultatai, buvo nepaisyta iš Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančių reikalavimų Seimui priimant galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų remtis Konstitucinio Teismo išvada, nesudaryti prielaidų kandidatams, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, įgyti Seimo nario mandato, nekeisti galutinių Seimo rinkimų rezultatų be konstitucinio pagrindo ir nesant kitos Konstitucinio Teismo išvados.

Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarime taip pat konstatuota, kad Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimu, kuris buvo priimtas pažeidžiant Konstituciją, nėra pakeisti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, jo pagrindu niekam neatsirado teisė užimti atsirasiančias laisvas Seimo narių vietas (įgyti Seimo nario įgaliojimus), o galutiniai 2012 m. Seimo rinkimų rezultatai yra nustatyti Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu.

6.3. Pagal galutinius 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus, nustatytus Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas iš galutinės Darbo partijos kandidatų sąrašo eilės yra G. Tamošiūnas. Pažymėtina, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. Sp-176 3 punktu, dėl kurio pareiškėjas prašo išvados, pripažinta, kad, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa būtent G. Tamošiūnas. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija, pripažindama G. Tamošiūną Seimo nariu, vadovavosi Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimu ir galutiniais 2012 m. Seimo rinkimų rezultatais, nustatytais Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu.

Vadinasi, pareiškėjas savo paklausime dėl išvados, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. Sp-176 3 punktu nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kvestionuoja ir Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą.

7. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, sprendimai, kuriais baigiama konstitucinės justicijos byla, t. y. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai, yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, neišskiriant nė paties Konstitucinio Teismo: Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui.

7.1. Minėta, kad pareiškėjo – Seimo paklausimas dėl išvados, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. Sp-176 3 punktu nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, tiek, kiek šiame paklausime kvestionuojama galutinė Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilė, kuri buvo patvirtinta Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu, traktuotinas kaip prašymas peržiūrėti Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadą.

Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu paklausime keliamas klausimas, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 2 punkte numatytus atvejus (t. y. ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas), jau buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimta Konstitucinio Teismo išvada.

Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada tebegalioja, vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo paklausimą dėl išvados, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. Sp-176 3 punktu nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos.

7.2. Taip pat minėta, jog iš pareiškėjo paklausimo dėl išvados, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. Sp-176 3 punktu nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, matyti, kad jis kvestionuoja ir Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą.

Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus. Taigi tokių išvadų tikslas yra nustatyti, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai, o ne peržiūrėti Konstitucinio Teismo nutarimus. Todėl pareiškėjo paklausimas dėl išvados, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. Sp-176 3 punktu nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kuriuo kvestionuojamas inter alia Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas, vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu jo nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Seimo 2014 m. birželio 5 d. nutarime Nr. XII-928 išdėstytą paklausimą dėl išvados, ar „Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-176 „Dėl Seimo nario Viktoro Uspaskicho įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Seimo nario mandato pripažinimo Gintarui Tamošiūnui“, 3 punktu pripažinus, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Darbo partijos kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas Gintaras Tamošiūnas, nebuvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 89 ir 90 straipsniai“.

9. Minėta, kad, pareiškėjo nuomone, po Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados priėmimo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, jog nėra duomenų, kad J. Pinskus, Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė ir V. Gricius organizavo rinkėjų papirkimą ar kitaip dalyvavo tai darant.

Šiame kontekste paminėtina, kad po Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados paskelbimo neatsirado jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo Konstitucinio Teismo vertintos sprendžiant, ar per 2012 m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Tokiomis naujomis esminėmis aplinkybėmis nelaikytinos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje, tam tikri asmenys, buvę kandidatais į Seimo narius, buvo apklausti tik kaip liudytojai. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutarime pažymėjo, jog esminę reikšmę turi tai, kad per rinkimus buvo padaryta šiurkščių demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimų, kuriais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia; tokie šių rinkimų principų pažeidimai gali būti padaryti nebūtinai pačių kandidatų į Seimo narius – juos gali padaryti ir kiti asmenys, siekiantys kandidatų į Seimo narius išrinkimo.

II

1. Pareiškėjo – Seimo 2014 m. birželio 5 d. nutarime išdėstytu paklausimu prašoma inter alia išvados, ar „nebuvo pažeista tikroji rinkėjų valia Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. XI-2420 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ Ž. Pinskuvienei, J. Gaudutienei, J. Pinskui, V. Griciui visiškai panaikinus gautus pirmumo balsus ir šiuos kandidatus išbraukus iš Darbo partijos kandidatų sąrašo eilės“.

2. Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus.

Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

3. Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita šios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą.

Taigi su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, Seimas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tik dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų arba jos atsisakymo nagrinėti skundus. Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų teikti išvados, ar rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti kitais teisės aktais, inter alia Seimo nutarimais.

3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu jo nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsisakytina priimti pareiškėjo – Seimo 2014 m. birželio 5 d. nutarime išdėstytą paklausimą dėl išvados, ar „nebuvo pažeista tikroji rinkėjų valia Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. XI-2420 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ Ž. Pinskuvienei, J. Gaudutienei, J. Pinskui, V. Griciui visiškai panaikinus gautus pirmumo balsus ir šiuos kandidatus išbraukus iš Darbo partijos kandidatų sąrašo eilės“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 5 d. nutarime Nr. XII-928 išdėstytą paklausimą dėl išvados:

1) „ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-176 „Dėl Seimo nario Viktoro Uspaskicho įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Seimo nario mandato pripažinimo Gintarui Tamošiūnui“, 3 punktu pripažinus, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Darbo partijos kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas Gintaras Tamošiūnas, nebuvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 89 ir 90 straipsniai“;

2) „ar nebuvo pažeista tikroji rinkėjų valia Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. XI-2420 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“ Ž. Pinskuvienei, J. Gaudutienei, J. Pinskui, V. Griciui visiškai panaikinus gautus pirmumo balsus ir šiuos kandidatus išbraukus iš Darbo partijos kandidatų sąrašo eilės“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Elvyra Baltutytė
                                                             Vytautas Greičius
                                                             Danutė Jočienė
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Vytas Milius
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Dainius Žalimas