Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Medžiaga Nr. 16/93

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

 Atsisakyti nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Seimo 1993 m. balandžio 29 d. nutarimas „Dėl kai kurių Seimo komitetų sudėties dalinio pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 Vilnius, 1994 m. rugsėjo 21 d.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Algirdo Gailiūno, Zigmo Levickio, Vlado Pavilonio, Prano Vytauto Rasimavičiaus, Stasio Stačioko, Teodoros Staugaitienės, Stasio Šedbaro ir Juozo Žilio,

sekretoriaujant Rolandai Stimbirytei,

tvarkomajame Teismo posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 29 d. nutarimas „Dėl kai kurių Seimo komitetų sudėties dalinio pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 1993 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą „Dėl Seimo rinkimų rezultatų 20-ojoje Baltijos, 21-ojoje Pajūrio ir 64-ojoje Šakių rinkimų apygardose“, kuriuo įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1992 m. gruodžio 15 d., 1993 m. sausio 20 d. ir vasario 4 d. sprendimus. Šiuo sprendimu Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų minėtose apygardose rezultatus, patvirtintus Komisijos 1992 m. lapkričio 22 d. nutarimu, pripažino negaliojančiais, patvirtino ir paskelbė kitus rinkimų rezultatus. Tuo pačiu sprendimu Komisija nutraukė R. Hofertienės Seimo nario vienmandatėje rinkimų apygardoje įgaliojimus, o Vyriausiosios rinkimų komisijos 1992 m. lapkričio 22 d. nutarimo dalį dėl A. Eigirdo ir J. Janonio išrinkimo Seimo nariais daugiamandatėje rinkimų apygardoje pripažino negaliojančia.

Atsižvelgdamas į šį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, Lietuvos Respublikos Seimas 1993 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą „Dėl kai kurių Seimo komitetų sudėties dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 14-354). Šiuo nutarimu Seimas išbraukė iš Seimo komitetų sudėties R. Hofertienę, A. Eigirdą ir J. Janonį.

II

Pareiškėjas prašo pripažinti minėtą Seimo nutarimą neatitinkančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtosios dalies, 60 straipsnio ketvirtosios dalies ir 62 straipsnio pirmosios dalies nuostatų.

Pareiškėjas savo prašymą grindžia šiais motyvais:

  1. Pagal Seimo nutarimo priėmimo metu galiojusią Laikinojo Seimo statuto 5 straipsnio antrąją dalį kiekvienas Seimo narys privalo būti kurio nors Seimo komiteto narys ir dalyvauti jo darbe. Konstitucijos 62 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta: „Seimo nario asmuo neliečiamas“, t. y. niekas neturi teisės trukdyti Seimo nariui vykdyti savo pareigas. Konstitucijos 60 straipsnio ketvirtojoje dalyje sakoma, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vadinasi, tik Konstitucijoje nustatyta tvarka gali būti sustabdyta Seimo nario teisė vykdyti Seimo nario pareigas.
  2. Pareiškėjas teigia, kad R. Hofertienė, A. Eigirdas ir J. Janonis Seime prisiekė būti ištikimi Lietuvos Respublikai. Konstitucijos 63 straipsnyje nustatyta, kokiais pagrindais nutrūksta Seimo nario įgaliojimai. Šio straipsnio 6 punkte sakoma, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas. Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje, 106 straipsnio penktojoje dalyje ir 107 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta Seimo nario įgaliojimų nutraukimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo tvarka. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio konstitucinio pagrindo teigti, kad R. Hofertienės, A. Eigirdo ir J. Janonio Seimo nario įgaliojimai buvo nutrūkę, kadangi nei Seimas, nei Respublikos Prezidentas neprašė Konstitucinio Teismo išvadų, ar renkant juos Seimo nariais buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, o Seimas nepriėmė galutinio sprendimo dėl minėtų asmenų Seimo nario įgaliojimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nenumatyta, kad Seimo narių įgaliojimai gali nutrūkti arba jų pareigos gali būti apribotos atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą. Todėl R. Hofertienė, A. Eigirdas ir J. Janonis negalėjo būti atleisti nuo Seimo nario pareigos būti kurio nors Seimo komiteto nariu.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

  1. Pareiškėjas teigia, kad Seimas 1993 m. balandžio 29 d. nutarimu „Dėl kai kurių Seimo komitetų sudėties dalinio pakeitimo“ negalėjo atleisti R. Hofertienės, A. Eigirdo ir J. Janonio nuo Seimo nario pareigų vykdymo, nes jų įgaliojimai nebuvo nutrūkę ar nutraukti Konstitucijoje numatytais pagrindais ir tvarka. Tačiau minėtame nutarime Seimas sprendė ne pareiškėjo argumentuose išdėstytus dalykus, o vidaus darbo organizavimo, t. y. savo struktūrinių padalinių – Seimo komitetų sudėties, klausimus. Tokie Seimo įgaliojimai apibrėžti Konstitucijos 76 straipsnyje. Pareiškėjas neteigia, kad Seimas šiuo atveju būtų pažeidęs nustatytą Seimo aktų priėmimo procedūrą.
  2. Pareiškėjo teigimu, R. Hofertienės, A. Eigirdo ir J. Janonio Seimo nario įgaliojimai nėra nutrūkę ar nutraukti. Vadinasi, prašyme keliamas kai kurių Seimo narių įgaliojimų nutrūkimo klausimas. Tačiau šių Seimo narių įgaliojimų klausimą įstatymų nustatyta tvarka išsprendė Vyriausioji rinkimų komisija.

Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo narių rinkimus. Tokios išvados gali prašyti Seimas ir Respublikos Prezidentas (Konstitucijos 106 straipsnio penktoji dalis) Seimo rinkimų įstatymo 78² straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas. Oficialūs R. Hofertienės, A. Eigirdo ir J. Janonio rinkimų rezultatai buvo paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos 1993 m. balandžio 14 d. sprendimu, tačiau nei Seimas, nei Respublikos Prezidentas dėl išvados į Konstitucinį Teismą nesikreipė. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nenumatyta teisė dar kam nors prašyti Konstitucinio Teismo išvados dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Todėl pareiškėjo prašymas Konstituciniame Teisme yra nenagrinėtinas (Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu ir 28 straipsniu, Konstitucinis Teismas

nusprendė:

Atsisakyti nagrinėti šį prašymą.

Konstitucinio Teismo teisėjai:

 

Algirdas Gailiūnas                              Zigmas Levickis                                 Vladas Pavilonis

 Pranas Vytautas Rasimavičius            Stasys Stačiokas                               Teodora Staugaitienė

 Stasys Šedbaras                                Juozas Žilys