Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atlyginimo pagal paskolos sutartį

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 31 d. nutarimas

DĖL ATLYGINIMO PAGAL PASKOLOS SUTARTĮ

 Santrauka

Bylą inicijavo Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija. Teismo nutartyje buvo prašoma ištirti, ar Civilinio kodekso 292 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai. Prašymas buvo pagrįstas tuo, kad minėtas straipsnis varžo galimybę imti palūkanas už paskolą, t. y. riboja nuosavybės teisės įgyvendinimą, o tai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad tokie apribojimai, kaip draudimas didinti palūkanas, prieštarauja civilinės teisės bendriesiems principams ir pažeidžia nuosavybės teises, ir pripažino minėto Civilinio kodekso straipsnio normas prieštaraujančiomis Konstitucijai.

 

Tezės

Sutarčių sudarymo laisvė reiškia, kad sutarties šalys savo valia nustato tarpusavio teises ir pareigas. Pagal civilinės teisės tradicijas paskolos sutarties šalys gali susitarti dėl atlyginimo (procentų). Ginant paskolos gavėjo teises galimi atlyginimo dydžio (procentų) tam tikri apribojimai. Pažymėtina, kad palūkanų dydžio ribojimai yra taikomi dar nuo romėnų civilinės teisės laikų. Todėl kai asmuo tampa vienu iš ūkinių santykių specialių subjektų, jam gali būti taikomi specialūs įstatymo nustatyti apribojimai, kurie vis dėlto nepaneigia sutarčių sudarymo laisvės principo.

Įstatymų nuostata, kad pagal paskolos sutartį leidžiama imti palūkanas tik įstatymų nustatytais atvejais, iš esmės reiškia draudimą laisvai sudaryti sutartis, todėl ji prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui.