En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO (2013 M. LAPKRIČIO 7 D. REDAKCIJA) 2 STRAIPSNIO 2 DALIS NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2014 m. kovo 20 d. Nr. KT12-S8/2014
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Ramutės Ruškytės, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarime Nr. XII-790 išdėstytą prašymą „ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo (2013 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XII-586 redakcija; Žin., 2013, Nr. 120-6055) 2 straipsnio 2 dalies nuostata – Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, – pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, 138 straipsnio trečiajai daliai, Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“ (prašymas Nr. 1B-16/2014).

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Pareiškėjas – Seimas 2014 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr. XII-790 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 138 straipsnio trečiajai daliai, Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsniui, teisinės valstybės principui“, kurio 1 straipsnyje išdėstė prašymą ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo (2013 m. lapkričio 7 d. redakcija) 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjo – Seimo prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublika turi pareigą įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04), kuriame nuolatinis ir negrįžtamas draudimas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, būti renkamam į Seimą pripažintas neproporcingu ir pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnyje įtvirtintą teisę kandidatuoti į įstatymų leidybos instituciją. Pareiškėjo nuomone, ginčijama Prezidento rinkimų įstatymo nuostata neatitinka šio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą, kuriame įvertino Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (2004 m. gegužės 4 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį Prezidentu negalėjo būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo jo pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo praėjo mažiau kaip 5 metai, atitiktį Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pripažino, kad šis teisinis reguliavimas – išskyrus nuostatą „jeigu nuo jo pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo praėjo mažiau kaip 5 metai“ ir nuostatą, kad Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą už tokio nusikaltimo, kuriuo nėra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – neprieštarauja Konstitucijai; nurodytos nuostatos, dėl kurių padarytos šios išlygos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas įsigaliojo 2004 m. gegužės 26 d. oficialiai paskelbus jį „Valstybės žiniose“ (Žin., 2004, Nr. 85-3094) ir tebegalioja.

2. Įgyvendinant šį Konstitucinio Teismo nutarimą Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (2004 m. birželio 15 d. redakcija) nustatyta, kad Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą; šis teisinis reguliavimas nepakito ir Prezidento rinkimų įstatymą išdėsčius 2008 m. birželio 12 d. redakcija.

Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas Prezidento rinkimų įstatymo (2013 m. lapkričio 7 d. redakcija) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, tuo aspektu, kad juo yra nustatytas draudimas asmeniui būti renkamam Prezidentu, jeigu tokį asmenį Seimas apkaltos proceso tvarka yra pašalinęs iš užimamų pareigų, yra panaikinęs jo Seimo nario mandatą, yra tapatus tam, kurį Konstitucinis Teismas vertino 2004 m. gegužės 25 d. nutarime; taigi jo atitiktis Konstitucijai šiuo atžvilgiu Konstitucinio Teismo jau yra įvertinta.

3. Kaip minėta, pareiškėjo – Seimo abejonės dėl ginčijamos Prezidento rinkimų įstatymo nuostatos atitikties Konstitucijai iš esmės grindžiamos tuo, kad ši nuostata neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo nuolatinis ir negrįžtamas draudimas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, būti renkamam į Seimą pripažintas neproporcingu ir pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnyje įtvirtintą teisę kandidatuoti į įstatymų leidybos instituciją.

4. Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtame 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą konstatavo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnis taikomas tik „įstatymų leidybos institucijų“ rinkimams, t. y. jis taikomas Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimams ir netaikomas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams. Atsižvelgiant į tai, pareiškimo dalis dėl draudimo būti renkamam Prezidentu nepriimta. Analogiškos pozicijos laikėsi Europos žmogaus teisių komisija 1998 m. spalio 21 d. nutarime dėl priimtinumo byloje Baškauskaitė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 41090/98).

Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnis nesuponuoja jokių Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su Prezidento rinkimais.

Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, atitikties kuriam atžvilgiu pareiškėjas taip pat prašo ištirti ginčijamą teisinį reguliavimą, yra susijęs su Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, kylančių iš jos narystės Europos Sąjungoje, vykdymu, o ne su tarptautiniais įsipareigojimais, kylančiais iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, jos protokolų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Sąjungos teisės normomis Prezidento rinkimai nėra reguliuojami.

5. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime vertindamas reaguojant į minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (2012 m. kovo 22 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, nuosekliai laikėsi savo ankstesnės teisinės pozicijos (išdėstytos 2004 m. gegužės 25 d. nutarime), kad pagal Konstituciją asmuo, kuris šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką, padarė tokį nusikaltimą, kuriuo kartu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Prezidentu, Seimo nariu, niekada negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kitų teismų teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, t. y. niekada negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas pats savaime negali būti konstituciniu pagrindu reinterpretuoti (koreguoti) oficialiąją konstitucinę doktriną (jos nuostatas), jeigu tokia reinterpretacija, kai nėra atitinkamų Konstitucijos pataisų, iš esmės pakeistų visuminį konstitucinį teisinį reguliavimą (inter alia konstitucinių institutų – apkaltos, priesaikos ir rinkimų teisės – integruotumą), taip pat pažeistų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių sistemą, sumažintų Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje apsaugos garantijas.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio nuostatos tiek, kiek jos suponuoja Lietuvos Respublikos tarptautinį įsipareigojimą garantuoti asmens, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmens, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, teisę būti išrinktam Seimo nariu, yra nesuderinamos su Konstitucijos, inter alia jos 59 straipsnio 2 dalies ir 74 straipsnio, nuostatomis; iš Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalies Lietuvos Respublikai kyla pareiga pašalinti šį nesuderinamumą priimant atitinkamą (-as) Konstitucijos pataisą (-as).

Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina ir tai, kad iš Konstitucijos kylančio draudimo asmeniui, kuris šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, būti renkamam Prezidentu taip pat galėtų būti atsisakyta tik atitinkamai pakeitus Konstituciją.

6. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Prezidento rinkimų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka pašalintas iš einamų pareigų ar netekęs Seimo nario mandato, negali būti renkamas inter alia Prezidentu, pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai; šis Konstitucinio Teismo nutarimas tebegalioja.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą tai, kad prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti šį prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarime Nr. XII-790 išdėstytą prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo (2013 m. lapkričio 7 d. redakcija) 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Toma Birmontienė
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Vytas Milius
                                                             Ramutė Ruškytė
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Romualdas Kęstutis Urbaitis
                                                             Dainius Žalimas