En

Dėl dalies Žemės ūkio ministerijos įmonių paskolų kapitalizavimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas

DĖL DALIES ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS ĮMONIŲ PASKOLŲ KAPITALIZAVIMO

 Santrauka

Bylą inicijavo Seimo narių grupė. Ji prašė ištirti, ar Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 1164 „Dėl dalies Žemės ūkio ministerijos įmonių paskolų kapitalizavimo“ neprieštarauja Konstitucijai, Biudžetinės sandaros įstatymo 13 straipsniui, Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 9 straipsniui ir Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Vyriausybės nutarimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, nes juo leista Žemės ūkio ministerijai padengti tik devynių įmonių paskolas Žemės ūkio bankui. Be to, vadovaujantis ginčijamu nutarimu, valstybės biudžeto lėšų dalis Paramos žemės ūkiui fonde naudojama pažeidžiant Biudžetinės sandaros įstatymo 13 straipsnį ir Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 9 straipsnį, t. y. ne pagal paskirtį. Minėtas aktas prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 1 daliai, kadangi valstybės lėšomis padengus įmonių įsiskolinimus Žemės ūkio bankui jų įstatinis kapitalas negali padidėti, nes šios lėšos lieka banke.

Konstitucinis Teismas konstatavo: Konstitucijoje įtvirtintas lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Ginčijamame Vyriausybės nutarime nurodytas skirtingo reguliavimo tikslas sudaryti geresnes sąlygas žemės ūkio produkciją perdirbančioms įmonėms atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos gamintojais. Todėl Konstitucinis Teismas nutarė, kad minėtas nutarimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Biudžetinės sandaros įstatymo 13 straipsnis, kuriuo reguliuojamas valstybės biudžeto asignavimų panaudojimas, yra bendroji norma, todėl sprendžiant, ar ginčijamas Vyriausybės nutarimas atitinka įstatymus, reikia remtis Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymu (specialiąja norma). Ginčijamu aktu įtvirtinta, kad Paramos žemės ūkiui fondo lėšos naudojamos „paskolų kapitalizavimui“. Tokia valstybės lėšų panaudojimo forma Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme nenustatyta. Tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą, nes Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: „Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas.“ Taigi Konstitucinis Teismas nutarė, kad minėtas Vyriausybės nutarimas prieštarauja Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymui.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad, paskolų kapitalizavimą įvertinus kaip prieštaraujantį Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymui, ginčijamo Vyriausybės nutarimo atitikties Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 1 daliai klausimas nespręstinas.

 

Tezės

Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų. Tačiau lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Tai taikytina ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, nes jie paprastai yra fizinių asmenų susivienijimai. Tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą, nes Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: „Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas.“