En

Dėl prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo

Byla Nr. 6/2014-7/2014-8/2014-9/2014-11/2014-12/2014-18/2014-19/2014-20/2014-21/2014-22/2014-23/2014-24/2014-25/2014-27/2014-28/2014-30/2014-31/2014-32/2014-33/2014-43/2014

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ NUOSTATŲ, KURIOMIS NUSTATYTI SUMAŽINTI PROKURORŲ IR KAI KURIŲ KITŲ VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI VALSTYBĖJE SUSIDARIUS ITIN SUNKIAI EKONOMINEI, FINANSINEI PADĖČIAI, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

2014 m. gruodžio 22 d. Nr. KT51-N17/2014
Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2014 m. gruodžio 17 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 6/2014-7/2014-8/2014-9/2014-11/2014-12/2014-18/2014-19/2014-20/2014-21/2014-22/2014-23/2014-24/2014-25/2014-27/2014-28/2014-30/2014-31/2014-32/2014-33/2014-43/2014 pagal:

1) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-5/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 13,8 iki 12,14, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 13,8 iki 11,23, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 13,8 iki 11,23, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-8/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 13,8 iki 12,14, Generalinės prokuratūros departamento prokuroro – nuo 13,1 iki 11,53, Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro – nuo 13,0 iki 11,44, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 13,8 iki 11,23, Generalinės prokuratūros departamento prokuroro – nuo 13,1 iki 10,67, Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro – nuo 13,0 iki 10,58, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 13,8 iki 11,23, Generalinės prokuratūros departamento prokuroro – nuo 13,1 iki 10,67, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-9/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) IV skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. valstybės kontrolieriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 13,8 iki 12,14, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybės kontrolieriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 13,8 iki 11,23, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-10/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) III skirsnis, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis (2009 m. liepos 17 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, neproporcingai sumažinti Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, buvo nustatyti neproporcingai sumažintų Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientų įsigaliojimo terminai, taip pat tiek, kiek šie terminai buvo pratęsiami, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-14/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 10,8 iki 10,10, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Generalinės prokuratūros departamento prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 13,1 iki 10,67, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-15/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 14,1 iki 11,47, Generalinės prokuratūros departamento prokuroro – nuo 13,1 iki 10,67, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 118 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 118 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Generalinės prokuratūros departamento prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 13,1 iki 10,67, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 118 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 118 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

7) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-17/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. apygardų prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 11,8 iki 10,92, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro – nuo 9,8 iki 9,26, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

8) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-18/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkės prokuratūrų skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 8,5 iki 8,20, apygardos prokuratūros prokuroro – nuo 9,5 iki 9,03, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 9,5 iki 9,45, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

9) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-19/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. apygardų prokuratūrų prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 9,5 iki 9,03, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūrų prokurorų: vyriausiojo prokuroro – nuo 9,8 iki 9,26, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – nuo 9,3 iki 8,88, skyriaus vyriausiojo prokuroro – nuo 8,5 iki 8,20, prokuroro – nuo 8,3 iki 8,01, kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų: vyriausiojo prokuroro – nuo 9,3 iki 8,88, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – nuo 8,8 iki 8,45, prokuroro – nuo 8,0 iki 7,76, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, buvo nustatyti neproporcingai sumažintų apygardų prokuratūrų prokuroro, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, skyriaus vyriausiojo prokuroro, prokuroro ir kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, prokuroro pareiginės algos koeficientų įsigaliojimo terminai, taip pat tiek, kiek šie terminai buvo pratęsiami, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

10) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-20/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. apygardų prokuratūrų prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 9,5 iki 9,03, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apygardų prokuratūrų specializuoto skyriaus prokurorui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,45, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

11) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-21/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. apygardų prokuratūrų skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 10,4 iki 9,72, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apygardų prokuratūrų specializuoto skyriaus prokurorui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,45, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

12) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-22/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkės prokuratūrų prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 8,3 iki 8,01, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

13) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-23/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūros prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 8,0 iki 7,76, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkės prokuratūrų skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 8,4 iki 8,11, prokuroro – nuo 8,3 iki 8,01, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

14) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-24/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 14,5 iki 11,80, Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro – nuo 13 iki 10,58, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 14,5 iki 11,80, Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro – nuo 13 iki 10,67, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

15) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-31/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, sumažinus prokurorų pareiginės algos koeficientus, buvo neproporcingai sumažinti apygardų prokuratūrų skyriaus vyriausiojo prokuroro, skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo prokuroro, prokuroro, taip pat kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų prokuroro atlyginimai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, sumažinus prokurorų pareiginės algos koeficientus, buvo neproporcingai sumažinti apygardų prokuratūrų specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro, specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, specializuoto skyriaus prokuroro, apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokuroro atlyginimai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

16) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-32/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, sumažinus prokurorų pareiginės algos koeficientus, buvo neproporcingai sumažintas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miesto apylinkių prokuratūrų prokuroro atlyginimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

17) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-33/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m liepos 31 d. Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 14,7 iki 12,94, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 12,94 iki 11,97, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 12,94 iki 11, 97, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, buvo nustatyti neproporcingai sumažintų Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientų įsigaliojimo terminai, taip pat tiek, kiek tie terminai buvo pratęsiami, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

18) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-34/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. apygardų prokuratūrų skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 10,4 iki 9,72, skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – nuo 10,1 iki 9,54, prokuroro – nuo 9,5 iki 9,03, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūrų skyriaus vyriausiojo prokuroro – nuo 8,5 iki 8,2, skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – nuo 8,4 iki 8,11, prokuroro – nuo 8,3 iki 8,01, kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų vyriausiojo prokuroro – nuo 9,3 iki 8,88, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apygardų prokuratūrų specializuoto skyriaus vyriausiajam prokurorui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,72, specializuoto skyriaus prokurorui – 9,45, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

19) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-35/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. apygardų prokuratūrų organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 10 iki 9,45, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apygardų prokuratūrų specializuoto skyriaus prokurorui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,45, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

20) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-36/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. apygardų prokuratūrų prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 9,5 iki 9,03, Šiaulių ir Panevėžio miestų apylinkių prokuratūrų skyriaus vyriausiojo prokuroro – nuo 8,5 iki 8,2, prokuroro – nuo 8,3 iki 8,01, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apygardų prokuratūrų specializuoto skyriaus prokurorui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,45, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

21) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-54/2014 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. apygardų prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 11,8 iki 10,92, apygardų prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – nuo 10,8 iki 10,10, apygardų prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro – nuo 10,4 iki 9,72, apygardų prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – nuo 10,1 iki 9,54, apygardų prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo prokuroro – nuo 10,0 iki 9,45, apygardų prokuratūros prokuroro – nuo 9,5 iki 9,03, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro – nuo 8,5 iki 8,20, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro – nuo 8,3 iki 8,01, kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūros vyriausiojo prokuroro – nuo 9,3 iki 8,88, kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūros prokuroro – nuo 8,0 iki 7,76, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apygardų prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiajam prokurorui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,72, apygardų prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui – pareiginės algos koeficientas 9,45, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu šie prašymai sujungti į vieną bylą ir jai suteiktas numeris 6/2014-7/2014-8/2014-9/2014-11/2014-12/2014-18/2014-19/2014-20/2014-21/2014-22/2014-23/2014-24/2014-25/2014-27/2014-28/2014-30/2014-31/2014-32/2014-33/2014-43/2014.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

1. Pareiškėjas – Vilniaus administracinis teismas nagrinėjo administracines bylas, kuriose skirtingų grandžių prokuratūrose dirbantys skirtingas pareigas einantys prokurorai (prašymai Nr. 1B-5/2014, 1B-8/2014, 1B-10/2014, 1B-14/2014, 1B-15/2014, 1B-17/2014, 1B-18/2014, 1B-19/2014, 1B-20/2014, 1B-21/2014, 1B-22/2014, 1B-23/2014, 1B-24/2014, 1B-31/2014, 1B-32/2014, 1B-33/2014, 1B-34/2014, 1B-35/2014, 1B-36/2014, 1B-54/2014), taip pat kai kurie kiti valstybės pareigūnai (prašymas Nr. 1B-9/2014) kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems dėl, jų manymu, neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų nepagrįstai neišmokėtas pareiginės algos dalis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad yra pakankamas pagrindas abejoti ginčijamų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio atitinkamų skirsnių nuostatų, kuriomis, jo manymu, neproporcingai sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, taip pat šio įstatymo pakeitimo įstatymų nuostatų, kuriomis pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo nustatyti tokie sumažinti pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, ir nuostatų, kuriomis atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo numatyta taikyti iki sumažinimo galiojusius (su tam tikromis išimtimis) pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, atitiktimi Konstitucijai, sustabdė administracinių bylų nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymų ištirti tokio prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai.

2. Nors pareiškėjas pateiktuose prašymuose įstatymų nuostatų, kuriomis valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nustatyti sumažinti inter alia prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui prašo ištirti skirtinga apimtimi, jo prašymai iš esmės grindžiami tais pačiais argumentais.

Ginčijamu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjo, nustatant prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastą nebuvo paisoma Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais: skirtingas pareigas, kurios diferencijuojamos pagal pavesto darbo sudėtingumą ir turimą kvalifikaciją, einantiems prokurorams, kai kuriems kitiems valstybės pareigūnams pareiginė alga buvo sumažinta skirtingu mastu, t. y. prokurorams, atliekantiems sudėtingesnes funkcijas, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija, atitinkamai ir gaunantiems didesnį atlyginimą, taip pat kai kuriems kitiems valstybės pareigūnams, gaunantiems didesnį atlyginimą, ji mažinta didesniu mastu nei kitiems prokurorams, einantiems žemesnes pareigas, kurioms reikalinga žemesnė kvalifikacija, taip pat kitiems mažesnį atlyginimą gaunantiems valstybės pareigūnams. Be to, atlyginimas visiems prokurorams ir valstybės pareigūnams, neatsižvelgiant į pareigas, kaip ir kitiems asmenims, kuriems atlyginimas apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamu pareiginės algos (atlyginimo) baziniu dydžiu, sumažinus šį dydį jau buvo sumažintas vienodu mastu.

II

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo Pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštaravo Konstitucijai. Seimo atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais.

1. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. balandžio 23 d., ir vėlesni jo pakeitimai, kuriais reguliuoti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo santykiai, buvo priimti sunkėjant ekonominei ir finansinei šalies padėčiai, įgyvendinant Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje numatytą Krizės įveikimo planą, kuriuo siekta sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, racionaliau naudoti valstybės lėšas. Šiuo įstatymu sumažinus valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, buvo sumažintos valstybės biudžeto išlaidos. Atliekant šiuos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo pakeitimus buvo remtasi Konstitucinio Teismo doktrina, pagal kurią įstatymų leidėjas turi teisę sumažinti atlyginimus tik įstatymu ir tik laikinai, tačiau laikydamasis proporcingumo principo reikalavimų, o atliktas pareiginės algos koeficientų mažinimas atitiko numatomo valstybės tarnautojų pareiginių algų mažinimo proporcijas ir buvo išlaikyta darbo užmokesčio pusiausvyra tarp asmenų, kuriems nustatytas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių ir teisėtų interesų ir visos visuomenės ir valstybės interesų, t. y. buvo paisoma proporcingumo principo reikalavimų. Kadangi 2008–2013 metais buvo mažinami ne tik pareiškėjo nurodytų valstybės pareigūnų, bet ir visų viešojo sektoriaus darbuotojų ir tarnautojų atlyginimai, ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštaravo ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. 2009 m. gegužės 7 d. priėmus Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą buvo sumažinti nustatyti ir prognozuojami biudžeto pajamų ir išlaidų dydžiai. Atsižvelgus į tokius pakeitimus, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme, priimtame 2009 m. liepos 17 d., nustatytu teisiniu reguliavimu ir buvo sumažinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai. Kadangi ginčijamas teisinis reguliavimas yra susijęs su nurodytu inter alia valstybės biudžeto finansinių rodiklių pakeitimu, šie įstatymai turi būti vertinami kaip valstybės fiskalinis sprendimas, skirtas, be kita ko, valstybės finansams stabilizuoti. Be to, pasibaigus biudžetiniams metams (šiuo atveju – po 2009 m. gruodžio 31 d.) iš viso nebeįmanoma taikyti 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo. Taigi nebeįmanoma ir nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis turėtų būti skiriamos papildomos lėšos kituose su nustatytais biudžeto rodikliais susijusiuose įstatymuose, o konstatavus, kad valstybės biudžeto išlaidas mažinę įstatymai prieštaravo Konstitucijai, būtų pagrindas teigti, kad ir biudžeto pajamas nustatę įstatymai neatitiko jos nuostatų, suponuojančių valstybės pareigą užtikrinti pajamų ir išlaidų pusiausvyrą.

3. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pateiktą kai kurių iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo, kuriuo inter alia sumažinti jų pareiginės algos koeficientai, aiškinimą, suinteresuoto asmens atstovas pabrėžia, kad ginčijamas prokurorų darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas buvo santykinai palankesnis nei Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytasis kitiems valstybės politikams ir valstybės pareigūnams. Galiojant ginčijamam teisiniam reguliavimui taip pat buvo įvykdyta Lietuvos Respublikos prokuratūros reforma (remiantis 2011 m. birželio 30 d. priimtais Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimais) ir kai kuriems prokurorams buvo atkurti arba nustatyti didesni pareiginės algos koeficientai nei nustatytieji iki pareiginės algos koeficientų mažinimo. Taigi nors teisiškai reguliuojant teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir prokurorų darbo apmokėjimą neišvengta tam tikrų disproporcijų, jos nebuvo tokios, kad būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti (skirtinga apimtimi) inter alia Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III ir IV skirsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo, pasak pareiškėjo, nustatyti sumažinti kai kurių jo nurodytų prokurorų ir kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktį Konstitucijai.

1.1. Pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnį „Įstatymo taikymas“ šio įstatymo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos taikomi inter alia šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems valstybės politikams, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, kuriems netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, inter alia prokurorams, kitiems valstybės pareigūnams – valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams, Seimo kontrolieriams ir kt.; prokurorų pareiginės algos koeficientai buvo ir yra nustatyti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnyje „Prokurorų pareiginės algos“, o šio įstatymo IV skirsnyje „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ – šiame skirsnyje išvardytų kitų valstybės pareigūnų (toliau – ir Priedėlio IV skirsnyje išvardyti valstybės pareigūnai) pareiginės algos koeficientai.

1.2. Pažymėtina, jog pareiškėjo prašymai (išskyrus prašymą Nr. 1B-9/2014, kuriame ginčijamas ne minėto įstatymo III skirsnyje, o jo IV skirsnyje nustatytas teisinis reguliavimas) iš esmės grindžiami tuo, kad, pasak pareiškėjo, 2009 metais, taip pat 2011 metais įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatant sumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus nebuvo paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo mažinamas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimų dydis: skirtingas pareigas, kurios diferencijuojamos pagal pavesto darbo sudėtingumą ir turimą kvalifikaciją, einantiems prokurorams pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti skirtingu mastu, t. y. prokurorams, atliekantiems sudėtingesnes funkcijas, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija, atitinkamai ir gaunantiems didesnę pareiginę algą, pareiginės algos koeficientai mažinti didesniu mastu nei kitiems prokurorams, einantiems žemesnes pareigas, kurioms reikalinga žemesnė kvalifikacija.

Iš esmės analogiškais argumentais pagrįstas ir pareiškėjo prašymas ištirti teisinio reguliavimo, kuriuo nustatyti, pasak pareiškėjo, sumažinti tam tikrų Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai (prašymas Nr. 1B-9/2014), atitiktį Konstitucijai.

1.3. Kadangi pareiškėjas savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai grindžia tuo, kad jo prašymuose nurodytų prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai sumažinti neproporcingai, siekiant įvertinti šių abejonių pagrįstumą būtina ištirti viso atitinkamų valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai nurodytu aspektu, t. y. tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, nustatytas skirtingas pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas.

Vadinasi, šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymus tiek, kiek nurodyta, tirtina atitiktis Konstitucijai teisinio reguliavimo, nustatyto:

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnyje, taip pat šio įstatymo priedėlio III skirsnyje (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.);

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnyje.

Šiame kontekste pažymėtina, kad šis ginčijamas teisinis reguliavimas ir juo nustatyti inter alia sumažinti prokurorų ir Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai nebegalioja, o 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti nesumažinti jų pareiginės algos koeficientai.

2. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas daugumoje savo prašymų taip pat prašo ištirti jo nurodyto teisinio reguliavimo, kuriuo pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo inter alia sumažinti tam tikrų prokurorų ir Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, taip pat teisinio reguliavimo, kuriuo atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo numatyta taikyti nesumažintus, inter alia iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius, pareiškėjo nurodytų prokurorų ir Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, atitiktį Konstitucijai.

Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymus tirtina ir atitiktis Konstitucijai:

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalies (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek ja nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo numatyta taikyti nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas;

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnio (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), 2 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek jais nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas;

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos);

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalies (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek ja nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo numatyta taikyti nesumažintus Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas;

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnio (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), 2 straipsnio 1 dalies (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek jais nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinti Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šis ginčijamas teisinis reguliavimas nebegalioja, o 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti nesumažinti, inter alia iki 2009 m. balandžio 30 d. galioję, prokurorų ir Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai.

3. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas visuose savo prašymuose prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Viename iš prašymų (Nr. 1B-10/2014) pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį ir Konstitucijos 23 straipsniui, tačiau argumentų, kuriais pagrįstų tokias abejones, jis atskirai nepateikia; taigi pareiškėjo prašymas ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui traktuotinas kaip prašymas ištirti jo atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas viename iš prašymų (Nr. 1B-15/2014) papildomai prašo ištirti jo nurodyto prokurorų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo atitiktį ir Konstitucijos 118 straipsnio 3 daliai, argumentų, kuriais pagrįstų tokias abejones, jis nepateikia.

4. Vadinasi, šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus tirs, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo:

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis, taip pat Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nustatytas skirtingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas;

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek ja nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo numatyta taikyti nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas;

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), 2 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek jais nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas;

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos);

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nustatytas skirtingas Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas;

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek ja nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo numatyta taikyti nesumažintus Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas;

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), 2 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek jais nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinti Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas.

II

1. Kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antrojoje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje buvo konstatuota, kad „Lietuva atsidūrė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis).

2. Siekdamas sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, Seimas priėmė keletą įstatymų, inter alia susijusių su iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų), teisėjų atlyginimo už darbą mažinimu.

3. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime vertino kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų – dalies asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, – atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktį Konstitucijai.

3.1. Konstitucinis Teismas, vertindamas ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai inter alia atlyginimo už darbą mažinimo proporcingumo aspektu, 2013 m. liepos 1 d. nutarime paminėjo, be kita ko, toje konstitucinės justicijos byloje pateiktą Lietuvos Respublikos finansų ministro Rimanto Šadžiaus raštą, kuriame inter alia nurodyta, kad:

nuo 2009 m. gegužės 1 d. diferencijuotai (nuo 2 iki 12 proc.) sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai ir valstybės tarnautojų (15–20 kategorijos) pareiginės algos koeficientai; dėl šių priemonių valstybės biudžete 2009 metais sutaupyta apie 11 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas);

nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. diferencijuotai (nuo 0,58 iki 10 proc.) sumažinti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų pareiginės algos koeficientai ir valstybės tarnautojų (11–20 kategorijos) pareiginės algos koeficientai ir sumažinti valstybės tarnautojams mokamų priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai; dėl šių priemonių valstybės biudžete 2009 metais sutaupyta apie 40 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas);

kiekvienais paskesniais metais (įskaitant 2013 metus) dėl visų šių sumažinimų valstybės biudžete sutaupoma apie 112 mln. litų;

siekiant per metus sutaupyti 112 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, minėtų kategorijų darbuotojų darbo metinį užmokesčio fondą būtų reikėję tolygiai mažinti: 2009 metais – apie 2 proc., kiekvienais paskesniais metais – apie 4,5 proc.

3.2. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, be kita ko, pripažino, kad, atsižvelgiant į sunkėjančią valstybės ekonominę, finansinę padėtį, kai inter alia nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti, nustatytasis valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio teisinis reguliavimas, kuriuo einamaisiais metais buvo sumažintas bazinis dydis, taikytas atlyginimų skaičiavimui, neprieštaravo Konstitucijai.

Šiame kontekste inter alia pažymėta, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui.

3.3. Vertindamas teisinio reguliavimo, kuriuo inter alia buvo sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai, nustatyto valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, dėl kurios inter alia nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti, atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas, atsižvelgęs, be kita ko, į visuminį teisinį reguliavimą, kuriuo buvo mažinami visų valstybės valdžią (įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę) vykdančių institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų (t. y. pagal galiojusį teisinį reguliavimą – valstybės politikų ir pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų) atlyginimai, konstatavo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu, be kita ko, buvo pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų valstybės tarnautojų kategorijai priskirtų asmenų, taip pat teisėjų, einančių skirtingas pareigas, atlyginimų dydžių proporcijos.

Konstitucinis Teismas pripažino kai kurių įstatymų, priimtų valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, susijusių su valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo apmokėjimu, nuostatas prieštaravusiomis Konstitucijai tiek, kiek jomis buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai.

3.4. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo ir tai, kad įstatymų leidėjui priimant įstatymus, kurių nuostatos dėl valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimų neproporcingo mažinimo tuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, turėjo būti žinomos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kuriomis pagrįstas minėtas nutarimas, inter alia šios:

įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas);

konstitucinis proporcingumo principas inter alia reiškia, kad, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms (ir kitiems iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamiems darbuotojams) atlyginimai būtų mažinami taip, kad nebūtų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos; pagal Konstituciją netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai valstybėje esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai sumažinami neproporcingai, inter alia taip, kad atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo arba tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimai sumažinami atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir pan.; tokiais atvejais ne tik paneigiami konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, bet ir nukrypstama nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas);

konstitucinės doktrinos nuostata, jog atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad valstybė, įstatymų leidėjui sumažinus iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimus, per ekonomikos krizę yra atleidžiama nuo pareigos ieškoti būdų užtikrinti lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams, kokie buvo iki jų sumažinimo, mokėti, sukaupimą; priešingai, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimai, turi būti panaikintas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

3.5. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatuota, kad, pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) tokiam kompensavimui būtinas lėšas) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

4. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas privalo užtikrinti konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota oficialiąja konstitucine doktrina ir precedentais (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas).

III

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymus tiriama inter alia Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnio tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nustatytas skirtingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, atitiktis Konstitucijai.

2. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnyje „Prokurorų pareiginės algos“ prokurorų pareiginės algos koeficientai nustatyti atsižvelgiant į prokuratūros grandis ir joms priskirtas prokurorų pareigybes.

2.1. Šiame kontekste pažymėtina, jog Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio „Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestis“ (2003 m. balandžio 22 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad prokurorų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos, priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir priedo už kvalifikacinį rangą.

Pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnį „Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos“ valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant bazinį dydį (1 dalis (2006 m. liepos 19 d. redakcija)); pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio (2 dalis (2006 m. liepos 19 d. redakcija)); pagal to paties įstatymo 5 straipsnį „Priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus“ valstybės pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d., einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (1 dalis (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija)); priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai valstybės politiko ar valstybės pareigūno pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos (3 dalis (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija)).

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 51 straipsnyje „Priedas už kvalifikacinį rangą“ (2007 m. liepos 3 d. redakcija) nustatyta:

Prokurorams priedai už kvalifikacinį rangą skaičiuojami nuo pareiginės algos:

1) jaunesniajam justicijos patarėjui – 10 procentų dydžio;

2) justicijos patarėjui – 15 procentų dydžio;

3) vyresniajam justicijos patarėjui – 20 procentų dydžio;

4) vyriausiajam justicijos patarėjui – 25 procentų dydžio;

5) valstybiniam justicijos patarėjui – 30 procentų dydžio;

6) vyriausiajam valstybiniam justicijos patarėjui – 40 procentų dydžio.“

2.2. Taigi pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą prokurorų darbo užmokesčio pagrindinę dalį sudaro pareiginė alga, kurios dydis apskaičiuojamas taikant priedėlio III skirsnyje atitinkamai prokuroro pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą; prokurorų darbo užmokesčio dalis taip pat yra priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir priedas už kvalifikacinį rangą, kurie skaičiuojami nuo pareiginės algos, t. y. jų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo pareiginės algos dydžio: pakeitus pareiginės algos koeficientą, atitinkamai, t. y. tokiu pačiu mastu, vertinant procentais, kinta ir paskirtų priedų piniginė išraiška.

2.3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnyje nustatyti skirtingi įvairių prokuratūros grandžių prokurorų pareiginės algos koeficientai.

2.3.1. Šiame kontekste paminėtinos kai kurios Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (2003 m. balandžio 22 d. redakcija) nuostatos, atskleidžiančios prokuratūros sistemos ypatumus, be kita ko, aktualius ir nustatant skirtingus pareiginės algos koeficientus skirtingų prokuratūros grandžių prokurorams:

pagal nuostatas, galiojusias iki 2011 m. gruodžio 31 d., prokuratūrą sudarė Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros; teritorinės prokuratūros buvo: apygardų prokuratūros, apylinkių prokuratūros (6 straipsnio 1, 2 dalys); pagal nuostatas, galiojančias nuo 2012 m. sausio 1 d., prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros; apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai (6 straipsnio (2011 m. birželio 30 d. redakcija) 1, 2 dalys);

Generalinė prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą (8 straipsnio (2003 m. balandžio 22 d., 2011 m. birželio 30 d. redakcijos) 1 dalis);

prokurorui vykdant proceso įstatymus aukštesnieji prokurorai (aukštesnysis prokuroras) yra aukštesnes pareigas toje pačioje prokuratūros grandyje ir tam tikrais atvejais – prokurorai (prokuroras), einantys (einantis) pareigas kitose prokuratūros grandyse (atitinkamai iki 2011 m. gruodžio 31 d. – apygardų prokuratūrose ir Generalinėje prokuratūroje arba tik Generalinėje prokuratūroje, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – apygardų prokuratūrų specializuotuose skyriuose ir Generalinėje prokuratūroje arba tik Generalinėje prokuratūroje) (15 straipsnis (2008 m. liepos 1 d., 2011 m. birželio 30 d. redakcijos));

prokurorams, siekiantiems būti paskirtiems į aukštesnes tos pačios prokuratūros grandies prokurorų pareigas arba į aukštesnių prokuratūros grandžių prokurorų pareigas, keliami didesni prokuroro arba kito įstatyme nurodyto darbo stažo reikalavimai nei prokurorams, siekiantiems užimti žemesnes pareigas (34 straipsnis (2003 m. balandžio 22 d., 2011 m. birželio 30 d. redakcijos)).

2.3.2. Pažymėtina, kad kiekvienos prokuratūros grandies aukštesnėms prokurorų pareigybėms, taip pat aukštesnių prokuratūros grandžių prokurorų pareigybėms buvo ir yra nustatyti (su tam tikromis išimtimis) didesni pareiginės algos koeficientai (Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis) nei atitinkamos prokuratūros grandies žemesnėms prokurorų pareigybėms, taip pat žemesnių prokuratūros grandžių prokurorų pareigybėms.

2.3.3. Taigi nurodytą Prokuratūros įstatyme (2003 m. balandžio 22 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu prokurorų pareiginės algos koeficientų nustatymo aspektu pažymėtina, kad prokurorams, einantiems aukštesnes pareigas, kurioms reikalinga ir aukštesnė kvalifikacija, didesnė patirtis ir atsakomybė (aukštesnes pareigas toje pačioje prokuratūros grandyje arba inter alia pareigas aukštesnėse prokuratūros grandyse, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija), nustatyti didesni pareiginės algos koeficientai nei prokurorams, einantiems žemesnes pareigas, kurioms reikalinga žemesnė kvalifikacija, mažesnė patirtis ir atsakomybė.

3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai taikytos kelios inter alia valstybės pareigūnų (įskaitant ir šioje konstitucinės justicijos byloje aktualios valstybės pareigūnų grupės ­– prokurorų) darbo užmokesčio (atlyginimų) mažinimo priemonės.

Visų pirma buvo sumažintas bazinis dydis, taikomas skaičiuojant šių asmenų darbo užmokestį (atlyginimus) (tai padaryta 2008 m. gruodžio 19 d. priimtu Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu, taip pat Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu): nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. buvo nustatytas 475 litų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litų, 2010–2013 metais bazinis dydis nebuvo keičiamas, t. y. išliko 450 litų. Pagal Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais (neatsižvelgiant į kitų dydžių pokyčius), sumažinti vienodu mastu (proporcingai) – 8,16 proc., palyginti su pareiginėmis algomis (atlyginimais), nustatytomis pagal bazinį dydį, taikytą 2008 metais iki valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, ir tam pačiam laikotarpiui.

4. Pareiškėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnyje, nustatyta papildoma prokurorų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – pareiginės algos koeficientų mažinimas, kuris taikytas du kartus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, ginčijamu teisiniu reguliavimu keičiant prokurorų pareiginės algos koeficientus, priedų už kvalifikacinį rangą procentiniai dydžiai nebuvo keičiami, nekito ir priedo už ištarnautus valstybei metus apskaičiavimo tvarka. Kaip minėta, prokurorų darbo užmokesčio sudedamosiomis dalimis esantys priedai už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir už kvalifikacinį rangą skaičiuojami nuo pareiginės algos, t. y. jų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo pareiginės algos dydžio: pakeitus inter alia pareiginės algos koeficientą, atitinkamai, t. y. tokiu pačiu mastu, vertinant procentais, kinta ir paskirtų priedų piniginė išraiška. Taigi, sumažinus prokurorų pareiginės algos koeficientus, tokiu pačiu mastu, vertinant procentais, mažėjo prokurorų darbo užmokesčio (atlyginimo) piniginė išraiška.

4.1. Iki minėtos papildomos darbo užmokesčio mažinimo priemonės – pareiginės algos koeficientų mažinimo – taikymo (t. y. iki 2009 m. balandžio 30 d.) galiojo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2006 m. liepos 19 d. redakcija) III skirsnis, kuriame buvo nustatyti tokie prokurorų pareiginės algos koeficientai:


Pareigų pavadinimas

Pareiginės algos koeficientas

Generalinė prokuratūra

Generalinis prokuroras

16,7

Generalinio prokuroro pavaduotojas

15,2

Departamento vyriausiasis prokuroras

14,7

Skyriaus vyriausiasis prokuroras

14,5

Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

14,3

Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

14,1

ONKT departamento prokuroras

13,8

Departamento prokuroras

13,1

Skyriaus prokuroras

13,0

Prokuroras

12,9

Apygardų prokuratūros

Vyriausiasis prokuroras

11,8

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

10,8

Skyriaus vyriausiasis prokuroras

10,4

Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

10,1

ONKT prokuroras

10,0

Prokuroras

9,5

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūros

Vyriausiasis prokuroras

9,8

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

9,3

Skyriaus vyriausiasis prokuroras

8,5

Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

8,4

Prokuroras

8,3

Šiaulių ir Panevėžio miestų apylinkių prokuratūros

Vyriausiasis prokuroras

9,7

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

9,2

Skyriaus vyriausiasis prokuroras

8,5

Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

8,4

Prokuroras

8,3

Kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūros

Vyriausiasis prokuroras

9,3

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

8,8

Prokuroras

8,0

4.2. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlį, inter alia jo III skirsnį, pirmą kartą sumažindamas pareiginės algos koeficientus.

Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas sunkėjant ekonominei ir finansinei šalies padėčiai, įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, II dalyje numatytą Krizės įveikimo planą, kuriuo siekta sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, racionaliau naudoti valstybės lėšas.

Šiuo įstatymu sumažinti tik Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai: generalinio prokuroro pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 16,7 iki 14,7, generalinio prokuroro pavaduotojo – nuo 15,2 iki 13,38, departamento vyriausiojo prokuroro – nuo 14,7 iki 12,94, skyriaus vyriausiojo prokuroro – nuo 14,5 iki 12,76, departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – nuo 14,3 iki 12,58, skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – nuo 14,1 iki 12,4, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) departamento prokuroro – nuo 13,8 iki 12,14, departamento prokuroro – nuo 13,1 iki 11,53, skyriaus prokuroro – nuo 13 iki 11,44, prokuroro – nuo 12,9 iki 11,35. Pažymėtina, kad kitų prokuratūros grandžių – apygardų ir apylinkių prokuratūrų – prokurorų pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami.

4.3. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlį, inter alia jo III skirsnį, antrą kartą sumažindamas pareiginės algos koeficientus.

Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektas parengtas dėl sunkios valstybės biudžeto padėties atsiradus būtinybei mažinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus; valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientas maksimaliai – 7,5 proc. – mažintas didžiausią pareiginę algą gaunantiems valstybės pareigūnams.

Šiuo įstatymu sumažinti visų prokurorų pareiginės algos koeficientai: pavyzdžiui, antrą kartą mažinant pareiginės algos koeficientus Generalinės prokuratūros prokurorams generalinio prokuroro pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 14,7 iki 13,60, generalinio prokuroro pavaduotojo – nuo 13,38 iki 12,38, skyriaus vyriausiojo prokuroro – nuo 12,76 iki 11,80, skyriaus prokuroro – nuo 11,44 iki 10,58, prokuroro – nuo 11,35 iki 10,50. Kaip minėta, pirmą kartą mažinant pareiginės algos koeficientus, apygardų ir apylinkių prokuratūrų prokurorams jie nebuvo mažinami, o nurodytuoju įstatymu pareiginės algos koeficientai sumažinti ir jiems: pavyzdžiui, apygardų prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 11,80 iki 10,92, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams – nuo 9,8 iki 9,26, prokurorams – nuo 8,3 iki 8,01, kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų prokurorams – nuo 8,0 iki 7,76.

4.4. Toliau pateikiamoje lentelėje matyti, kaip Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2006 m. liepos 19 d. redakcija) III skirsnyje nustatyti prokurorų pareiginės algos koeficientai sumažėjo 2009 m. balandžio 23 d. ir 2009 m. liepos 17 d. priėmus Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymus:

Lentelė 

sumažinti visų prokuratūros grandžių visų prokurorų pareiginės algos koeficientai;4.5. Taigi Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) III skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai, ir šio įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu:

prokurorams papildoma darbo užmokesčio mažinimo priemonė – pareiginės algos koeficientų mažinimas – taikyta nevienodai: apygardų ir apylinkių prokuratūrų prokurorams pareiginės algos koeficientai mažinti vieną kartą, o Generalinės prokuratūros prokurorams, t. y. prokurorams, einantiems pareigas, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija, didesnė patirtis ir atsakomybė, ši priemonė taikyta du kartus;

prokurorams pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 3 proc. kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų prokurorams iki 18,65 proc. Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojui;

skirtingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, iš esmės priklausė nuo prokuratūros grandies, kuriai priskirta konkreti pareigybė, ir pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio: didesni pareiginės algos koeficientai buvo mažinami didesniu mastu, vertinant procentais, nei mažesni pareiginės algos koeficientai; taigi aukštesnes pareigas, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija, didesnė patirtis ir atsakomybė (aukštesnes pareigas toje pačioje prokuratūros grandyje arba inter alia pareigas aukštesnėse prokuratūros grandyse, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija), einantiems prokurorams pareiginės algos koeficientai buvo mažinami didesniu mastu, vertinant procentais, nei tiems prokurorams, kurie eina žemesnes pareigas, kurioms reikalinga žemesnė kvalifikacija, mažesnė patirtis ir atsakomybė;

įstatymų leidėjui antrą kartą sumažinus pareiginės algos koeficientus (t. y. antrą kartą sumažinus Generalinės prokuratūros prokurorų ir pirmą kartą – kitų prokuratūros grandžių prokurorų pareiginės algos koeficientus), apygardų prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams buvo nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei nustatytieji Generalinės prokuratūros departamento prokurorui, skyriaus prokurorui ir prokurorui, t. y. kai kuriems iš tų prokurorų, kuriems iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo buvo nustatyti didesni pareiginės algos koeficientai nei nustatytasis apygardų prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams; apygardų prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientai buvo priartinti inter alia prie Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro, prokuroro pareiginės algos koeficientų, t. y. tų prokurorų, kuriems iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo buvo nustatyti gerokai didesni pareiginės algos koeficientai nei nustatytieji apygardų prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, skyriaus vyriausiajam prokurorui; taigi tokiu teisiniu reguliavimu iškreiptos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų prokurorų darbo užmokesčio dydžių proporcijos – kai kurių didesnį darbo užmokestį iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo gavusių prokurorų pareiginė alga ne tik priartinta prie mažesnę pareiginę algą gavusių prokurorų pareiginių algų, bet ir kai kuriems iš pastarųjų nustatyti didesni pareiginės algos koeficientai nei nustatytieji didesnę pareiginę algą iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo gavusiems prokurorams.

5. Pažymėtina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnyje nustatytas sumažintų prokurorų pareiginės algos koeficientų galiojimo laikas 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. priimtų Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo pratęstas.

Taip pat pažymėtina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta vėl taikyti šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytus nesumažintus, t. y. iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius, prokurorų pareiginės algos koeficientus, tačiau šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo laikas 2010 m. birželio 30 d. ir 2011 m. lapkričio 22 d. priimtų Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo atidėtas.

6. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 2 straipsnyje (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) nustatyti nesumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai.

IV

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymus tiriama inter alia Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nustatytas skirtingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, atitiktis Konstitucijai.

2. Seimas 2011 m. gruodžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymą (įsigaliojusį 2012 m. gegužės 1 d.), kurio 1 straipsniu pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnį, kuriame, kaip minėta, pritaikius papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones, nustatyti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai.

2.1. Iš minėto įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šis įstatymas priimtas siekiant sėkmingai įgyvendinti Lietuvos Respublikos prokuratūros pertvarką atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimus.

2.1.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimas 2011 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 19, 20, 21, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 36, 37, 40, 41, 44, 47, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 341, 391 straipsniais ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d.

Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeista iki tol Prokuratūros įstatyme buvusi nustatyta prokuratūros sandara. Kaip minėta, pagal nuostatas, galiojusias iki 2011 m. gruodžio 31 d., prokuratūrą sudarė Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros; teritorinės prokuratūros buvo: apygardų prokuratūros, apylinkių prokuratūros (6 straipsnio 1, 2 dalys); pagal nuostatas, galiojančias nuo 2012 m. sausio 1 d., prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros; apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai (6 straipsnio (2011 m. birželio 30 d. redakcija) 1, 2 dalys). Taigi atlikus Lietuvos Respublikos prokuratūros pertvarką apygardų prokuratūrų veiklos teritorijoje veikusios apylinkių prokuratūros buvo sujungtos su apygardų prokuratūromis. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad atlikus minėtą pertvarką kartu buvo pakeistos kai kurios iki tol nustatytos prokurorų pareigybės, taip pat buvo įsteigtos kai kurios naujos prokurorų pareigybės.

2.1.2. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtinta pertvarkyta prokuratūros sistema, nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.

2.2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog iš minėto Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto, be kita ko, matyti ir tai, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prokuratūros pertvarką, šiuo teisiniu reguliavimu buvo siekiama tobulinti prokurorų darbo užmokesčio sistemą mažinant prokurorų pareigybių pareiginės algos koeficientų atotrūkį, didinant prokurorų motyvaciją, taip pat siekiant efektyviau ir teisingiau apmokėti už darbą ir įgyvendinti asmenų lygybės įstatymui principą. Siekiant nurodytų tikslų buvo taikytos tokios priemonės:

prokurorų pareigybių pareiginės algos koeficientų atotrūkio mažinimas keičiant prokurorų darbo užmokesčio teisinį reguliavimą, kad vienodas ar iš esmės panašias funkcijas vykdantys prokurorai gautų vienodą ar tik mažai skirtingą darbo užmokestį;

apygardų prokuratūrų vyriausiojo prokuroro ir jo pavaduotojo atlyginimų prilyginimas Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro ir jo pavaduotojo atlyginimams, koeficientų ribų nustatymas teritorinių prokuratūrų prokurorams atsižvelgiant į jų kvalifikaciją; taip pat didesnio apygardų prokuratūrų specializuotų skyrių prokurorų pareiginės algos koeficiento nustatymas palyginti su atitinkamu apylinkių prokuratūrų prokurorų pareiginės algos koeficientu.

2.3. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Seimo 2011 m. gruodžio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymu buvo pakeisti inter alia prokurorų pareiginės algos koeficientai, kurių įsigaliojimo laikas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalimi laikinai atidėtas, t. y. tie pareiginės algos koeficientai, kurie turėjo būti pradėti vėl taikyti nustojus taikyti sumažintuosius prokurorų pareiginės algos koeficientus; taigi pakeistu teisiniu reguliavimu įtvirtinti nauji prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, kurių įsigaliojimo laikas atidėtas.

Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad jis taip pat parengtas siekiant sėkmingai įgyvendinti Lietuvos Respublikos prokuratūros pertvarką atsižvelgiant į Prokuratūros įstatymo pakeitimus ir tuo tikslu tobulinti prokurorų darbo užmokesčio sistemą mažinant prokurorų pareigybių pareiginės algos koeficientų atotrūkį, didinant prokurorų motyvaciją, taip pat siekiant efektyviau ir teisingiau apmokėti už darbą ir įgyvendinti asmenų lygybės įstatymui principą.

2.4. Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, įvykdžius Lietuvos Respublikos prokuratūros pertvarką, buvo ne tik pakeista prokuratūros sandara ir įsteigtos naujos prokurorų pareigybės, bet ir, atsižvelgiant į šią pertvarką, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio 2 straipsnyje (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo nustatyti nauji prokurorų pareiginės algos koeficientai, o ginčijamame Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnyje (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.) – dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką.

2.5. Toliau pateikiamoje lentelėje matyti, kaip pakito prokurorų pareiginės algos koeficientai, atsižvelgiant į prokuratūros pertvarką pakeitus prokurorų darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą:

Lentelė 

2.6. Taigi Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnyje (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.), kuriame įtvirtinti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, nustatytu ginčijamu teisiniu reguliavimu:

dalies Generalinės prokuratūros prokurorų (generalinio prokuroro, generalinio prokuroro pavaduotojo, departamento vyriausiojo prokuroro, skyriaus vyriausiojo prokuroro, departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro, skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ONKT prokuroro), taip pat dalies apygardų prokuratūrų (neįskaitant atlikus pertvarką atsiradusių apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų) prokurorų (specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro (iki pertvarkos – skyriaus vyriausiojo prokuroro), specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo (iki pertvarkos – skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo), specializuoto skyriaus prokuroro (iki pertvarkos – ONKT prokuroro)) pareiginės algos koeficientai išliko nepakitę, t. y. tokie patys, kokie, iki prokuratūros pertvarkos taikant papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones, buvo nustatyti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnyje ir galiojo iki 2012 m. balandžio 30 d.; šiems prokurorams nustatyti nauji pareiginės algos koeficientai, turėję įsigalioti nustojus taikyti sumažintus pareiginės algos koeficientus, taip pat išliko nepakitę, palyginti su iki jų pareiginės algos koeficientų mažinimo (iki prokuratūros pertvarkos) nustatytais pareiginės algos koeficientais, kuriuos buvo numatyta vėl taikyti nustojus taikyti papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones;

daliai Generalinės prokuratūros prokurorų nustatyti šiek tiek didesni pareiginės algos koeficientai nei iki prokuratūros pertvarkos nustatytieji sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai: anksčiau buvusias nustatytas Generalinės prokuratūros departamento prokuroro, skyriaus prokuroro ir prokuroro pareigybes prokurorų darbo apmokėjimo teisiniu reguliavimu priskyrus vienai grupei, t. y. visiems šiems prokurorams nustačius vienodą pareiginės algos koeficiento dydį, šiek tiek padidinti, palyginti su nustatytaisiais iki 2012 m. balandžio 30 d., Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro (0,85 proc., palyginti su nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiu sumažintu jo pareiginės algos koeficientu) ir prokuroro (1,62 proc., palyginti su nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiu sumažintu jo pareiginės algos koeficientu) pareiginės algos koeficientai; šiems prokurorams nustatyti nauji pareiginės algos koeficientai, turėję įsigalioti nustojus taikyti papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones, minėtus prokurorus darbo apmokėjimo teisiniu reguliavimu priskyrus vienai grupei, taip pat buvo šiek tiek padidinti, palyginti su iki jų pareiginės algos koeficientų mažinimo (iki prokuratūros pertvarkos) nustatytais pareiginės algos koeficientais, kuriuos buvo numatyta vėl taikyti nustojus taikyti papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones;

apygardų prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams ir vyriausiųjų prokurorų pavaduotojams nustatyti gerokai didesni pareiginės algos koeficientai, palyginti ne tik su nustatytaisiais iki tol, bet ir su nustatytaisiais iki papildomų darbo užmokesčio mažinimo priemonių taikymo jiems, taip jų pareigines algas prilyginant atitinkamai Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro ir jo pavaduotojo pareiginėms algoms; šiems prokurorams taip pat nustatyti gerokai didesni pareiginės algos koeficientai, turėję įsigalioti nustojus taikyti papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones, palyginti su iki jų pareiginės algos koeficientų mažinimo (iki prokuratūros pertvarkos) nustatytais pareiginės algos koeficientais, kuriuos buvo numatyta vėl taikyti nustojus taikyti papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones;

apylinkių prokuratūras sujungus su apygardų prokuratūromis ir suvienodinus pareigybes bei pareiginės algos koeficientus visose apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrose (iki pertvarkos – apylinkių prokuratūros), iš esmės visiems apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų (prieš pertvarką – apylinkių prokuratūros) prokurorams nustatyti gerokai didesni pareiginės algos koeficientai, palyginti ne tik su iki prokuratūros pertvarkos nustatytaisiais sumažintais, bet ir su nustatytaisiais iki papildomų darbo užmokesčio mažinimo priemonių taikymo jiems; tik iki prokuratūros pertvarkos buvęs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkės prokuratūros vyriausiųjų prokurorų (po pertvarkos – apygardų prokuratūrų apylinkės prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų) pareiginės algos koeficientas nustatytas šiek tiek mažesnis (0,08) nei tas, kuris buvo nustatytas iki jų pareiginės algos koeficiento sumažinimo (iki pareiginės algos koeficiento sumažinimo buvo 9,8, pritaikius papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones – 9,26, o po pertvarkos – 9,72); visiems apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorams taip pat nustatyti gerokai didesni nauji pareiginės algos koeficientai, turėję įsigalioti nustojus taikyti papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones, palyginti su iki jų pareiginės algos koeficientų mažinimo (iki prokuratūros pertvarkos) nustatytais pareiginės algos koeficientais, kuriuos buvo numatyta vėl taikyti nustojus taikyti papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones;

prokurorams nustatyti nauji pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais (atlikus prokuratūros pertvarką nustatytus naujus prokurorų pareiginės algos koeficientus lyginant su sumažintais prokurorų pareiginės algos koeficientais, nustatytaisiais atlikus prokuratūros pertvarką): nuo 2,78 proc. apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų skyriaus vyriausiajam prokurorui iki 18,8 proc. apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų vyriausiajam prokurorui; visų Generalinės prokuratūros prokurorų, taip pat apygardų prokuratūrų vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – aukščiausias pareigas apygardų prokuratūrose einančių prokurorų – pareiginės algos koeficientai mažinti, vertinant procentais, daugiausia;

skirtingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, priklausė nuo prokuratūros grandies, kuriai priskirta konkreti pareigybė, ir pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio: didesni pareiginės algos koeficientai buvo mažinami didesniu mastu, vertinant procentais, nei mažesni pareiginės algos koeficientai; taigi aukštesnes pareigas, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija, didesnė patirtis ir atsakomybė (aukštesnes pareigas toje pačioje prokuratūros grandyje arba inter alia pareigas, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija, aukštesnėse prokuratūros grandyse), einantiems prokurorams pareiginės algos koeficientai buvo mažinami didesniu mastu nei tiems prokurorams, kurie eina žemesnes pareigas, kurioms reikalinga iš esmės žemesnė kvalifikacija, mažesnė patirtis ir atsakomybė.

3. Pažymėtina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nustatytas sumažintų prokurorų pareiginės algos koeficientų, nustatytųjų atlikus prokuratūros pertvarką, galiojimo laikas buvo pratęstas 2012 m. gruodžio 20 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu.

Taip pat pažymėtina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo numatyta taikyti šio įstatymo 2 straipsnyje (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) nustatytus nesumažintus, t. y. atlikus prokuratūros pertvarką nustatytus naujus prokurorų pareiginės algos koeficientus, tačiau šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo laikas 2012 m. gruodžio 20 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo atidėtas.

4. Kaip minėta, 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 2 straipsnyje (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) atlikus prokuratūros pertvarką nustatyti prokurorų pareiginės algos koeficientai.

V

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiriama inter alia Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnio tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nustatytas skirtingas Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, atitiktis Konstitucijai.

2. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnyje „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ nurodytos tam tikros valstybės pareigūnų pareigybės ir jas atitinkantys pareiginės algos koeficientai.

2.1. Šiame kontekste pažymėtina, jog Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio (2003 m. balandžio 22 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad valstybės pareigūnų (išskyrus prokurorų) darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos, priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir vienkartinės priemokos.

Pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnį valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį (1 dalis (2006 m. liepos 19 d. redakcija); pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio (2 dalis (2006 m. liepos 19 d. redakcija); pagal to paties įstatymo 5 straipsnį valstybės pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d., einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (1 dalis (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija); priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai valstybės politiko ar valstybės pareigūno pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos (3 dalis (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija); pagal minėto įstatymo 6 straipsnį (2002 m. liepos 5 d. redakcija) valstybės pareigūnams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka (1 dalis).

2.2. Taigi pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio pagrindinę dalį sudaro pareiginė alga, kurios dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje atitinkamoms valstybės pareigūnų pareigybėms nustatytus pareiginės algos koeficientus; šių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dalis taip pat yra priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos, t. y. jo dydis tiesiogiai priklauso nuo pareiginės algos dydžio: pakeitus pareiginės algos koeficientą, atitinkamai, t. y. tokiu pačiu mastu, vertinant procentais, kinta ir paskirto priedo piniginė išraiška; Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dalis yra ir ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis.

3. Kaip minėta, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai taikytos kelios inter alia valstybės pareigūnų (įskaitant šioje konstitucinės justicijos byloje aktualios valstybės pareigūnų grupės – Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų) darbo užmokesčio (atlyginimų) mažinimo priemonės; visų pirma buvo sumažintas bazinis dydis, taikomas skaičiuojant šių asmenų darbo užmokestį (atlyginimus); sumažinus bazinį dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais (neatsižvelgiant į kitų dydžių pokyčius), sumažinti vienodu mastu (proporcingai) – 8,16 proc., palyginti su pareiginėmis algomis (atlyginimais), nustatytomis pagal bazinį dydį 2008 metais iki valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, ir tam pačiam laikotarpiui.

4. Pareiškėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnyje, nustatyta papildoma šiame skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – pareiginės algos koeficientų mažinimas, kuris taikytas du kartus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, ginčijamu teisiniu reguliavimu keičiant Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, kitų jų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių – priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir vienkartinės priemokos už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis – apskaičiavimo tvarka nebuvo keičiama. Kaip minėta, Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dalimi esantis priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiuojamas nuo pareiginės algos, t. y. jo dydis tiesiogiai priklauso nuo pareiginės algos dydžio: pakeitus pareiginės algos koeficientą, atitinkamai, t. y. tokiu pačiu mastu, vertinant procentais, kinta ir paskirto priedo piniginė išraiška; Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dalimi esančios vienkartinės priemokos už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis dydis priklauso inter alia nuo pareiginės algos dydžio. Taigi, sumažinus Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, tokiu pačiu mastu, vertinant procentais, mažėjo šių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio (atlyginimo) piniginė išraiška.

4.1. Iki minėtos papildomos darbo užmokesčio mažinimo priemonės – pareiginės algos koeficientų mažinimo – taikymo (t. y. iki 2009 m. balandžio 30 d.) galiojo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2006 m. liepos 19 d. redakcija) IV skirsnis (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), kuriame (nuo 2009 m. vasario 1 d.) buvo nustatyti tokie šiame skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai:

Pareigų pavadinimas

Pareiginės algos koeficientas

Valstybės kontrolė:

valstybės kontrolierius

15,5

valstybės kontrolieriaus pavaduotojai

13,8

Seimo kontrolieriai:

įstaigos vadovas

15,5

Seimo kontrolieriai

14,5

Lygių galimybių kontrolierius

13

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius

13

Žurnalistų etikos inspektorius

12

Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų institucijų – Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, Vertybinių popierių komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos:

pirmininkai

12

pavaduotojai

11

nariai

9,5

Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų:

pirmininkai

9

pavaduotojai

7,3

nariai

7

Kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto:

vadovai

8

pareigūnai

7

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos:

pirmininkas

12

nariai

9,5

Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija:

pirmininkas

12

pavaduotojai

11

nariai

9,5

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius

12

4.2. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlį, inter alia jo IV skirsnį, pirmą kartą sumažindamas pareiginės algos koeficientus.

Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas sunkėjant ekonominei ir finansinei šalies padėčiai įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, II dalyje numatytą Krizės įveikimo planą, kuriuo siekta sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, racionaliau naudoti valstybės lėšas.

Šiuo įstatymu buvo sumažinti kai kurių Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai: pavyzdžiui, valstybės kontrolieriaus, Seimo kontrolierių įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 15,5 iki 13,64, valstybės kontrolieriaus pavaduotojo – nuo 13,8 iki 12,14, Seimo kontrolierių – nuo 14,5 iki 12,76, lygių galimybių kontrolieriaus – nuo 13 iki 11,44, žurnalistų etikos inspektoriaus – nuo 12 iki 10,8, Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų institucijų – Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, Vertybinių popierių komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijų pirmininkų – nuo 12 iki 10,8, jų pavaduotojų – nuo 11 iki 9,99, narių – nuo 9,5 iki 8,93. Tam tikrų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo: Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų pavaduotojų (pareiginės algos koeficientas 7,3) ir narių (pareiginės algos koeficientas 7), taip pat kitų Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų institucijų ir įstaigų pareigūnų (pareiginės algos koeficientas 7) pareiginės algos koeficientai išliko nepakitę. Taigi minėtu įstatymu pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami tiems Priedėlio IV skirsnyje išvardytiems valstybės pareigūnams, kuriems iki tol galiojusiu teisiniu reguliavimu buvo nustatyti mažesni pareiginės algos koeficientai (mažesni nei 8), palyginti su nustatytaisiais kitiems Priedėlio IV skirsnyje išvardytiems valstybės pareigūnams.

4.3. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlį, inter alia jo IV skirsnį, antrą kartą sumažindamas pareiginės algos koeficientus.

Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas dėl sunkios valstybės biudžeto padėties atsiradus būtinybei mažinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus; valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientas maksimaliai – 7,5 proc. mažintas didžiausią pareiginę algą gaunantiems valstybės pareigūnams.

Šiuo įstatymu buvo sumažinti visų Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai: pavyzdžiui, antrą kartą mažinant pareiginės algos koeficientus valstybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 13,64 iki 12,62, valstybės kontrolieriaus pavaduotojo – nuo 12,14 iki 11,23, Seimo kontrolierių – nuo 12,76 iki 11,80, Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų institucijų – Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, Vertybinių popierių komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkų – nuo 10,8 iki 10,10, jų pavaduotojų – nuo 9,99 iki 9,44, narių – nuo 8,93 iki 8,57.

Kaip minėta, pirmą kartą pareiginės algos koeficientai buvo mažinami ne visiems Priedėlio IV skirsnyje išvardytiems valstybės pareigūnams – jie nebuvo mažinami tiems Priedėlio IV skirsnyje išvardytiems valstybės pareigūnams, kuriems iki tol galiojusiu teisiniu reguliavimu buvo nustatytas mažesnis nei 8 pareiginės algos koeficientas, o minėtu įstatymu pareiginės algos koeficientai sumažinti ir jiems: Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų pavaduotojams – nuo 7,3 iki 7,12, nariams – nuo 7 iki 6,86, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems institucijų ir įstaigų pareigūnams – nuo 7 iki 6,86.

4.4. Toliau pateikiamoje lentelėje matyti, kaip Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2006 m. liepos 19 d. redakcija) IV skirsnyje (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) nustatyti valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai sumažėjo 2009 m. balandžio 23 d. ir 2009 m. liepos 17 d. priėmus Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymus:

Lentelė 

4.5. Taigi Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) IV skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti kai kurių jame išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, ir šio įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti jame išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu:

sumažinti visų Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai;

Priedėlio IV skirsnyje išvardytiems valstybės pareigūnams papildoma darbo užmokesčio mažinimo priemonė – pareiginės algos koeficientų mažinimas – taikyta nevienodai: tiems valstybės pareigūnams, kuriems nustatytas mažesnis nei 8 pareiginės algos koeficientas, jie mažinti vieną kartą, o kitiems valstybės pareigūnams ši priemonė taikyta du kartus;

Priedėlio IV skirsnyje išvardytiems valstybės pareigūnams jų pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 2 proc. Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų nariams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems institucijų ir įstaigų pareigūnams, iki 18,62 proc. valstybės kontrolieriaus pavaduotojams, Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui;

skirtingas Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, priklausė nuo nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio: didesni pareiginės algos koeficientai buvo mažinami didesniu mastu, vertinant procentais, nei nustatytieji mažesni.

4.6. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, pritaikius nurodytas darbo užmokesčio mažinimo priemones ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas.

Paminėtina, kad vėlesniais pakeitimais, be kita ko, buvo išskirta valstybės pareigūnų grupė, kuriai nustatytas didesnis už nustatytąjį iki sumažinimo pareiginės algos koeficientas: inter alia Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkams ir direktoriams Seimas 2012 m. birželio 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2012 m. rugpjūčio 1 d., nustatė nuo 10,10 iki 12,3 padidintą pareiginės algos koeficientą; koeficientas 12,3 yra didesnis už iki valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo tiems patiems pareigūnams nustatytą pareiginės algos koeficientą 12. Be to, Seimo 2012 m. birželio 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2012 m. rugpjūčio 1 d., buvo pakeistas ir nurodytai valstybės pareigūnų grupei nustatytas pareiginės algos koeficientas, turėjęs įsigalioti nustojus taikyti papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones, – naujasis pareiginės algos koeficientas – 12,3.

Taigi, galiojant teisiniam reguliavimui, kuriuo sumažinti Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, buvo išskirta tam tikra valstybės pareigūnų grupė, kuriai pareiginės algos koeficientas ne tik padidintas, bet ir nustatytas didesnis net už tą, kuris buvo nustatytas iki papildomos darbo užmokesčio mažinimo priemonės – pareiginės algos koeficientų mažinimo taikymo jiems; be to, pakeistu teisiniu reguliavimu nurodytiems valstybės pareigūnams nebebuvo taikoma papildoma darbo užmokesčio mažinimo priemonė – pareiginės algos koeficientų mažinimas, t. y. nurodytiems valstybės pareigūnams buvo nustatyti nebesumažinti pareiginės algos koeficientai, nors galiojo teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinti kitų Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai; taip, be kita ko, prisidėta prie iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo buvusių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio proporcijų iškreipimo.

5. Pažymėtina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnyje nustatytas sumažintų Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų galiojimo laikas 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. priimtų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo pratęstas.

Taip pat pažymėtina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta vėl taikyti šio įstatymo 2 straipsnyje (su vėlesniais pakeitimais) nustatytus nesumažintus, t. y. galiojusius iki 2009 m. balandžio 30 d. (su tam tikromis išimtimis), Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, tačiau šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo laikas 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. priimtų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo atidėtas.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 2 straipsnis (2009 m. balandžio 23 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos), kuriame nustatyti inter alia iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo galioję Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia išbraukiant iš minėto įstatymo Priedėlio IV skirsnio kai kurias jame išvardytų valstybės pareigūnų pareigybes arba papildant jų sąrašą, tačiau šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų atlyginimų už darbą mažinimo proporcingumo aspektu šis teisinis reguliavimas išliko iš esmės nepakitęs.

6. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 2 straipsnyje (su vėlesniais pakeitimais) nustatyti nesumažinti Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai.

VI

1. Nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje tiriama įstatymų nuostatų, kuriomis inter alia nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.

2.1. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, jog asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku (2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją; pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis.

Konstituciniai teisingo apmokėjimo už darbą reikalavimai, taikytini valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams, iš esmės nesiskiria nuo tų, kurie taikytini teisingam apmokėjimui už darbą valstybės tarnautojams (Konstitucinio Teismo 2007 m. kovo 20 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimai).

2.2. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų (2006 m. kovo 28 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, jog teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai).

2.3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, susijusios su atlyginimų mažinimu asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai.

2.3.1. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą proporcingumo principo kontekste, yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojų atlyginimai gali būti laikinai mažinami valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, tačiau ir tokiu atveju turi būti paisoma proporcingumo principo reikalavimų; konstitucinis proporcingumo principas yra neatsiejamas nuo kitų Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo principų (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo, kad, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingą dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymą visuomenės nariams; konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiškinamas kitų konstitucinių principų (inter alia proporcingumo, teisingumo) kontekste, nereiškia socialinės lygiavos, inter alia nepaneigia reikalavimo diferencijuoti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų mokamų atlyginimų dydžių atsižvelgiant į juos gaunančių asmenų atliekamų funkcijų pobūdį, jų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, šias pareigas einančių asmenų profesinį lygį, kvalifikaciją; šio reikalavimo privalu paisyti ir nustatant apmokėjimo už darbą mažinimo priemones valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiškinamas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo atlyginimai būtų proporcingai mažinami visoms šių asmenų kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas jie eina.

2.3.2. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:

nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti jos nariams;

atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo dydžio ar net suvienodintas su juo;

atlyginimų mažinimas turi būti nediskriminacinis: atlyginimai turi būti proporcingai mažinami visoms asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas šie asmenys eina;

reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų, teisėjų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.

Šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami prokurorų ir kitų valstybės pareigūnų atlyginimai.

3. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnio 1 dalyje, yra įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas (inter alia 2008 m. birželio 30 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą konstatavo, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.

4. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes ir juo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; šis principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant.

4.1. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai. Teisingumas gali būti įgyvendinamas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos.

4.2. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimai).

VII

Dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnio, šio įstatymo priedėlio III skirsnio (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.) atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymus tiriama inter alia Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnio, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.) tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nustatytas skirtingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Kaip minėta, iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:

nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti visuomenės nariams; atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo dydžio ar net suvienodintas su juo; atlyginimų mažinimas turi būti nediskriminacinis: atlyginimai turi būti proporcingai mažinami visoms asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas šie asmenys eina;

reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai, einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.

Šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami inter alia prokurorų atlyginimai.

3. Minėta, kad Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.

Taip pat minėta, kad konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes ir juo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai.

Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo; konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas.

4. Minėta, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) III skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai, ir šio įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu:

prokurorams papildoma darbo užmokesčio mažinimo priemonė – pareiginės algos koeficientų mažinimas – taikyta nevienodai: apygardų ir apylinkių prokuratūrų prokurorams pareiginės algos koeficientai mažinti vieną kartą, o Generalinės prokuratūros prokurorams, t. y. prokurorams, einantiems pareigas, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija, didesnė patirtis ir atsakomybė, ši priemonė taikyta du kartus;

prokurorams pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 3 proc. kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų prokurorams iki 18,65 proc. Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojui;

skirtingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, iš esmės priklausė nuo prokuratūros grandies, kuriai priskirta konkreti pareigybė, ir pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio: didesni pareiginės algos koeficientai buvo mažinami didesniu mastu, vertinant procentais, nei mažesni pareiginės algos koeficientai; taigi aukštesnes pareigas, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija, didesnė patirtis ir atsakomybė (aukštesnes pareigas toje pačioje prokuratūros grandyje arba inter alia pareigas aukštesnėse prokuratūros grandyse, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija), einantiems prokurorams pareiginės algos koeficientai buvo mažinami didesniu mastu, vertinant procentais, nei tiems prokurorams, kurie eina žemesnes pareigas, kurioms reikalinga žemesnė kvalifikacija, mažesnė patirtis ir atsakomybė;

įstatymų leidėjui antrą kartą sumažinus pareiginės algos koeficientus (t. y. antrą kartą sumažinus Generalinės prokuratūros prokurorų ir pirmą kartą – kitų prokuratūros grandžių prokurorų pareiginės algos koeficientus), apygardų prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams buvo nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei nustatytieji Generalinės prokuratūros departamento prokurorui, skyriaus prokurorui ir prokurorui, t. y. kai kuriems iš tų prokurorų, kuriems iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo buvo nustatyti didesni pareiginės algos koeficientai nei nustatytasis apygardų prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams; apygardų prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientai buvo priartinti inter alia prie Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro, prokuroro pareiginės algos koeficientų, t. y. tų prokurorų, kuriems iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo buvo nustatyti gerokai didesni pareiginės algos koeficientai nei nustatytieji apygardų prokuratūrų vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, skyriaus vyriausiajam prokurorui; taigi tokiu teisiniu reguliavimu iškreiptos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų prokurorų darbo užmokesčio dydžių proporcijos – kai kurių didesnį darbo užmokestį iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo gavusių prokurorų pareiginė alga ne tik priartinta prie mažesnę pareiginę algą gavusių prokurorų pareiginių algų, bet ir kai kuriems iš pastarųjų nustatyti didesni pareiginės algos koeficientai nei nustatytieji didesnę pareiginę algą iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo gavusiems prokurorams.

Minėta ir tai, kad, sumažinus prokurorų pareiginės algos koeficientus, tokiu pačiu mastu, vertinant procentais, mažėjo prokurorų darbo užmokesčio (atlyginimo) piniginė išraiška.

5. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) III skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai tik Generalinės prokuratūros prokurorams, ir šio įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai visų prokuratūros grandžių prokurorams, nustatytas neproporcingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, inter alia pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų prokurorų atlyginimų dydžių proporcijos, atliekančio sudėtingą aukštos kvalifikacijos darbą, kuriam reikalinga didelė patirtis ir atsakomybė, prokuroro atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą, kuriam reikalinga mažesnė patirtis ir atsakomybė, dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo, o tam tikrais atvejais net sulygintas su juo, taip dar labiau iškreipiant iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų prokurorų atlyginimų dydžių proporcijas.

Todėl konstatuotina, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <....> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami prokurorų – darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vienai valstybės pareigūnų grupei priskirtų asmenų – atlyginimai; kartu pažeisti ir iš Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo tokiam teisiniam reguliavimui kylantys reikalavimai.

6. Kaip minėta, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnyje (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.), kuriame įtvirtinti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, nustatytu ginčijamu teisiniu reguliavimu:

prokurorams nustatyti nauji pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais (atlikus prokuratūros pertvarką nustatytus naujus prokurorų pareiginės algos koeficientus lyginant su sumažintais prokurorų pareiginės algos koeficientais, nustatytaisiais atlikus prokuratūros pertvarką): nuo 2,78 proc. apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų skyriaus vyriausiajam prokurorui iki 18,8 proc. apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų vyriausiajam prokurorui; visų Generalinės prokuratūros prokurorų, taip pat apygardų prokuratūrų vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – aukščiausias pareigas apygardų prokuratūrose einančių prokurorų – pareiginės algos koeficientai mažinti, vertinant procentais, daugiausia;

skirtingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, priklausė nuo prokuratūros grandies, kuriai priskirta konkreti pareigybė, ir pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio: didesni pareiginės algos koeficientai buvo mažinami didesniu mastu, vertinant procentais, nei mažesni pareiginės algos koeficientai; taigi aukštesnes pareigas, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija, didesnė patirtis ir atsakomybė (aukštesnes pareigas toje pačioje prokuratūros grandyje arba inter alia pareigas, kurioms reikalinga aukštesnė kvalifikacija, aukštesnėse prokuratūros grandyse), einantiems prokurorams pareiginės algos koeficientai buvo mažinami didesniu mastu nei tiems prokurorams, kurie eina žemesnes pareigas, kurioms reikalinga iš esmės žemesnė kvalifikacija, mažesnė patirtis ir atsakomybė.

Kaip minėta, sumažinus prokurorų pareiginės algos koeficientus, tokiu pačiu mastu, vertinant procentais, mažėjo prokurorų darbo užmokesčio (atlyginimo) piniginė išraiška.

7. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnyje (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.), kuriame įtvirtinti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, nustatytas neproporcingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, inter alia pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų prokurorų atlyginimų dydžių proporcijos, atliekančio sudėtingą aukštos kvalifikacijos darbą, kuriam reikalinga didelė patirtis ir atsakomybė, prokuroro atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą, kuriam reikalinga mažesnė patirtis ir atsakomybė, dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo dydžio.

Todėl konstatuotina, kad tokiu ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <....> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami prokurorų atlyginimai; kartu pažeisti ir iš Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo tokiam teisiniam reguliavimui kylantys reikalavimai.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.) tiek, kiek jame buvo įtvirtinti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

9. Minėta, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta taikyti šio įstatymo 2 straipsnyje (2009 m. balandžio 23 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos) nustatytus nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus (t. y. iki prokuratūros pertvarkos vėl taikyti prokurorų pareiginės algos koeficientus, galiojusius iki 2009 m. balandžio 30 d., o atlikus prokuratūros pertvarką – atsižvelgiant į ją nustatytus prokurorų pareiginės algos koeficientus), tačiau šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo laikas 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. priimtų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo atidėtas.

Konstatavus, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek ja buvo nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo numatyta taikyti nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Taip pat minėta, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnyje nustatytas sumažintų prokurorų pareiginės algos koeficientų galiojimo laikas 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. priimtų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo pratęstas.

Konstatavus, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), 2 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek jais buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

11. Minėta ir tai, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nustatytas sumažintų prokurorų pareiginės algos koeficientų, nustatytųjų atlikus prokuratūros pertvarką, galiojimo laikas buvo pratęstas 2012 m. gruodžio 20 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu.

Konstatavus, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.) tiek, kiek jame buvo įtvirtinti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek juo buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

VIII

Dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnio atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat tiriama Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnio tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nustatytas skirtingas Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Kaip minėta, iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:

nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti visuomenės nariams; atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo dydžio ar net suvienodintas su juo; atlyginimų mažinimas turi būti nediskriminacinis: atlyginimai turi būti proporcingai mažinami visoms asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas šie asmenys eina;

reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai, einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.

Šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės pareigūnų atlyginimai.

3. Minėta, kad Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.

Taip pat minėta, kad konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes ir juo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai.

Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo; konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas.

4. Minėta, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) IV skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti kai kurių jame išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, ir šio įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti jame išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu:

Priedėlio IV skirsnyje išvardytiems valstybės pareigūnams papildoma darbo užmokesčio mažinimo priemonė – pareiginės algos koeficientų mažinimas – taikyta nevienodai: tiems valstybės pareigūnams, kuriems nustatytas mažesnis nei 8 pareiginės algos koeficientas, jie mažinti vieną kartą, o kitiems valstybės pareigūnams ši priemonė taikyta du kartus;

Priedėlio IV skirsnyje išvardytiems valstybės pareigūnams jų pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 2 proc. Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų nariams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems institucijų ir įstaigų pareigūnams, iki 18,62 proc. valstybės kontrolieriaus pavaduotojams, Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui;

skirtingas Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, priklausė nuo nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio: didesni pareiginės algos koeficientai buvo mažinami didesniu mastu, vertinant procentais, nei nustatytieji mažesni.

Kaip minėta, galiojant teisiniam reguliavimui, kuriuo sumažinti Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, buvo išskirta tam tikra valstybės pareigūnų grupė, kuriai pareiginės algos koeficientas ne tik padidintas, bet ir nustatytas didesnis net už tą, kuris buvo nustatytas iki papildomos darbo užmokesčio mažinimo priemonės – pareiginės algos koeficientų sumažinimo taikymo jiems; be to, pakeistu teisiniu reguliavimu nurodytiems valstybės pareigūnams nebebuvo taikoma papildoma darbo užmokesčio mažinimo priemonė – pareiginės algos koeficientų mažinimas, t. y. nurodytiems valstybės pareigūnams buvo nustatyti nebesumažinti pareiginės algos koeficientai, nors galiojo teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinti kitų Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai; taip, be kita ko, prisidėta prie iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo buvusių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio proporcijų iškreipimo.

Minėta ir tai, kad, sumažinus Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, tokiu pačiu mastu, vertinant procentais, mažėjo šių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio (atlyginimo) piniginė išraiška.

5. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) IV skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti kai kurių šiame skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnyje, kuriame nustatyti sumažinti visų šiame skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, nustatytas neproporcingas Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, inter alia iškreiptos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vienai valstybės pareigūnų grupei priskirtų valstybės pareigūnų atlyginimų dydžių proporcijos, kurios dar labiau buvo iškreiptos tam tikrai Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų grupei nustojus taikyti papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones – pareiginės algos koeficientų mažinimą.

Todėl konstatuotina, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <....> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų – darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vienai valstybės pareigūnų grupei priskirtų asmenų – atlyginimai; kartu pažeisti ir iš Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo tokiam teisiniam reguliavimui kylantys reikalavimai.

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) IV skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti kai kurių šiame skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti šiame skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7. Minėta, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta vėl taikyti šio įstatymo 2 straipsnyje (su vėlesniais pakeitimais) nustatytus nesumažintus, t. y. iki 2009 m. balandžio 30 d. (su tam tikromis išimtimis) galiojusius, Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, tačiau šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo laikas 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. priimtų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo atidėtas.

Konstatavus, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) IV skirsnis tiek, kiek jame buvo neproporcingai sumažinti kai kurių šiame skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek ja buvo nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo numatyta taikyti nesumažintus Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Taip pat minėta, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnyje nustatytas sumažintų Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų galiojimo laikas 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. priimtų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo pratęstas.

Konstatavus, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) IV skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti jame išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), 2 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek jais buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

IX

1. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime vertino sunkėjant valstybės ekonominei, finansinei padėčiai, kai inter alia nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti, priimtų tam tikrų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis inter alia nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktį Konstitucijai ir konstatavo, kad tokiu ginčytu teisiniu reguliavimu pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų valstybės tarnautojų kategorijai priskirtų asmenų, taip pat teisėjų, einančių skirtingas pareigas, atlyginimų dydžių proporcijos.

2. Minėta, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo ir tai, kad įstatymų leidėjui priimant įstatymus, kurių nuostatos dėl valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimų neproporcingo mažinimo tuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, turėjo būti žinomos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kuriomis pagrįstas minėtas nutarimas, inter alia šios:

įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas);

konstitucinis proporcingumo principas inter alia reiškia, kad, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms (ir kitiems iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamiems darbuotojams) atlyginimai būtų mažinami taip, kad nebūtų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos; pagal Konstituciją netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai valstybėje esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai sumažinami neproporcingai, inter alia taip, kad atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodinamas su juo arba tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimai sumažinami atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir pan.; tokiais atvejais ne tik paneigiami konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, bet ir nukrypstama nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas);

oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata, jog atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad valstybė, įstatymų leidėjui sumažinus iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimus, per ekonomikos krizę yra atleidžiama nuo pareigos ieškoti būdų užtikrinti lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams, kokie buvo iki jų sumažinimo, mokėti, sukaupimą; priešingai, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimai, turi būti panaikintas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime minėta, kad konstituciniai teisingo apmokėjimo už darbą reikalavimai, taikytini valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams, iš esmės nesiskiria nuo tų, kurie taikytini teisingam apmokėjimui už darbą valstybės tarnautojams.

3. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, atsižvelgęs, be kita ko, į visuminį teisinį reguliavimą, kuriuo buvo mažinami visų valstybės valdžią (įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę) vykdančių institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų, t. y. pagal galiojusį teisinį reguliavimą – valstybės politikų ir pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, atlyginimai, pažymėjo ir tai, kad 2009 m. priimtų įstatymų, kuriais sumažinti valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimai ir kurie buvo jo nagrinėtos konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas, galiojimas buvo tris kartus pratęstas, iš esmės nekeičiant jų turinio, tačiau kitų įstatymų (inter alia įstatymo, nustatančio prokurorų ir kitų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sąlygas) pakeitimais dar labiau iškreipiant iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms dydžių proporcijas.

Konstatuota, kad, pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

4. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turinį, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad:

asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjo pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą sukuria šiuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtą lūkestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo;

įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; visuomenei turi būti nurodomi konkretūs kriterijai, kuriais grindžiamas valstybės ekonominės, finansinės padėties įvertinimas, lemiantis patirtų praradimų mechanizmo nustatymo ar įgyvendinimo atidėjimą; valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, įstatymų leidėjas turi nedelsiant priimtu teisės aktu (įstatymu) nustatyti kompensavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinti asmenų, patyrusių šiuos praradimus, teisėti lūkesčiai.

5. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad ne tik ne kartą buvo pratęstas 2009 metais, iš dalies ir 2011 metais priimtų įstatymų, kuriais inter alia sumažinti prokurorų ir Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų atlyginimai, galiojimas iš esmės nekeičiant jų turinio, bet ir, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, vėlesniais jų pakeitimais buvo dar labiau iškreiptos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų prokurorų ir Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų atlyginimų dydžių proporcijos.

Taigi įstatymų leidėjas, pratęsdamas šių įstatymų galiojimą, neatsižvelgė į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kuriomis turėjo būti vadovaujamasi valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimus, nesiėmė priemonių mažinant atlyginimus pažeistoms jų dydžių proporcijoms atkurti.

Vadinasi, šioje konstitucinės justicijos byloje pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas prokurorų ir Priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, prieštaravusiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, įstatymų leidėjui iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti nurodytų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Pažymėtina, kad, kaip 2014 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgiant į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. Valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, įstatymų leidėjas turi nedelsiant priimtu teisės aktu (įstatymu) nustatyti kompensavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinti asmenų, patyrusių praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, teisėti lūkesčiai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1935) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1935; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4305; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7042; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7987) tiek, kiek ja buvo nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo numatyta taikyti nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3916) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3916; 2010 m. liepos 2 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 86-4531; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7041), 2 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 163-7750) 2 dalis tiek, kiek jais buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d., Žin., 2011, Nr. 163-7747) tiek, kiek jame buvo įtvirtinti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, Žin., 2011, Nr.163-7747; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7989) tiek, kiek juo buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1935) IV skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti kai kurių jame išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1935; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4305; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7042; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7987) tiek, kiek ja buvo nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo numatyta taikyti nesumažintus Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

9. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3916) IV skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti jame išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3916; 2010 m. liepos 2 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 86-4531; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7041), 2 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 163-7750; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7988) tiek, kiek jais buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnyje išvardytų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Vytautas Greičius
                                                             Danutė Jočienė
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Vytas Milius
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Dainius Žalimas