En

Dėl galutinių Seimo rinkimų rezultatų pakeitimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas

DĖL GALUTINIŲ SEIMO RINKIMŲ REZULTATŲ PAKEITIMO

Santrauka

Šioje Seimo narių grupės inicijuotoje byloje spręsta, ar Seimas turėjo įgaliojimus pakeisti galutinius 2012 m. vykusių Seimo narių rinkimų rezultatus. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas, kuriuo buvo keičiami galutiniai 2012 m. Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje, prieštarauja Konstitucijai.

Galutiniai 2012 m. Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo nustatyti Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu, priimtu remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, kurioje pripažinta, kad, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nustatant galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę ir galutinį daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių sąrašą (įtraukiant į juos asmenis, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai), buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Šioje byloje ginčytu 2013 m. liepos 2 d. nutarimu Seimas pakeitė savo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą: į galutinę Darbo partijos kandidatų sąrašo eilę po joje įrašytų išrinktų Seimo narių vėl įrašė Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu iš jos išbrauktus asmenis, kurių įrašymą į šią eilę Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Konstitucinis Teismas minėtoje išvadoje įvertino kaip Seimo rinkimų įstatymo pažeidimą. Šitaip Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimu tiems asmenims buvo sudarytos prielaidos užimti atsirasiančias laisvas Seimo narių vietas.

Vertinant šio Seimo nutarimo atitiktį Konstitucijai, Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją Seimas turi įgaliojimus priimti galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų tik tuo atveju, kai pagal Seimo ar Prezidento paklausimą Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad per Seimo narių rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas.

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimas priima šį sprendimą tik remdamasis Konstitucinio Teismo išvada. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tik jis, kaip teisminės valdžios institucija, gali nustatyti, ar per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, nes tai yra teisinio, bet ne politinio vertinimo dalykas. Taigi pagal Konstituciją Seimas negali iš naujo spręsti to paties klausimo, kuriuo Konstitucinis Teismas yra pateikęs išvadą. Jis taip pat neturi įgaliojimų spręsti, ar Konstitucinio Teismo pateikta išvada dėl rinkimų įstatymo pažeidimo yra pagrįsta ir teisėta. Tai reiškia, kad Seimas, savo prigimtimi ir esme politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais bei kompromisais, negali spręsti teisės klausimo, ar rinkimų įstatymas buvo pažeistas, taip pat nepaisyti Konstitucinio Teismo išvados, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas. Seimas turi įgaliojimus dėl Seimo rinkimų rezultatų galutinai spręsti tiek, kiek tie rezultatai susiję su Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuotais rinkimų įstatymo pažeidimais.

Įgyvendindamas Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatytus įgaliojimus priimti galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų ir paisydamas konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, Seimas negali sudaryti prielaidų kandidatams, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, įgyti Seimo nario mandato. Seimui priimant sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų esminę reikšmę turi tai, kad per rinkimus buvo padaryta šiurkščių demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimų, kuriais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia. Tokie pažeidimai gali būti padaryti nebūtinai pačių kandidatų į Seimo narius – juos gali padaryti ir kiti asmenys, siekiantys kandidatų į Seimo narius išrinkimo.

Pabrėžęs, kad iš konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų kyla reikalavimas užtikrinti valstybės valdžios sistemos, inter alia Seimo, kaip politinės atstovaujamosios institucijos, stabilumą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai negali būti keičiami, nebent tam atsirastų konstitucinis pagrindas (tokiu atveju jie galėtų būti keičiami tik remiantis kita Konstitucinio Teismo išvada). Kaip antai, jeigu po to, kai buvo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, yra nustatomi šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, padaryti siekiant tokių kandidatų išrinkimo, kurie neįgijo Seimo nario įgaliojimų ir tik pretenduoja užimti atsirasiančias laisvas Seimo narių vietas, būdami įrašyti kandidatų sąrašuose, ir Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, Seimas, remdamasis šia išvada, gali pakeisti galutinius Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, išbraukdamas iš sąrašų tuos kandidatus, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti minėti pažeidimai.

Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimu galutiniai Seimo rinkimų rezultatai pakeisti nesant kitos Konstitucinio Teismo išvados ir nepaisant Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, taigi, Konstitucinio Teismo vertinimu, juo nepaisyta iš Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančių reikalavimų Seimui priimant galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų remtis Konstitucinio Teismo išvada, nesudaryti prielaidų kandidatams, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, įgyti Seimo nario mandato, nekeisti galutinių Seimo rinkimų rezultatų be konstitucinio pagrindo ir nesant kitos Konstitucinio Teismo išvados.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas savo nutarimo įsigaliojimo teisinius padarinius, pažymėjo, kad Seimo 2013 m. liepos 2 d. nutarimu nėra pakeisti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, jo pagrindu niekam neatsirado teisė užimti atsirasiančias laisvas Seimo narių vietas, o galutiniai 2012 m. Seimo rinkimų rezultatai yra nustatyti Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu.