Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS

POTVARKIS

DĖL PRAŠYMO DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2019 m. sausio 9 d. Nr. 2B-4
Vilnius

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25, 84 straipsniais,

p r i i m a m a s pareiškėjo Regionų apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 1B-25/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, vertinamas kartu su šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį toks asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų,

ir byla p r a d e d a m a r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui.

Bylai suteikiamas numeris 1/2019.

1. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažįstamas padariusiu tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, vertinant jį kartu su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos“, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2010 m. kovo 19 d., 2016 m. spalio 19 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas, 2008 m. spalio 14 d., 2016 m. spalio 19 d. sprendimai).

3. Atlikus pareiškėjo Regionų apygardos administracinio teismo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

3.1. Pareiškėjo teigimu, nenustatant termino, kiek laiko asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, gali būti laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, taip pat nenumatant galimybės sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą priimančiai institucijai (ar teismui) priimti sprendimą dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto apribojimo netaikymo, tam tikra kategorija asmenų tampa nelygiateisė prieš įstatymą – nepaisant jokių aplinkybių jie neterminuotai neturi teisės gauti leidimo įsigyti ginklą, o tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

3.2. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal jį reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų kategorijų asmenų, kurių padėtis skirtinga, atžvilgiu; konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.

3.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčijamas apribojimas taikomas visiems asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems padariusiais tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjas nepaaiškina, lyginant su kokia kita panašioje padėtyje esančia asmenų grupe, jo manymu, šie asmenys yra skirtingai traktuojami.

3.4. Vadinasi, pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų pagrįsti savo pozicijai, kad ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,

g r ą ž i n a m a pareiškėjui Regionų apygardos administraciniam teismui prašymo Nr. 1B-25/2018 dalis, kurioje prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai neprieštarauja „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažįstamas padariusiu tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, vertinant jį kartu su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos“.

Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas