En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

 LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS

POTVARKIS

DĖL PRAŠYMO DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2018 m. vasario 6 d. Nr. 2B-11

Vilnius


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25, 84 straipsniais,

p r i i m a m a s pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-1/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2017 m. liepos 11 d.,

ir byla p r a d e d a m a r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui.

Bylai suteikiamas numeris 4/2018.

1. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, teisinio aiškumo principams, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktams, 15 straipsniui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.).

2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

2.1. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų.

2.2. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį pareiškėjas abejoja, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimai).

2.3. Reikalavimai aiškiai išdėstyti ir teisiniais argumentais pagrįsti pareiškėjo poziciją dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai taikytini ir tais atvejais, kai teisės aktai yra ginčijami pagal Konstitucijoje nustatytą jų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (2012 m. kovo 5 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimai).

3. Atlikus pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai dėl Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 647 atitikties nurodytoms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms pagrįsti.

3.1. Vyriausybė, 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 647 įgyvendindama 2017 m. liepos 11 d. priimto Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą pavedimą iki 2017 m. gruodžio 31 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, vadovaudamasi inter alia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi (pagal kurią inter alia valstybės įmonės reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik Vyriausybei sutikus reorganizuoti įmonę), davė sutikimą reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas, nurodė reorganizavimo tikslą ir būdą, po reorganizavimo veiksiančios įmonės numatomus veiklos tikslus, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.

3.2. Pareiškėjos abejonės dėl Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 647 atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktui, 15 straipsniui grindžiamos tuo, kad prieš jį priimant nebuvo atliktas būsimo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kuris turi būti atliekamas, jeigu numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas.

Tačiau pareiškėja nepateikia teisinių argumentų, kodėl, atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas Vyriausybės teiktame 2017 m. kovo 10 d. įstatymo projekte Nr. XIIIP-420, kurio pagrindu parengus kitą įstatymo projektą 2017 m. liepos 11 d. buvo priimtas Įstatymas ir kuriuo buvo siekiama Lietuvoje įtvirtinti vienos valstybinių miškų valdymo įmonės modelį, numatyto teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, papildomai turėjo būti atliktas Vyriausybės nutarimo projekto, kuriuo įgyvendinant Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą pavedimą priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus inter alia buvo numatyta duoti sutikimą reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas ir iš esmės įtvirtinti minėtą vienos valstybinių miškų valdymo įmonės modelį, poveikio vertinimas.

3.3. Pareiškėjos abejonės dėl Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 647 atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) grindžiamos tuo, kad juo, dar neįsigaliojus Įstatymu priimtiems pakeitimams (Įstatymas įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., o ginčijamas Vyriausybės nutarimas buvo priimtas 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 11 d.), pasak pareiškėjos, miškų urėdijų skaičius buvo sumažintas nuo 42 iki vienos. Pareiškėjos nuomone, Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. 647 apskritai negalėjo būti priimtas tol, kol galiojančios redakcijos Miškų įstatyme buvo nustatytas 42 miškų urėdijų skaičius.

Kaip minėta, Vyriausybė, 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 647 įgyvendindama Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą pavedimą iki 2017 m. gruodžio 31 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, inter alia davė sutikimą reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas. Pareiškėja neįvertina tos aplinkybės, kad sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas davimas nėra reorganizacijos proceso pabaiga ir nepagrindžia savo pozicijos, kad ginčijamu Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 647 savaime buvo sumažintas miškų urėdijų skaičius.

3.4. Pareiškėjos abejonės dėl Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 647 atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui grindžiamos tuo, kad, pasak pareiškėjos, ginčijamas Vyriausybės nutarimas įsigaliojo anksčiau nei Įstatymas.

Tačiau pareiškėja nepateikia teisinių argumentų, kodėl, atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį įstatymų leidėjas pavedė Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, ir į tai, kad ši straipsnio dalis, skirtingai nei visas Įstatymas, įsigaliojo 2017 m. liepos 15 d., Vyriausybė negalėjo vykdyti įstatymų leidėjo pavedimo ir ginčijamu Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 647 duoti sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas.

3.5. Pareiškėjos abejonės dėl Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 647 atitikties teisinio aiškumo principui grindžiamos tuo, kad, pasak pareiškėjos, nėra aišku, kurios redakcijos Miškų įstatymas įgyvendinamas šiuo Vyriausybės nutarimu.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad iki Įstatymo priėmimo galiojusiose Miškų įstatymo nuostatose nebuvo numatyta galimybė reorganizuoti miškų urėdijas (ši galimybė atsirado tik priėmus Įstatymą), akivaizdu, kad Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 647 įgyvendintas 2017 m. liepos 11 d. priimtas Įstatymas. Be to, iš pačios pareiškėjos pozicijos, kad ginčijamas Vyriausybės nutarimas negalėjo įsigalioti anksčiau nei Įstatymas, matyti, kad pareiškėjai aišku, jog šiuo Vyriausybės nutarimu įgyvendintas 2017 m. liepos 11 d. priimtas Įstatymas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o esant įstatymų leidėjo pavedimui – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo; tačiau Vyriausybė neprivalo poįstatyminiuose teisės aktuose nurodyti konkrečių įstatymų, Seimo nutarimų ar Respublikos Prezidento dekretų, kuriuos ji vykdo priimdama poįstatyminį teisės aktą; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad tie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (inter alia 2001 m. gruodžio 18 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).

4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. 647 neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,

g r ą ž i n a m a pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymo Nr. 1B-1/2018 dalis, kurioje prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, teisinio aiškumo principams, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktams, 15 straipsniui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.).

Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas