En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS

POTVARKIS

DĖL PRAŠYMO DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2017 m. gruodžio 22 d. Nr. 2B-76

Vilnius


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25, 84 straipsniais,

p r i i m a m a s pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-27/2017 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 46 straipsnio 1–4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams neprieštarauja:

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio (2015 m. gegužės 7 d. redakcija) 6 dalies 1 punktas tiek, kiek pagal jį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius;

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio (2015 m. gegužės 7 d. redakcija) 7 dalis, 24 dalies 2 punktas tiek, kiek pagal juos leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas nepratęsiamas, kai asmuo, vėluojantis atlikti suplanuotus darbus dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, negali pateikti šiuos veiksmus ar aplinkybes pagrindžiančių dokumentų būtent dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių,

ir byla p r a d e d a m a   r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui.

Bylai suteikiamas numeris 20/2017.

1. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos (toliau – ir Programa) 1 priedo pastraipa Nr. R-1-3 (2016 m. balandžio 20 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 metų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio saugumo principams, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 3 straipsnio 2 daliai.

2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų.

Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį pareiškėjas abejoja, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimai).

3. Atlikus pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl Programos 1 priedo pastraipa Nr. R-1-3 (2016 m. balandžio 20 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio saugumo principams, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 3 straipsnio 2 daliai.

3.1. Pareiškėja nurodo, kad Vyriausybė 2016 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 396 „Dėl Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 1 punktu buvo inter alia pakeista Programos 1 priedo pastraipos Nr. R-1-3 vertinimo kriterijaus – Vilniaus mieste 2021 metais maksimali reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, įrengtoji šiluminė galia – reikšmė: ji suvienodinta su 2017 metų reikšme, t. y. nustatyta, kad 2021 metų kriterijaus reikšmė yra nebe 400 MW, bet 319 MW.

3.2. Ginčydama Programos priedo pastraipos Nr. R-1-3 (2016 m. balandžio 20 d. redakcija) atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo principams pareiškėja teigia, jog minėtu pakeitimu buvo pažeistas reguliuojamų šilumos gamintojų teisėtas lūkestis, kad 2021 metais Vilniaus mieste kogeneracinių pajėgumų šiluminių galių poreikis sudarys 400 MW, šie gamintojai galėjo imtis veiksmų kogeneracinių jėgainių plėtrai įgyvendinti ir patirti laiko bei finansinių sąnaudų, todėl jiems dėl minėto Vyriausybės nutarimo pakeitimo turėjo būti nustatytas pereinamasis teisinis reguliavimas arba numatytos kompensacijos, bet to nebuvo.

Pažymėtina, jog pareiškėja remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Tačiau pareiškėja bendro pobūdžio teiginiu, jog Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 284 pagrindu tam tikri reguliuojami šilumos gamintojai įgijo teisėtą lūkestį, kad 2021 metais Vilniaus mieste kogeneracinių pajėgumų šiluminių galių poreikis sudarys 400 MW, nepagrindžia, kad šie gamintojai buvo įgiję konkrečią teisę, be kita ko, statyti naujas šilumos jėgaines arba plėsti turimus šilumos pajėgumus. Nors pareiškėja šią teisę kildina iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. O3-238, kuriuo, pareiškėjos teigimu, buvo patvirtinti skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30kW iki 5000kW, laimėtojai, ji nenurodo, kokią konkrečią įtaką minėtas Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 284 pakeitimas turėjo nurodytiems aukciono laimėtojams.

Šio pareiškėjos prašymo kontekste paminėtina, kad, kaip Konstitucinis Teismas yra konstatavęs 2014 m. birželio 18 d. sprendime, ūkinės veiklos teisinio reguliavimo pakeitimas savaime nesuponuoja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių ūkinės veiklos subjektų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų pažeidimo.

Pareiškėja nepateikė jokių argumentų dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties teisinio aiškumo principui.

3.3. Ginčydama Programos priedo pastraipos Nr. R-1-3 (2016 m. balandžio 20 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalims pareiškėja teigia, kad šiuo teisiniu reguliavimu Vyriausybė sukūrė absoliučias kliūtis naujiems reguliuojamiems šilumos gamintojams patekti į šilumos gamybos rinką Vilniaus mieste, apribojo ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją šioje rinkoje.

Pažymėtina, jog pareiškėja ginčija ne tai, kad Vyriausybė apskritai nustatė maksimalią atitinkamų reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių įrengtąją šiluminę galią Vilniaus mieste 2021 metais, o tai, kad šios galios dydis buvo sumažintas nuo 400 MW iki 319 MW, t. y. iki tokio dydžio, koks nustatytas 2017 metais. Tačiau pareiškėja nepateikia teisinių argumentų, kodėl būtent 2021 metais Vilniaus miestui nustatytas 319 MW galios dydis yra nepakankamas, sudaro realias kliūtis ūkio subjektams patekti į reguliuojamą šilumos gamybos rinką Vilniaus mieste, kad tai turi neigiamą poveikį ūkinės veiklos laisvei ir konkurencijai šioje rinkoje ir kodėl visų šių pasekmių būtų išvengta nurodytąją galią padidinus būtent iki 400 MW.

Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, valstybės ekonominės politikos turinio (inter alia prioritetų), priemonių ir metodų vertinimas (kad ir kas juos vertintų), taip pat ir pagrįstumo ir tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų (taigi ir tai, kad ši anksčiau suformuota ir vykdyta ekonominė politika pagrįstumo ir tikslingumo aspektu pagrįstai vertintina neigiamai), savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą (anksčiau suformuotą ir vykdytą) ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Konstitucijai (taip pat ir Konstituciniame Teisme inicijuojant konstitucinės justicijos bylas), nebent tas teisinis reguliavimas jau jį nustatant teisės aktuose būtų akivaizdžiai priešingas tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (inter alia 2014 m. birželio 18 d., 2015 m. liepos 10 d. sprendimai).

Pažymėtina, jog pareiškėja nekelia abejonių dėl to, kad ginčijamas teisinis reguliavimas yra akivaizdžiai priešingas tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigiantis Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.

3.4. Pareiškėja teigia, kad Programos 1 priedo pastraipa Nr. R-1-3 (2016 m. balandžio 20 d. redakcija) pažeidžiamos ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio, Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis įtvirtintas imperatyvas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, inter alia šilumos ūkio rinkoje.

Minėta, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama sąžiningos konkurencijos laisvė. Tad pareiškėja nepagrindžia ir savo abejonių dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties nurodytoms įstatymų nuostatoms.

4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas ištirti Programos 1 priedo pastraipos Nr. R-1-3 (2016 m. balandžio 20 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio saugumo principams, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 3 straipsnio 2 daliai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,

g r ą ž i n a m a pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymo Nr. 1B-27/2017 dalis, kurioje prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos 1 priedo pastraipa Nr. R-1-3 (2016 m. balandžio 20 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 metų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio saugumo principams, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 3 straipsnio 2 daliai.

Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.

Konstitucinio Teismo pirmininkas    Dainius Žalimas