En

Dėl būsto suteikimo panaudos pagrindais mirusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui

Byla Nr. 8/2017

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO 4 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2017 m. gruodžio 15 d. Nr. KT19-N9/2017

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Konstitucinio Teismo posėdyje 2017 m. gruodžio 14 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 8/2017 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą Nr. 1B-8/2017 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalis.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Pareiškėjos argumentai

1. Pareiškėja Vyriausybė, grįsdama savo abejones Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo (toliau – ir Prezidento įstatymas) 23 straipsnio 4 dalies atitiktimi Konstitucijai, nurodo, kad Konstitucijoje įtvirtintas Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, išskirtinis, jis skiriasi nuo visų kitų piliečių, valstybės pareigūnų teisinio statuso, todėl jo išskirtinumas lemia Konstitucijoje ir įstatymuose jam nustatytas socialines (materialines) garantijas.

Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) socialinės (materialinės) garantijos Konstitucijoje nėra nustatytos. Įstatymų leidėjas, nustatydamas socialines (materialines) garantijas einančio pareigas ar buvusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei), yra saistomas Konstitucijoje įtvirtintų konstitucinių visuomenės solidarumo, socialinės darnos, teisingumo, protingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principų, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į valstybės išgales.

Pareiškėja pažymi, kad konstituciškai pateisinamos yra tos valstybės vadovo šeimos narių, jį lydinčių asmenų socialinės (materialinės) garantijos, kurios tiesiogiai susijusios su oficialiu pareigų atlikimu valstybės vadovui vykdant savo funkcijas. Todėl Prezidento įstatyme tam tikros socialinės (materialinės) garantijos einančio pareigas Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) yra įtvirtintos tam, kad jis (ji), atlikdamas (-a) valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas funkcijas, galėtų veiksmingai padėti Respublikos Prezidentui vykdyti valstybės vadovo funkcijas. Tačiau ginčijamu teisiniu reguliavimu Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) nustatyta socialinė (materialinė) garantija, taikoma jam (jai) po Respublikos Prezidento mirties, yra nesusijusi su oficialiomis valstybės vadovą lydinčio asmens pareigomis (funkcijomis), todėl laikytina privilegija, suteikta vien dėl asmens, atlikusio valstybės vadovo funkcijas, teisinio statuso.

Šiame kontekste pareiškėja, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimu, pabrėžia, jog teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis vien dėl tapimo asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio materialines ir socialines garantijas, sutuoktiniu (-e) įgyjamos socialinės (materialinės) garantijos pagal faktą (vien dėl jo (jos) socialinio statuso – buvimo sutuoktiniu (-e)), vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties (statuso). Tuo tarpu Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos.

II

Suinteresuoto asmens atstovės argumentai

2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovės Seimo narės Gintarės Skaistės rašytiniai paaiškinimai. Juose sutinkama su pareiškėjos prašyme pateikta pozicija, kad ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens Seimo atstovės pozicija grindžiama šiais argumentais.

2.1. Iš ginčijamo Prezidento įstatymo 23 straipsnio pavadinimo „Respublikos Prezidento materialinės ir socialinės garantijos nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams“ matyti, kad jame nustatytos tik Respublikos Prezidento socialinės ir materialinės garantijos. Todėl, nustačius garantijas buvusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei), nepagrįstai išplėstas individualių Respublikos Prezidentui nustatytų socialinių (materialinių) garantijų gavėjų ratas.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje įtvirtintas Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, įstatymais nustatomos su juo susijusios socialinės (materialinės) garantijos taip pat turėtų būti individualios ir neturėtų būti taikomos susijusiems asmenims. Konstituciškai pateisinamas galėtų būti tik atitinkamų socialinių (materialinių) garantijų taikymas su Respublikos Prezidentu susijusiems asmenims jo žūties dėl eitų Respublikos Prezidento pareigų atveju.

2.2. Kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams teisė į būstą (gyvenamąsias patalpas) po jų sutuoktinio (-ės) mirties nėra nustatyta. Todėl vienos grupės asmenų, neturinčių Respublikos Prezidento statuso, sąlygų pagerinimas vien dėl jų socialinio statuso – buvimo Respublikos Prezidento sutuoktiniu (-e) – gali būti vertinamas kaip privilegija dėl asmens socialinės padėties (statuso).

Tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiami konstituciniai visuomenės solidarumo, socialinės darnos, teisingumo, protingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principai.

2.3. Teisė į būstą (gyvenamąsias patalpas) mirus Respublikos Prezidentui turėtų būti numatyta ne tik Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei), bet ir kitiems Prezidento įstatyme (jo 17 straipsnio 7 dalyje) nurodytiems asmenims, kurie galėjo, nesant Respublikos Prezidento sutuoktinio, taip pat kitais atvejais, atlikti jį lydinčio asmens ir kitas funkcijas, susijusias su Respublikos Prezidento pareigų vykdymu.

Tuo tarpu Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu Respublikos Prezidento sutuoktinį (-ę) išskyrus iš kitų valstybės vadovo šeimos narių, jį lydėjusių asmenų, kurie, atlikdami valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole numatytas funkcijas, padėjo Respublikos Prezidentui vykdyti valstybės vadovo funkcijas, pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.

2.4. Abejonių dėl atitikties Konstitucijai kelia ir Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos socialinės (materialinės) garantijos suteikimas buvusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei), juo (ja) tapusiam (-iai) jau šiam baigus eiti valstybės vadovo pareigas. Tokiu atveju ginčijamu teisiniu reguliavimu Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) nustatyta socialinė (materialinė) garantija po Respublikos Prezidento mirties nėra susijusi su oficialiomis valstybės vadovą lydinčio asmens pareigomis (funkcijomis), todėl galėtų būti laikoma privilegija, suteikiama vien dėl mirusio sutuoktinio (-ės) turėto teisinio statuso, o ne dėl asmeninio buvusio Respublikos Prezidento sutuoktinio (-ės) indėlio padedant vykdyti valstybės vadovo funkcijas.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas

3. Kaip minėta, pareiškėja Vyriausybė šioje konstitucinės justicijos byloje ginčija Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalies atitiktį Konstitucijai.

4. Seimas 1993 m. sausio 26 d. priėmė Prezidento įstatymą. Seimo 2008 m. lapkričio 11 d. priimtu Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymu jis išdėstytas nauja redakcija.

Prezidento įstatyme yra nustatyta, be kita ko, Respublikos Prezidento veiklos teisiniai pagrindai, Respublikos Prezidento ir jo šeimos narių materialinės ir socialinės garantijos (1 straipsnis).

Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad Respublikos Prezidento sutuoktinio (-ės) socialinės (materialinės) garantijos pirmą kartą įtvirtintos tik nauja, 2008 m. lapkričio 11 d., redakcija išdėsčius Prezidento įstatymą.

4.1. Prezidento įstatyme įtvirtintas, be kita ko, šis teisinis reguliavimas, susijęs su socialinėmis (materialinės) garantijomis einančio pareigas Respublikos Prezidento sutuoktiniui
(-ei):

jeigu Respublikos Prezidento sutuoktinis dirba, valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytoms funkcijoms atlikti jis atleidžiamas nuo darbo ir už tą laiką jam Respublikos Prezidento kanceliarija moka darbo užmokestį, ne mažesnį už asmens gaunamą vidutinį (19 straipsnio 1 dalis);

Respublikos Prezidento sutuoktiniui apmokamos (atsiskaitytinai) atstovavimo išlaidos šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse, taip pat sutuoktiniui reprezentacinėms išlaidoms mokama 15 procentų Respublikos Prezidento mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka neatsiskaitytinai kas mėnesį (19 straipsnio 2 dalis);

žuvus pareigas ėjusiam Respublikos Prezidentui arba sutrikus jo sveikatai dėl sužalojimo ir jam tapus neįgaliam, be kita ko, Respublikos Prezidento sutuoktiniui išmokama nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija (17 straipsnis).

Pažymėtina, jog, kaip 2014 m. liepos 3 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, Prezidento įstatyme nurodytos socialinės (materialinės) garantijos einančio pareigas Respublikos Prezidento sutuoktiniui įtvirtintos iš esmės tam, kad jis, atlikdamas valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas funkcijas, veiksmingai padėtų Respublikos Prezidentui vykdyti valstybės vadovo funkcijas.

4.2. Kaip minėta, pareiškėja ginčija Prezidento įstatymo 23 straipsnio „Respublikos Prezidento materialinės ir socialinės garantijos nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams“ 4 dalį.

4.2.1. Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Jeigu Respublikos Prezidentas eidamas pareigas ar pasibaigus kadencijai miršta, jo sutuoktiniui, jei šis pageidauja, panaudos pagrindais suteikiamas būstas (gyvenamosios patalpos) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Taigi pagal šį teisinį reguliavimą:

įtvirtinta materialinė (socialinė) garantija einančio pareigas arba baigusio kadenciją Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei);

ši materialinė (socialinė) garantija suteikiama tik mirus jo (jos) sutuoktiniui Respublikos Prezidentui;

nustatytosios materialinės (socialinės) garantijos turinį sudaro Respublikos Prezidento sutuoktinio (-ės) teisė į būsto (gyvenamųjų patalpų) suteikimą panaudos pagrindais (jo (jos) pageidavimu) Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad ši Respublikos Prezidento sutuoktinio (-ės) materialinė (socialinė) garantija Prezidento įstatyme nustatyta nepriklausomai nuo to, ar Respublikos Prezidento sutuoktinis (-ė) padėjo Respublikos Prezidentui vykdyti valstybės vadovo funkcijas, atlikdamas (-a) valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas funkcijas.

4.2.2. Pareiškėjos prašymo kontekste paminėtina, kad Prezidento įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Respublikos Prezidentui, jei jis pageidauja, panaudos pagrindais suteikiamas būstas (gyvenamosios patalpos) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, Prezidento įstatymo 23 straipsnis yra skirtas reguliuoti materialinėms ir socialinėms garantijoms, suteikiamoms nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams.

Taigi Prezidento 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta materialinė (socialinė) garantija suteikiama Respublikos Prezidentui, kurio įgaliojimai yra nutrūkę.

Palyginus ginčijamą Prezidento 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą su įtvirtintuoju šio straipsnio 3 dalyje matyti, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatyta Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) suteikiama materialinė (socialinė) garantija iš esmės tapati to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintai materialinei (socialinei) garantijai, suteikiamai Respublikos Prezidentui, kurio įgaliojimai yra nutrūkę.

5. Pareiškėjo prašymo kontekste pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra įtvirtinta analogiška nustatytajai Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) teisė panaudos pagrindais gauti laikinai neatlygintinai valdyti valstybės turtą ir juo naudotis.

6. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat paminėtina, jog Konstitucinis Teismas, 2014 m. liepos 3 d. nutarime aiškindamas tarptautinės teisės normas, susijusias su valstybės vadovo ir jo šeimos narių statusu, pažymėjo, kad:

pagal tarptautinę teisę valstybės vadovo statusas privilegijų, imunitetų ir saugumo garantijų požiūriu yra ypatingas, o tam tikros iš šio statuso kylančios garantijos taikomos ir valstybės vadovo šeimos nariams, lydintiems jį jo oficialių vizitų metu;

tarptautinėje teisėje nustatytos einančių pareigas valstybės vadovų ir juos lydinčių šeimos narių diplomatinės privilegijos ir imunitetai, tačiau nereguliuojamos valstybės vadovų (nei einančių pareigas, nei buvusių) ir jų šeimos narių socialinės garantijos.

II

Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina

7. Vertinant Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuria įtvirtinta mirusio (einant pareigas ar pasibaigus kadencijai) Respublikos Prezidento sutuoktinio (-ės) teisė į Vyriausybės nustatyta tvarka panaudos pagrindais jo (jos) pageidavimu suteikiamą būstą, atitiktį Konstitucijai, būtina atskleisti šioje konstitucinės justicijos byloje aktualius Respublikos Prezidento konstitucinio statuso ypatumus.

8. Konstitucijos 77 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas (1 dalis), kad jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų (2 dalis).

8.1. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Respublikos Prezidento konstitucinio statuso ypatumus, yra konstatavęs, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai; Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, jis skiriasi nuo visų kitų piliečių teisinio statuso (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi ir nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso (inter alia 2002 m. birželio 19 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Neatskiriama individualaus, išskirtinio Respublikos Prezidento – valstybės vadovo konstitucinio statuso dalis yra konstitucinės Respublikos Prezidento socialinės garantijos (2014 m. liepos 3 d. nutarimas).

8.2. Konstitucijos 90 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas turi rezidenciją, taip pat kad Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas. Šios Konstitucijos nuostatos interpretuotinos atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento teisinis statusas yra individualus (2002 m. birželio 19 d. nutarimas).

8.2.1. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 90 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad:

šios nuostatos reiškia, kad Respublikos Prezidento veiklą finansuoja, Respublikos Prezidento materialines ir socialines garantijas užtikrina valstybė, kad tam reikalingos lėšos turi būti numatomos valstybės biudžete, kad Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimas turi būti reguliuojamas įstatymais (2002 m. birželio 19 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai);

Konstitucijos 90 straipsnio nuostata, kad Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas, yra įtvirtinta Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimo garantija, kurios paskirtis – užtikrinti, kad Respublikos Prezidentas galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas, inter alia tinkamai atstovauti Lietuvos valstybei; ši konstitucinė garantija reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti Respublikos Prezidento pareigoms vykdyti reikalingą finansavimą, kuris apima ne tik pareigas vykdančio Respublikos Prezidento veiklos ir rezidencijos finansavimą, bet ir deramą, t. y. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, orumą ir išskirtinį teisinį statusą atitinkantį, buvusiam Respublikos Prezidentui užtikrinamą finansavimą (2014 m. liepos 3 d. nutarimas);

pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir būtų sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui (2002 m. birželio 19 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai);

konstituciniai reikalavimai, kad Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas, taip pat kad neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir būtų sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui, reiškia ir tai, kad neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti buvusiam Respublikos Prezidentui; įstatymų leidėjas gali, nepažeisdamas Konstitucijos, nustatyti buvusio Respublikos Prezidento finansavimą atsižvelgdamas į tai, kokiais konstituciniais pagrindais yra nutrūkę Respublikos Prezidento įgaliojimai, taip pat į tai, ar tas pats asmuo nėra perrinktas arba vėl išrinktas Respublikos Prezidentu (2002 m. birželio 19 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai).

Taigi išskirtinis Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, konstitucinis statusas suponuoja ir išskirtines, besiskiriančias nuo suteiktųjų kitiems valstybės pareigūnams, visiems piliečiams, jo materialines ir socialines garantijas, kartu ir draudimą materialinių (socialinių) garantijų aspektu bet kurį kitą asmenį prilyginti einančiam pareigas ar buvusiam Respublikos Prezidentui. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos 90 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento teisinis statusas yra individualus, kyla draudimas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos, užtikrinant materialinį (socialinį) aprūpinimą, inter alia susijusį su būsto finansavimu, kurį nors kitą asmenį, inter alia Respublikos Prezidento sutuoktinį, prilyginti buvusiam Respublikos Prezidentui.

8.2.2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 90 straipsnio nuostatas dėl Respublikos Prezidento materialinių (socialinių) garantijų, susijusių su jo šeimos nariais, yra pažymėjęs, kad:

konstitucinė Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimo garantija reiškia ir tai, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti Respublikos Prezidento pareigoms vykdyti reikalingą finansavimą, kuris taip pat apima lėšas, kurių reikia pagal valstybinį ir (ar) diplomatinį protokolą Respublikos Prezidentą lydinčio asmens (sutuoktinio, kito šeimos nario) išlaidoms, susijusioms su jo pagalba Respublikos Prezidentui vykdant pareigas, padengti;

Konstitucijos 90 straipsnio nuostatomis nereguliuojamas Respublikos Prezidento sutuoktinio teisinis statusas, taip pat jo materialinis (socialinis) aprūpinimas Respublikos Prezidentui mirus, tačiau socialinė parama Respublikos Prezidento sutuoktiniui, kitiems jo šeimos nariams laiduojama kitų Konstitucijos nuostatų pagrindu.

Taigi Konstitucijos 90 straipsnyje nėra įtvirtintos inter alia Respublikos Prezidento sutuoktinio dėl šio jo statuso įgyjamos, mirus Respublikos Prezidentui, išskirtinės materialinės ir socialinės garantijos.

9. Kaip minėta, pareiškėja ginčija Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

9.1. Pagal Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį draudžiama teikti privilegijas inter alia dėl asmens socialinės padėties.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai).

9.2. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 3 d. nutarime, kuriame vertino teisinio reguliavimo, kuriuo buvo nustatyta valstybinė našlių renta Respublikos Prezidento sutuoktiniui, atitiktį Konstitucijai, suformulavo šias oficialiosios konstitucinės asmenų lygiateisiškumo doktrinos nuostatas:

vien tai, kad asmuo yra našlys (našlė) asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), savaime nėra pagrindas objektyviai pateisinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui (našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms); vien mirusio asmens turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas užtikrinti jo našliui (našlei) daug didesnio dydžio socialinę paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (našlėms);

jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vien dėl tapimo asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), našliu (našle) fakto būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui (našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms), toks teisinis reguliavimas būtų vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties.

III

Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai vertinimas

10. Kaip minėta, pareiškėja Vyriausybė prašo ištirti Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalies atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

11. Pareiškėjos Vyriausybės abejonės dėl Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalies atitikties nurodytoms Konstitucijos nuostatoms iš esmės grindžiamos tuo, kad, pasak pareiškėjos, ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatyta Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) po Respublikos Prezidento mirties suteikiama materialinė (socialinė) garantija nėra susijusi su oficialiomis valstybės vadovą lydinčio asmens pareigomis (funkcijomis), nors konstituciškai pateisinamos galėtų būti tik su jų vykdymu susijusios materialinės (socialinės) garantijos, todėl nustatytoji materialinė (socialinė) garantija yra privilegija; tuo tarpu Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos.

12. Minėta, kad Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareigas einančio arba kadenciją baigusio Respublikos Prezidento sutuoktinio (-ės) teisė į Vyriausybės nustatyta tvarka panaudos pagrindais jo (jos) pageidavimu suteikiamą būstą (gyvenamąsias patalpas).

13. Šiame kontekste pažymėtina, jog pareiškėja Vyriausybė savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai grindžia ir tuo, kad Konstitucijoje įtvirtintas Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, išskirtinis, jis skiriasi nuo visų kitų piliečių, valstybės pareigūnų teisinio statuso, todėl jo išskirtinumas lemia Konstitucijoje ir įstatymuose jam nustatytas socialines (materialines) garantijas.

Paminėtina, kad išskirtinį, individualų Respublikos Prezidento teisinį statusą užtikrinant materialinį aprūpinimą, susijusį su rezidencijos finansavimu, lemia Konstitucijos 90 straipsnio nuostatos, kuriomis įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti deramą tiek pareigas einančio, tiek buvusio Respublikos Prezidento rezidencijos finansavimą.

Taigi, kaip matyti iš pareiškėjos prašymo, abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pareiškėjai kyla ir tuo aspektu, kad juo galimai sudarytos prielaidos Respublikos Prezidento sutuoktinį (-ę), mirus jo (jos) sutuoktiniui (-ei) – einančiam pareigas arba kadenciją baigusiam Respublikos Prezidentui, prilyginti Respublikos Prezidentui.

Todėl šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjos Vyriausybės prašymą tirs ir Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalies atitiktį Konstitucijos 90 straipsniui.

14. Vertinant Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto ginčijamo teisinio reguliavimo, kuriuo įtvirtinta Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) suteikiama materialinė (socialinė) garantija, atitiktį Konstitucijos 90 straipsniui, pažymėtina, kad, kaip minėta, iš Konstitucijos 90 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento teisinis statusas yra individualus, kyla draudimas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos, užtikrinant materialinį (socialinį) aprūpinimą, inter alia susijusį su būsto finansavimu, kurį nors kitą asmenį, inter alia Respublikos Prezidento sutuoktinį, prilyginti buvusiam Respublikos Prezidentui.

14.1. Minėta, kad Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytu ginčijamu teisiniu reguliavimu įtvirtinta pareigas einančio arba kadenciją baigusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei), mirus jo (jos) sutuoktiniui Respublikos Prezidentui, suteikiama materialinė (socialinė) garantija – teisė į būsto (gyvenamųjų patalpų) suteikimą panaudos pagrindais (jo (jos) pageidavimu) Vyriausybės nustatyta tvarka; ši Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) suteikiama materialinė (socialinė) garantija iš esmės tapati to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintai materialinei (socialinei) garantijai, suteikiamai Respublikos Prezidentui, kurio įgaliojimai yra nutrūkę.

Taigi ginčijamas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad pagal Prezidento įstatymą materialinis (socialinis) aprūpinimas, susijęs su rezidencijos (būsto) finansavimu, gali būti suteikiamas ne tik einančiam pareigas arba kadenciją baigusiam Respublikos Prezidentui, bet ir, mirus einančiam pareigas arba kadenciją baigusiam Respublikos Prezidentui, Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei).

14.2. Vadinasi, ginčijamu teisiniu reguliavimu įtvirtinus nurodytąją Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) suteikiamą materialinę (socialinę) garantiją, sudarytos teisinės prielaidos, užtikrinant materialinį (socialinį) aprūpinimą, susijusį su būsto finansavimu, Respublikos Prezidento sutuoktinį (-ę) prilyginti Respublikos Prezidentui, kurio įgaliojimai yra nutrūkę, taip paneigiant individualų, nuo visų kitų asmenų teisinio statuso besiskiriantį Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, konstitucinį statusą.

14.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalis prieštarauja Konstitucijos 90 straipsniui.

15. Vertinant Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad, kaip minėta, Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami, be kita ko, konstitucinis teisinės valstybės principas, Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria draudžiama teikti privilegijas inter alia dėl asmens socialinės padėties.

Taip pat minėta, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra suformulavęs šias oficialiosios konstitucinės asmenų lygiateisiškumo doktrinos nuostatas:

vien tai, kad asmuo yra našlys (našlė) asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), savaime nėra pagrindas objektyviai pateisinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui (našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms); vien mirusio asmens turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas užtikrinti jo našliui (našlei) daug didesnio dydžio socialinę paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (našlėms);

jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vien dėl tapimo asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), našliu (našle) fakto būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui (našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms), toks teisinis reguliavimas būtų vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad nurodytosios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir Respublikos Prezidento sutuoktinio materialiniam (socialiniam) aprūpinimui, susijusiam su būsto finansavimu.

15.1. Minėta, kad Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytu ginčijamu teisiniu reguliavimu įtvirtinta pareigas einančio arba kadenciją baigusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei), mirus jo (jos) sutuoktiniui Respublikos Prezidentui, suteikiama materialinė (socialinė) garantija – teisė į būsto (gyvenamųjų patalpų) suteikimą panaudos pagrindais (jo (jos) pageidavimu) Vyriausybės nustatyta tvarka; ši Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) suteikiama materialinė (socialinė) garantija iš esmės tapati to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintai materialinei (socialinei) garantijai, suteikiamai Respublikos Prezidentui, kurio įgaliojimai yra nutrūkę; ši garantija suteikiama nepriklausomai nuo to, ar Respublikos Prezidento sutuoktinis (-ė) padėjo Respublikos Prezidentui vykdyti valstybės vadovo funkcijas, atlikdamas (-a) valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas funkcijas.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra įtvirtinta analogiška nustatytajai Respublikos Prezidento sutuoktiniui (-ei) teisė gauti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti valstybės turtą ir juo naudotis.

Taigi nurodytoji materialinė (socialinė) garantija ginčijamu teisiniu reguliavimu įtvirtinta išimtinai tik dėl asmens tapimo Respublikos Prezidento sutuoktiniu (-e).

15.2. Vadinasi, toks teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią draudžiama teikti privilegijas dėl asmens socialinės padėties, taip pat su konstituciniu teisinės valstybės principu.

15.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo (Žin., 2008, Nr. 135-5234) 23 straipsnio 4 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 90 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai    Elvyra Baltutytė
                                                            Gintaras Goda
                                                            Vytautas Greičius
                                                            Danutė Jočienė
                                                            Gediminas Mesonis
                                                            Vytas Milius
                                                            Janina Stripeikienė
                                                            Dainius Žalimas