En

Dėl prašymo grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, TAIP PAT LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017 M. SAUSIO 18 D. NUTARIMU NR. 55 PATVIRTINTŲ APRIBOJUSIŲ SAVO GALIMYBĘ LOŠTI ASMENŲ REGISTRO NUOSTATŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. LIEPOS 8 D. NUTARIMO NR. 742 „DĖL VALSTYBĖS ĮMONĖS REGISTRŲ CENTRAS ĮSTEIGIMO“ NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR ĮSTATYMAMS GRĄŽINIMO

2017 m. rugsėjo ­­­27 d. Nr. KT13-S6/2017
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-15/2017.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas „ištirti pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį, o atskirai nurodant, ir pagal priėmimo tvarką, ar:

1. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ((priimtas 2000 m. spalio 12 d. Identifikacinis kodas: 1001010ISTAIII-2043; Nr. VIII-2043 Nauja įstatymo redakcija nuo 2008-07-01 Nr. X-1337, 2007-11-22, Žin., 2007, Nr. 128-5213 (2007-12-07); 2013 m. birželio 13 d.; Identifikacinis kodas: 1131010ISTA0XII-360; Nr. XII-360)) 10 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto nuostatos, suteikiančios Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotoms institucijoms teisę nustatyti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarką ir reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūras, ta apimtimi ir tiek, kiek teisė atlikti privalomas technines apžiūras gali būti suteikiama, pratęsiama be konkurso, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos laisvę, diskriminuojant kitus šios rinkos dalyvius ar monopolizuojant rinką, nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 46 straipsnio.

2. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ((priimtas 2000 m. spalio 12 d. Identifikacinis kodas: 10010101STAIII-2043; Nr. VIII-2043 Nauja įstatymo redakcija nuo 2008-07-01 Nr. X-1337, 2007-11-22, Žin., 2007, Nr. 128-5213 (2007-12-07); 2013 m. birželio 13 d.; Identifikacinis kodas: 1131010ISTA0XII-360; Nr. XII-360)) 271 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10 dalių nuostatos, jog CTADB duomenis tvarko Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, o techninę apžiūrą atliekančios įmonės teikia informaciją per CTADB; jog Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenis tvarko Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras; jog duomenų bazių valdytojai jų bazėse esančius duomenis, įskaitant asmens duomenis, tvarko be duomenų subjektų sutikimo; jog Duomenų bazių valdytojai tarpusavyje keičiasi duomenų bazėse esančia informacija, įskaitant asmens duomenis, be duomenų subjektų sutikimo teisėtą interesą turintiems asmenims; jog Susijusiems registrams ir duomenų bazių valdytojams reikiamus duomenis turi nemokamai teikti visi šiame straipsnyje nurodyti registrų ir duomenų bazių valdytojai, ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su viešosios paslaugos teikimo monopolizavimu, be konkurencijos ir konkurso perdavimu privačiam subjektui, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos laisvę, diskriminuojant kitus šios rinkos dalyvius ar monopolizuojant rinką, nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 46 straipsnio.

3. Išsamus ir aiškus sąvokos „teisėtas interesas“ neapibrėžimas nelemia tai, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (priimtas 1996-06-11 Identifikacinis kodas: 0961010ISTA00I-1374; Nr. 1-1374; Nr. XI-1372, 2011-05-12, Žin., 2011, Nr. 65-3046 (2011-05-28), i. k. 1111010ISTA0XI-1372) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „Duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkai) duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą“, ir 21 straipsnio 2 dalies nuostata, jog „Duomenų valdytojas gali tvarkyti jungtines skolininkų rinkmenas, turėdamas tikslą teikti tokius duomenis teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims, kad šie galėtų įvertinti duomenų subjekto mokumą ir valdyti įsiskolinimą“, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, teisinės valstybės konstituciniam principui.

4. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (priimtas 1996-06-11 Identifikacinis kodas: 0961010ISTA00I-1374; Nr. 1-1374; Nr. XI-1372, 2011-05-12, Žin., 2011, Nr. 65-3046 (2011-05-28), i. k. 1111010ISTA0XI-1372) 21 straipsnio 7 dalies nuostata, jog „Duomenys apie faktą, kad duomenų subjektas laiku ir tinkamai neįvykdė savo finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų, negali būti tvarkomi ilgiau negu 10 metų nuo skolos padengimo dienos“ nustatant termino skaičiavimą „nuo skolos padengimo dienos“, o ne nuo „įrašo atsiradimo dienos“ ar „ne ilgiau negu 10 metų“, ta apimtimi, jog nustatomas neterminuotas duomenų saugojimo laikotarpis nepadengus skolos, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, teisinės valstybės konstituciniam principui.

5. Registrų centro įsteigimo nutarimo 1 p. nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Registrų centro, kaip juridinio asmens, teisinė forma buvo parinkta valstybės įmonė, neprieštarauja LR Konstitucijos 46 str.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl žinybinio apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo (numeris: 55; 2017 m. sausio 18 d., TAR, 2017-01-24, Nr. 1332) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, taip pat LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 7 str. 3 d. 1 p., ir LR azartinių lošimų įstatymui.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl valstybės įmonės registrų centras įsteigimo (Valstybės žinios, 1997-07-16, Nr. 67-1689) pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 46 str.“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

2.1. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų (inter alia 2009 m. spalio 29 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimai).

2.2. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d. sprendimai).

2.3. Reikalavimai aiškiai išdėstyti ir teisiniais argumentais pagrįsti pareiškėjo poziciją dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai taikytini ir tais atvejais, kai teisės aktai yra ginčijami pagal Konstitucijoje nustatytą jų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (2012 m. kovo 5 d., 2012 m. balandžio 25 d. sprendimai).

3. Pareiškėja Seimo narių grupė prašo ištirti tiek, kiek nurodyta, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat šio įstatymo 271 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10 dalių atitiktį Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3.1. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta:

Užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos: <...>

4) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarką, tvirtina Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės nuostatus;

5) nustato reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę;“.

Pareiškėja Seimo narių grupė abejoja nurodyto teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai tiek, kiek „teisė atlikti privalomas technines apžiūras gali būti suteikiama, pratęsiama be konkurso, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos laisvę, diskriminuojant kitus šios rinkos dalyvius ar monopolizuojant rinką“. Pareiškėjos teigimu, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą leidžiama poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti, kad teisė atlikti privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą suteikiama (pratęsiama) be konkurso.

Pažymėtina, jog iš pareiškėjos prašymo neaišku, kuo remiantis daroma išvada, kad būtent pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, kuriuo Susisiekimo ministerijai ar jos įgaliotoms institucijoms pavedama nustatyti privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarką, taip pat nustatyti reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, techninę ekspertizę, be konkurso gali būti suteikta ir (ar) pratęsta teisė atlikti privalomas technines apžiūras, nes pareiškėjos ginčijamuose Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nėra jokių eksplicitinių nuostatų, susijusių su įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, techninę ekspertizę, parinkimu. Pareiškėja taip pat nenurodo konkrečių nei šio įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatų, kuriose būtų įtvirtinta, kad teisė atlikti privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą suteikiama (pratęsiama) be konkurso.

3.2. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10 dalių nuostatos „tiek, kiek tai susiję su viešosios paslaugos teikimo monopolizavimu, be konkurencijos ir konkurso perdavimu privačiam subjektui, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos laisvę, diskriminuojant kitus šios rinkos dalyvius ar monopolizuojant rinką“.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnio (2013 m. birželio 13 d. redakcija) 6, 7, 8, 9, 10 dalyse, kurių atitiktį Konstitucijai ginčija pareiškėja, buvo nustatyta:

6. Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės (toliau – CTADB) duomenis tvarko Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, o techninę apžiūrą atliekančios įmonės teikia informaciją per CTADB.

7. Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenis tvarko Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

8. Siekdami užtikrinti duomenų teikimą registrams, duomenų bazių valdytojai jų bazėse esančius duomenis, įskaitant asmens duomenis, tvarko be duomenų subjektų sutikimo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

9. Duomenų bazių valdytojai tarpusavyje keičiasi duomenų bazėse esančia informacija, įskaitant asmens duomenis, be duomenų subjektų sutikimo teisėtą interesą turintiems asmenims.

10. Susijusiems registrams ir duomenų bazių valdytojams reikiamus duomenis turi nemokamai teikti visi šiame straipsnyje nurodyti registrų ir duomenų bazių valdytojai.“

3.2.1. Pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnis buvo pakeistas Seimo 2017 m. birželio 1 d. priimtu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 271 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 272 straipsniu įstatymu, įsigaliojusiu 2017 m. birželio 10 d.

Palyginus pareiškėjos ginčijamą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju 271 straipsnyje (2017 m. birželio 1 d. redakcija) matyti, kad jame nebeliko teisinio reguliavimo, iki tol buvusio išdėstyto 271 straipsnio 8–10 dalyse (2013 m. birželio 13 d. redakcija), kurį prašyme ginčija pareiškėja (šiose dalyse nurodyti teisiniai santykiai šiuo metu iš dalies reglamentuojami 272 straipsnyje).

Taigi pareiškėjos ginčijamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnio 8–10 dalyse išdėstytas teisinis reguliavimas buvo pakeistas ir šiuo metu galioja 271 straipsnio (2017 m. birželio 1 d. redakcija) nuostatose išdėstytas teisinis reguliavimas, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėja neginčija.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi ne teismai, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, iš jų – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja, Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi teisę nutraukti pradėtą teiseną (inter alia 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai, 2016 m. liepos 8 d. nutarimas).

3.2.2. Minėta, jog pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijai tiek, kiek nurodyta, neprieštarauja ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnio 6, 7 dalys, kuriose atitinkamai nustatyta, kad Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės duomenis tvarko Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, o Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenis – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad, jos manymu, šiuo teisiniu reguliavimu sudaromos kliūtys asmenims, kurie nėra Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariai, gauti duomenis atitinkamai iš Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės ir Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės, tačiau pareiškėja nepagrindžia, kodėl būtent ginčijamu teisiniu reguliavimu ribojama asociacijų laisvė arba trukdoma tapti šių organizacijų nariais, taip pat kodėl šie asmenys turėtų turėti galimybę tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir minėtų organizacijų nariai, naudotis atitinkamai Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės ir Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis.

3.2.3. Pareiškėja, abejodama dėl ginčijamame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, cituoja oficialiąją konstitucinę legislatyvinės omisijos doktriną, tačiau iš prašymo turinio neaišku, kurioje konkrečioje nuostatoje pareiškėja įžvelgia teisės spragą, kuri galėtų būti pripažinta legislatyvine omisija, taigi neaišku, dėl kokių santykių nesureguliavimo, pareiškėjos nuomone, pažeidžiamos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos, kuriomis inter alia draudžiama monopolizuoti rinką, saugoma sąžiningos konkurencijos laisvė.

4. Pareiškėja prašo ištirti tiek, kiek nurodyta, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 7 dalių nuostatų atitiktį Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4.1. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta:

1. Duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkai) duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jeigu tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai.

2. Duomenų valdytojas turi teisę skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodus, teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas (toliau – jungtinės skolininkų rinkmenos). Duomenų valdytojas gali tvarkyti jungtines skolininkų rinkmenas, turėdamas tikslą teikti tokius duomenis teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims, kad šie galėtų įvertinti duomenų subjekto mokumą ir valdyti įsiskolinimą, tik šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka pranešęs Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuri privalo atlikti išankstinę patikrą.“

Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji abejoja nurodyto teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai tiek, kiek, pasak pareiškėjos, įstatyme nepateiktas išsamus ir aiškus sąvokos „teisėtas interesas“ apibrėžimas. Pareiškėjos teigimu, šią sąvoką būtina apibrėžti įstatyme, nes skolininkų duomenų atskleidimas teisėto intereso neturintiems asmenims kartu yra teisės į asmens privatų gyvenimą pažeidimas.

Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamose Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytos skolininkų duomenų teikimo teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims sąlygos: pagal 1 dalį šie duomenys teikiami, jeigu tinkamai įgyvendinami šiame ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai, o pagal 2 dalį – tik jeigu duomenų valdytojas šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka pateikė atitinkamą pranešimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuri privalo atlikti išankstinę patikrą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dar viena skolininkų duomenų teikimo sąlyga – duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikė rašytinį priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą: 1) skola liko nepadengta ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas arba 2) duomenų subjektas pagrįstai neginčijo skolos. Pareiškėja šių sąlygų neanalizuoja ir nepaaiškina, kodėl jų nepakanka, kad būtų užtikrintas skolininkų duomenų teikimas tik teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims, kodėl būtina papildomai apibrėžti sąvoką „teisėtas interesas“ ir koks jos apibrėžimas turėtų būti.

4.2. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 7 dalis tiek, kiek joje „nustatomas neterminuotas duomenų saugojimo laikotarpis nepadengus skolos“.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta:

Duomenys apie faktą, kad duomenų subjektas laiku ir tinkamai neįvykdė savo finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų, negali būti tvarkomi ilgiau negu 10 metų nuo skolos padengimo dienos. Kai duomenų subjektas skolą padengia, duomenų valdytojai privalo užtikrinti, kad tvarkant duomenis apie duomenų subjekto tinkamai ir laiku neįvykdytus finansinius ir (arba) turtinius įsipareigojimus būtų nurodoma:

1) kad duomenų subjektas skolą padengė;

2) skolos padengimo data.“

4.2.1. Pareiškėja teigia, kad, šiuo ginčijamu teisiniu reguliavimu įtvirtinus neterminuotą duomenų saugojimo, tvarkymo ir teikimo laikotarpį nepadengus skolos, neproporcingai ribojama teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Iš prašymo turinio matyti, jog pareiškėja mano, kad šioje ginčijamoje nuostatoje yra įtvirtintas implicitinis teisinis reguliavimas, pagal kurį nepadengusių skolos duomenų subjektų duomenys tvarkomi neterminuotai.

4.2.2. Pažymėtina, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi, o pagal šio įstatymo 4 straipsnį asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai; kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami. Pareiškėja šių nuostatų neanalizuoja ir nepaaiškina, kodėl jų nepakanka siekiant užtikrinti, kad nepadengusių skolos duomenų subjektų duomenys nebūtų tvarkomi neterminuotai, ir kodėl nurodytu atveju būtina įstatyme nustatyti konkretų duomenų tvarkymo laikotarpį.

5. Pareiškėja prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 55 „Dėl žinybinio Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktui, Azartinių lošimų įstatymui.

Pažymėtina, kad iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad prašoma ištirti ir Vyriausybės 2017 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 55 patvirtintų Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) atitiktį Konstitucijai ir įstatymams pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį. Pareiškėja prašymo rezoliucinėje dalyje nenurodo konkrečių Nuostatų punktų, tačiau kitose prašymo dalyse nurodoma, kad yra ginčijamas Nuostatų 14.2, 18.7, 18.8, 22, 25 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas.

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ištirti Vyriausybės 2017 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 55 atitiktį nurodytoms Konstitucijos ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms, iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjai abejonių kelia šio Vyriausybės nutarimo atitiktis ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam atsakingo valdymo principui, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 daliai.

5.1. Pareiškėja prašo ištirti, ar Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui, pagal kurį asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą, neprieštarauja:

Nuostatų 18.7 punktas, pagal kurį prašymo neleisti lošti terminas negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai nuo žinybinio Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro (toliau – ir Registras) objekto įregistravimo Registre dienos;

Nuostatų 18.8 punktas, pagal kurį Registro duomenų teikėjai turi teisę atsiimti prašymą neleisti lošti, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo Registro objekto įregistravimo Registre dienos;

Nuostatų 22 punktas, kuriame nustatyta, kad „Registro tvarkytojas, gavęs Registro duomenų teikėjo prašymą pakeisti Registre įrašytą prašymo neleisti lošti terminą ir per vieną darbo dieną nuo prašymo pakeisti prašymo neleisti lošti terminą gavimo nustatęs, kad prašomas prašymo neleisti lošti terminas yra ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo Registro objekto įregistravimo Registre dienos, pakeičia Registro duomenis. Jeigu nustatoma, kad prašomas prašymo neleisti lošti terminas yra trumpesnis kaip 6 mėnesiai nuo Registro objekto įregistravimo Registre dienos, Registro tvarkytojas atsisako pakeisti Registro duomenis ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie atsisakymą pakeisti Registro duomenis ir to priežastis raštu arba elektroniniu paštu praneša Registro duomenų teikėjui“;

Nuostatų 25 punktas, pagal kurį, išregistravus Registro objektą, Registro objekto duomenys nedelsiant automatiškai perkeliami į Registro archyvą ir jame saugomi neterminuotai, išskyrus asmens duomenis, kurie Registro archyve saugomi vienus metus.

Pareiškėjos teigimu, pagal šiuose Nuostatų punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą Registro tvarkytojas duomenis tvarko be duomenų subjekto sutikimo, o tai prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo imperatyvioms nuostatoms, pagal kurias, tvarkant asmens duomenis, reikalingas duomenų subjekto sutikimas.

Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 13 punktą Registro objektas yra asmenys, pateikę prašymus neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, todėl neaišku, kodėl, pareiškėjos manymu, duomenų subjektas, pateikdamas tokį prašymą, neduoda sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis ir kodėl toks prašymas nelaikytinas sutikimu pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį. Be to, tai, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą, yra tik vienas iš Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Pareiškėja neanalizuoja kitų šiame straipsnyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų ir nepaaiškina, kodėl jos nurodytu atveju jie netaikytini.

5.2. Pareiškėjai kyla abejonių, ar Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 daliai, pagal kurią naudoti asmens kodą, kai tvarkomi asmens duomenys, galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą, ir to paties straipsnio 3 dalies 1 punktui, pagal kurį be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti tik jeigu tokia teisė yra nustatyta šiame ir kituose įstatymuose, neprieštarauja Nuostatų 14.2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Registro duomenų bazėje tvarkomi asmens kodai.

Savo poziciją pareiškėja grindžia tuo, kad Nuostatuose yra nustatytas papildomas (įstatyme nenumatytas) teisinis pagrindas naudoti asmens kodus.

Pažymėtina, kad Nuostatų 14 punkte yra nurodyti Registro duomenų bazėje tvarkomi Registro objekto duomenys, tarp jų – asmens kodas (14.2 punktas). Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmens kodą galima naudoti be duomenų subjekto sutikimo valstybės, žinybiniuose registruose, jeigu jie yra įteisinti Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras yra žinybinis registras, įsteigtas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (iki 2012 m. sausio 1 d. – Valstybės registrų įstatymas) nustatyta tvarka.

Pareiškėja neatsižvelgia į šį Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, suteikiantį teisę naudoti asmens kodą be duomenų subjekto sutikimo, ir nepaaiškina, kodėl jis netaikytinas tvarkant asmens kodą Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre.

5.3. Pareiškėjai taip pat kyla abejonių, ar Vyriausybės 2017 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 55 pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Pareiškėjos teigimu, priimant šį Vyriausybės nutarimą buvo pažeista Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarka, nustatyta inter alia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme (be kita ko, svarstant ginčijamą Vyriausybės nutarimą nebuvo gauta nei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, nei Sveikatos apsaugos ministerijos išvadų dėl ginčijamu nutarimu nustatyto teisinio reguliavimo).

Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo konkrečių nei Teisėkūros pagrindų įstatymo, nei Vyriausybės įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatų (be kita ko, nuostatų, įpareigojančių gauti minėtų institucijų išvadas), kurios, jos manymu, buvo pažeistos Vyriausybei priimant ginčijamą nutarimą, t. y. nepagrindžia, kodėl buvo pažeista Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarka. Todėl nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, kad, nesilaikius įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarkos, buvo pažeista Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 2 punktas, konstituciniai teisinės valstybės, atsakingo valdymo principai.

5.4. Pareiškėja ginčija Vyriausybės 2017 m. sausio 18 d. nutarime Nr. 55 nustatytą teisinį reguliavimą ir tuo aspektu, kad asmens prašymas neleisti jam lošti negali būti paties asmens atšauktas anksčiau, nei pasibaigs prašyme nurodytas laikotarpis, taip pat kad šiuo Vyriausybės nutarimu nepagrįstai išplečiama lošimų organizatoriams įstatymu nustatyta pareiga tikrinti tik pateikusius prašymus neleisti lošti asmenis, tačiau pareiškėja šias aspektais nenurodo nei ginčijamo Nuostatų punkto, nei konkrečių Konstitucijos ir Azartinių lošimų įstatymo nuostatų, kurioms, jos manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja.

6. Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 742 „Dėl valstybės įmonės Registrų centras įsteigimo“ 1 punktas neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui, taip pat ar šis Vyriausybės nutarimas pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.1. Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 742 1 punkte nustatyta: „Vyriausybė nutaria: 1. Įsteigti valstybės įmonę Registrų centras, sujungus Valstybės žemės kadastro įmonę ir valstybės įmonę Respublikinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą.“

Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji ginčija Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 742 1 punkto atitiktį Konstitucijai tiek, kiek jame nustatyta Registrų centro teisinė forma – valstybės įmonė.

6.1.1. Pareiškėjos manymu, šiuo teisiniu reguliavimu pažeidžiama Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė, vartotojų interesų apsauga, draudimas monopolizuoti rinką. Pareiškėja savo abejones grindžia tuo, kad valstybės įmonė Registrų centras negali tuo pačiu metu ir teikti viešąsias paslaugas, ir vykdyti pelningą veiklą, tačiau iš pareiškėjos prašymo neaišku, kuo remiantis daroma išvada, kad šie tikslai tarpusavyje nedera. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ne tik nustatyta, kad valstybės įmonių tikslas yra teikti viešąsias paslaugas, bet ir įtvirtintas su šių įmonių pelnu susijęs teisinis reguliavimas.

6.1.2. Pareiškėja, grįsdama savo abejones, taip pat teigia, kad valstybės įmonei Registrų centrui teikiama valstybės parama iškreipia sąžiningą konkurenciją, tačiau nepateikia argumentų, pagrindžiančių, kodėl būtent ginčijamas teisinis reguliavimas suponuoja tokį valstybės paramos teikimą minėtai valstybės įmonei.

6.2. Pažymėtina, kad pareiškėja savo prašymo rezoliucinėje dalyje nurodo, jog prašo ištirti viso Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 742 atitiktį Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau ji nenurodo kitų konkrečių šio nutarimo nuostatų ir nepateikia jokių argumentų dėl viso minėto nutarimo atitikties nurodytoms Konstitucijos nuostatoms.

7. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos Seimo narių grupės prašyme jos pozicija dėl ginčijamų įstatymų straipsnių (jų dalių, punktų) ir Vyriausybės nutarimų (jų punktų) atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymų nuostatoms nėra aiškiai išdėstyta ir ji nepagrįsta teisiniais argumentais, todėl pareiškėjos prašymas laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų.

8. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašyme yra ir kitų trūkumų.

Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi su prašymu besikreipiantys Seimo nariai, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį Seimo narių grupės atstovą (atstovus) pagal įstatymą – Seimo narių grupei atstovaujantį Seimo narį (narius) savo prašyme nurodo pasirašydami po juo visi Seimo nariai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą, jeigu jų parašai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo.

Taigi pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalį į Konstitucinį Teismą besikreipiantys Seimo nariai, pasirašydami po prašymu, jame turi nurodyti Seimo narių grupei atstovaujantį Seimo narį (narius) – atstovą (atstovus) pagal įstatymą. Pažymėtina, kad, Konstituciniame Teisme neužtikrinus Seimo narių grupės atstovavimo pagal įstatymą, būtų pasunkintas Seimo narių grupės teisių įgyvendinimas, inter alia Seimo narių grupės santykiuose su atstovais pagal pavedimą.

Konstatuotina, kad Konstituciniam Teismui pateiktame pareiškėjos Seimo narių grupės prašyme jos atstovas pagal įstatymą (Seimo narys) nenurodytas.

Vadinasi, pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies reikalavimo.

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, neatitinkantis Konstitucinio Teismo 66 straipsnio reikalavimų, yra grąžintinas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti tiek, kiek nurodyta, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų, 271 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10 dalių, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 7 dalių atitiktį pareiškėjos nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, Vyriausybės 2017 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 55, Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 742 nuostatų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2 dalimi, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą Nr. 1B-15/2017 ištirti, ar:

1. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ((priimtas 2000 m. spalio 12 d. Identifikacinis kodas: 1001010ISTAIII-2043; Nr. VIII-2043 Nauja įstatymo redakcija nuo 2008-07-01 Nr. X-1337, 2007-11-22, Žin., 2007, Nr. 128-5213 (2007-12-07); 2013 m. birželio 13 d.; Identifikacinis kodas: 1131010ISTA0XII-360; Nr. XII-360)) 10 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto nuostatos, suteikiančios Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotoms institucijoms teisę nustatyti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarką ir reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūras, ta apimtimi ir tiek, kiek teisė atlikti privalomas technines apžiūras gali būti suteikiama, pratęsiama be konkurso, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos laisvę, diskriminuojant kitus šios rinkos dalyvius ar monopolizuojant rinką, nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 46 straipsnio.

2. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ((priimtas 2000 m. spalio 12 d. Identifikacinis kodas: 10010101STAIII-2043; Nr. VIII-2043 Nauja įstatymo redakcija nuo 2008-07-01 Nr. X-1337, 2007-11-22, Žin., 2007, Nr. 128-5213 (2007-12-07); 2013 m. birželio 13 d.; Identifikacinis kodas: 1131010ISTA0XII-360; Nr. XII-360)) 271 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10 dalių nuostatos, jog CTADB duomenis tvarko Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, o techninę apžiūrą atliekančios įmonės teikia informaciją per CTADB; jog Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenis tvarko Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras; jog duomenų bazių valdytojai jų bazėse esančius duomenis, įskaitant asmens duomenis, tvarko be duomenų subjektų sutikimo; jog Duomenų bazių valdytojai tarpusavyje keičiasi duomenų bazėse esančia informacija, įskaitant asmens duomenis, be duomenų subjektų sutikimo teisėtą interesą turintiems asmenims; jog Susijusiems registrams ir duomenų bazių valdytojams reikiamus duomenis turi nemokamai teikti visi šiame straipsnyje nurodyti registrų ir duomenų bazių valdytojai, ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su viešosios paslaugos teikimo monopolizavimu, be konkurencijos ir konkurso perdavimu privačiam subjektui, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos laisvę, diskriminuojant kitus šios rinkos dalyvius ar monopolizuojant rinką, nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 46 straipsnio.

3. Išsamus ir aiškus sąvokos „teisėtas interesas“ neapibrėžimas nelemia tai, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (priimtas 1996-06-11 Identifikacinis kodas: 0961010ISTA00I-1374; Nr. 1-1374; Nr. XI-1372, 2011-05-12, Žin., 2011, Nr. 65-3046 (2011-05-28), i. k. 1111010ISTA0XI-1372) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „Duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkai) duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą“, ir 21 straipsnio 2 dalies nuostata, jog „Duomenų valdytojas gali tvarkyti jungtines skolininkų rinkmenas, turėdamas tikslą teikti tokius duomenis teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims, kad šie galėtų įvertinti duomenų subjekto mokumą ir valdyti įsiskolinimą“, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, teisinės valstybės konstituciniam principui.

4. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (priimtas 1996-06-11 Identifikacinis kodas: 0961010ISTA00I-1374; Nr. 1-1374; Nr. XI-1372, 2011-05-12, Žin., 2011, Nr. 65-3046 (2011-05-28), i. k. 1111010ISTA0XI-1372) 21 straipsnio 7 dalies nuostata, jog „Duomenys apie faktą, kad duomenų subjektas laiku ir tinkamai neįvykdė savo finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų, negali būti tvarkomi ilgiau negu 10 metų nuo skolos padengimo dienos“ nustatant termino skaičiavimą „nuo skolos padengimo dienos“, o ne nuo „įrašo atsiradimo dienos“ ar „ne ilgiau negu 10 metų“, ta apimtimi, jog nustatomas neterminuotas duomenų saugojimo laikotarpis nepadengus skolos, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, teisinės valstybės konstituciniam principui.

5. Registrų centro įsteigimo nutarimo 1 p. nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Registrų centro, kaip juridinio asmens, teisinė forma buvo parinkta valstybės įmonė, neprieštarauja LR Konstitucijos 46 str.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl žinybinio apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo (numeris: 55; 2017 m. sausio 18 d., TAR, 2017-01-24, Nr. 1332) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, taip pat LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 7 str. 3 d. 1 p., ir LR azartinių lošimų įstatymui.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl valstybės įmonės registrų centras įsteigimo (Valstybės žinios, 1997-07-16, Nr. 67-1689) pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 46 str.“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai    Elvyra Baltutytė
                                                            Gintaras Goda
                                                            Vytautas Greičius
                                                            Danutė Jočienė
                                                            Gediminas Mesonis
                                                            Vytas Milius
                                                            Daiva Petrylaitė
                                                            Janina Stripeikienė
                                                            Dainius Žalimas