En

Dėl prašymo grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJO ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO PRIEDĖLIO I SKIRSNIO IR ŠIO ĮSTATYMO PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI GRĄŽINIMO

2017 m. rugsėjo 7 d. Nr. KT12-S5/2017
Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-16/2017.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymas ištirti:

1. Ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., Nr. 91-39116) I skirsnis tiek, kiek juo laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. savivaldybių, kurių teritorijose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų, merų pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 12,2 iki 10,98, o savivaldybių, kurių teritorijose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 10,5 iki 9,45 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2. Ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.“

2. Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai kreipėsi sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą. Joje sprendžiamas ginčas kilo dėl savivaldybių, kurių teritorijose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų, merų ir merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientų sumažinimo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. teisėtumo.

3. Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (priedėlio) pakeitimų, kuriais sumažinti merų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai ir kurie iš esmės buvo priimti dėl sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties, atitiktis Konstitucijai nebuvo tirta, todėl, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimų nuostatas, taip pat į konstitucinį socialinio solidarumo principą, kyla abejonė, ar pareiginės algos koeficientai skirtingų grupių valstybės politikams ir pareigūnams buvo sumažinti proporcingai, nieko nediskriminuojant, nepažeidžiant konstitucinio teisinės valstybės principo.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pareiškėjas prašo ištirti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) I skirsnio tiek, kiek jame nustatytu teisiniu reguliavimu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. savivaldybių, kurių teritorijose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų, merų pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 12,2 iki 10,98, o merų pavaduotojų – nuo 10,5 iki 9,45, taip pat šio įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijai.

5. Pažymėtina, kad panašaus į pareiškėjo ginčijamą, tačiau ne tapataus teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ištyręs Konstitucinis Teismas:

2013 m. liepos 1 d. nutarimu, be kita ko, pripažino, kad kai kurių įstatymų, priimtų valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, nuostatos, kuriomis buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštaravo Konstitucijai;

2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (III ir IV skirsniuose) ir jo pakeitimo įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Konstitucijai.

6. Pareiškėjo ginčijamame Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) I skirsnio „Valstybės politikų pareiginės algos“ 5 punkte buvo nustatyti sumažinti savivaldybių merų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais):

5.

Savivaldybių merai ir

merų pavaduotojai:

Savivaldybės teritorijoje gyvena:

per 100 tūkst. gyventojų

iki 100 tūkst. gyventojų

5.1.

Merai

10,98

9,45

5.2.

Merų pavaduotojai

9,45

7,92

6.1. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas, kaip pažymėta ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, 2009 m. liepos 17 d. buvo priimtas atsižvelgiant į sunkėjančią valstybės ekonominę, finansinę padėtį, kai inter alia nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti. Iš teisinio reguliavimo, kuris analizuotas atitinkamai Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose ir kuriuo sumažinti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, matyti, kad visų savivaldybių merų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai mažinti vieną kartą ir visiems vienodai – 10 proc. (merų pareiginės algos koeficientai sumažinti atitinkamai nuo 12,2 iki 10,98 ir nuo 10,5 iki 9,45, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai – atitinkamai nuo 10,5 iki 9,45 ir nuo 8,8 iki 7,92). Kitų valstybės politikų – Seimo ir Vyriausybės narių – pareiginės algos koeficientai mažinti du kartus ir daug didesniu bei skirtingu mastu, t. y. 20,77–20,82 proc., taip pat daug didesniu ir skirtingu mastu sumažinti visų teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai (iki 35,06 proc.), kai kurių valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai (iki 18,62 proc.), prokurorų pareiginės algos koeficientai (iki 18,65 proc.), valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai (iki 18,92 proc.).

6.2. Pagal ginčijamą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnį teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti sumažinti inter alia savivaldybių merų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai, įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir turėjo galioti iki 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau Seimo 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. priimtais šio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymais jo galiojimo laikas buvo pratęstas atitinkamai iki 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d.

6.3. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti sumažinti savivaldybių merų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai, nebegalioja, o 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti nesumažinti, t. y. iki 2009 m. liepos 31 d. galioję, savivaldybių merų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai. Be to, Seimas 2015 m. balandžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatė padidintus savivaldybių merų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientus (baziniais dydžiais):

5.

Savivaldybių merai ir

merų pavaduotojai:

Savivaldybės teritorijoje gyvena:

per 100 tūkst. gyventojų

iki 100 tūkst. gyventojų

5.1.

Merai

19

18

5.2.

Merų pavaduotojai

16

15

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2010 m. kovo 19 d., 2017 m. vasario 9 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas, 2008 m. spalio 14 d., 2017 m. vasario 9 d. sprendimai).

8. Pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą, pacitavo kai kurias Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimų nuostatas, kaip antai kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:

nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti jos nariams;

atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo dydžio ar net suvienodintas su juo;

atlyginimų mažinimas turi būti nediskriminacinis: atlyginimai turi būti proporcingai mažinami visoms asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas šie asmenys eina;

reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų, teisėjų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.

9. Prašyme pažymėta, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nepaneigė įstatymų leidėjo teisės nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties būtų laikinai sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), jeigu kartu būtų užtikrinamas tolygus ir nediskriminacinis atlyginimų mažinimo mastas visoms valstybės tarnautojų ir pareigūnų kategorijoms ir nebūtų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų, prokurorų, teisėjų ir kitų pareigūnų kategorijoms dydžių proporcijos, taip pat kad šiame nutarime konstatuota, jog pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis.

10. Pažymėtina, kad pareiškėjas, savo prašyme pacitavęs kai kurias minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pabrėžė, jog įstatymų leidėjas, laikydamasis tam tikrų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, gali nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinamas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimai); tačiau pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kodėl, jo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu galėjo būti pažeisti minėti iš Konstitucijos kylantys reikalavimai ir kodėl nustatytas savivaldybių, kurių teritorijose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų, merų ir merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientų sumažinimo mastas (kaip minėta, šie koeficientai sumažinti vieną kartą 10 proc., t. y. daug mažesniu mastu negu kitų valstybės politikų (Seimo ir Vyriausybės narių), teisėjų ir kai kurių valstybės pareigūnų, prokurorų, valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai) galėtų būti vertinamas kaip neproporcingas, netolygus ir diskriminacinis.

Pareiškėjas, be to, nedetalizavo, kaip ginčijamu teisiniu reguliavimu galėjo būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų tai pačiai politikų grupei priklausančių, bet skirtingas pareigas einančių asmenų atlyginimų dydžių proporcijos. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad sumažinti merų ir merų pavaduotojų atlyginimo dydžiai galėjo būti priartinti prie kurių nors žemesnės kvalifikacijos asmenų, dirbančių mažiau sudėtingą, bet iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų apmokamą darbą, atlyginimo dydžio.

11. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo prašyme pacitavo kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kuriomis atskleidžiamas konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo – turinys, tačiau jų nevertino ir nepateikė teisinių argumentų, kodėl, jo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu galėjo būti pažeisti iš šių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų kylantys reikalavimai.

12. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kuriais pagrįstų savo abejonę dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) I skirsnio tiek, kiek jame nustatytu teisiniu reguliavimu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. savivaldybių, kurių teritorijose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų, merų pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 12,2 iki 10,98, o merų pavaduotojų – nuo 10,5 iki 9,45, taip pat šio įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadinasi, pareiškėjo Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymas ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

13. Jeigu prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal šio įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui Šiaulių apygardos administraciniam teismui prašymą ištirti ginčijamų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) I skirsnio, taip pat šio įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) nuostatų atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui Šiaulių apygardos administraciniam teismui prašymą Nr. 1B-16/2017 ištirti:

1. Ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., Nr. 91-39116) I skirsnis tiek, kiek juo laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. savivaldybių, kurių teritorijose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų, merų pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 12,2 iki 10,98, o savivaldybių, kurių teritorijose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 10,5 iki 9,45 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2. Ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.“

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai    Elvyra Baltutytė
                                                            Gintaras Goda
                                                            Vytautas Greičius
                                                            Danutė Jočienė
                                                            Vytas Milius
                                                            Daiva Petrylaitė
                                                            Janina Stripeikienė
                                                            Dainius Žalimas