En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS

POTVARKIS

DĖL PRAŠYMO DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2017 m. balandžio 18 d. Nr. 2B-16

Vilnius


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25, 84 straipsniais,

p r i i m a m a s pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 1B-4/2017 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims, 39 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja (‑avo) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) pirmoji pastraipa tiek, kiek juose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos,

ir byla p r a d e d a m a   r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui.

Bylai suteikiamas numeris 4/2017.

1. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 5 dalies (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) ir Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau ­­– Nuostatai) 7 punkto (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) atitiktį konstituciniam lygiateisiškumo principui.

2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2010 m. kovo 19 d., 2016 m. spalio 19 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas, 2008 m. spalio 14 d., 2016 m. spalio 19 d. sprendimai).

3. Atlikus pareiškėjo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.

3.1. Pareiškėjui kilo abejonių, ar tarp nėštumo ir gimdymo atostogų ir vaiko priežiūros atostogų yra tokių esminių skirtumų, kuriais gali būti pagrįsta skirtinga pašalpų apskaičiavimo tvarka, t. y. nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos maksimalaus dydžio ribojimas. Pasak pareiškėjo, tiek motinystės, tiek motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimas kildinamas iš Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos, kad valstybė globoja ir teikia paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose; pagal savo paskirtį tiek motinystės, tiek motinystės (tėvystės) pašalpos skirtos užtikrinti tėvų teisei atsitraukti nuo darbinės veiklos ir tam tikrą laikotarpį skirti vaikų auginimui.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad galimi atvejai, kai pagimdžiusi motina neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų ir nėra įgijusi teisės į nėštumo ir gimdymo atostogas arba nusprendžia tokia Įstatyme jai nustatyta teise nepasinaudoti, todėl motinystės (tėvystės) pašalpa, mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, skiriama nuo vaiko gimimo dienos. Tokiu atveju, pasak pareiškėjo, susiklosto nelygiateisė padėtis, kadangi ribojamas paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos maksimalus dydis.

3.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad pagal Konstituciją tik dirbančiai motinai iki gimdymo ir po jo yra garantuojamos mokamos atostogos, kurios yra viena iš dviejų Konstitucijoje expressis verbis nurodytų mokamų atostogų rūšių. Būtent ši konstitucinė garantija lemia įstatymų leidėjo pareigą, be kita ko, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį šių atostogų apmokėjimas būtų siejamas su dirbančios moters iki atostogų gautu atlyginimu ir šių atostogų metu mokamų išmokų dydis atitiktų per protingą laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį (Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. KT8-N5/2016).

Pareiškėjas teisiškai nepagrindė savo abejonės, kad tarp motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad būtų pateisinamas skirtingas šių pašalpų dydžio apskaičiavimas. Prašyme nepaaiškinta, kodėl, atsižvelgiant į ypatingą dirbančiai motinai iki gimdymo ir po jo garantuojamų mokamų atostogų konstitucinę paskirtį ir jų, kaip konstitucinės garantijos, esminį objektyvų skirtumą nuo įstatymų leidėjo įgyvendinant savo diskreciją nustatytų vaiko priežiūros atostogų, turėtų būti nustatytas vienodas šių atostogų metu mokamų išmokų dydis.

4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti Įstatymo ir Nuostatų atitiktį Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,

g r ą ž i n u pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymo Nr. 1B-4/2017 dalį, kurioje prašoma „ištirti, ar 2000-12-21 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio 5 dalies (2011-12-15 įstatymo Nr. XI-1803 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 punkto (Vyriausybės 2012-08-21 nutarimu Nr. 975 nustatyta redakcija) ir 10 punkto (Vyriausybės 2011-12-28 nutarimu Nr. 1536 nustatyta redakcija) nuostatos tiek, kiek jos taikomos skiriant ir apskaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpas, atitinka“ konstitucinį lygiateisiškumo principą.

Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.

Konstitucinio Teismo pirmininkas      Dainius Žalimas