En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PAREIŠKĖJO LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMĄ IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO (2004 M. LIEPOS 1 D. REDAKCIJA) NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2016 m. liepos 7 d. Nr. KT21-S11/2016
Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-14/2016.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas „ištirti:

1) ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-641 redakcija) ir 5 straipsnio 3 punktas (2004 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-2307 redakcija) tiek, kiek juose įtvirtinta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, taip pat šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-641 redakcija), kiek joje nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainas skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 67 straipsnio 15 punktą, 127 straipsnio 3 dalį bei teisinės valstybės principą;

2) ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (2004 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-2307 redakcija su paskutiniais pakeitimais, atliktais 2009 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-641) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 67 straipsnio 15 punktą, 127 straipsnio 3 dalį bei teisinės valstybės principą tiek, kiek šiame įstatyme:

a) nebuvo nustatytas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašas (mokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas objektas) ir (ar) aiškūs bei išsamūs kriterijai, kuriais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų, kokios paslaugos gali būti pripažįstamos atitinkančiomis viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje;

b) nebuvo nustatyti mokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje dydis (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina) ir (ar) taisyklės bei kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas atitinkamo laikotarpio mokėjimų už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje dydis (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina)“.

2. Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai kreipėsi sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą. Toje byloje kilo ginčas dėl vieno iš elektros energijos gamintojų – kaip nurodoma prašyme, elektros energijos gamintojo, kuris jam priklausančioje elektrinėje elektros energiją gamina savo ūkiniams poreikiams tenkinti ir kuris taip pat yra šios elektros energijos vartotojas pagal Elektros energetikos įstatymą, – galimai dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų patirtos turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas administracinėje byloje žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kildina iš, jo nuomone, netinkamo ir neteisėto, be kita ko, 2011 metais galiojusio, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisinio reguliavimo, įskaitant įtvirtintąjį Elektros energetikos įstatyme.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Kaip matyti iš pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo, pareiškėjas prašo Konstitucinį Teismą ištirti atitiktį Konstitucijai:

Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) 2 straipsnio 41 dalies (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) („Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje“) ir 5 straipsnio 3 punkto („Vyriausybė ar jos įgaliota institucija elektros energetikos sektoriuje: <...> nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą <...>“) tiek, kiek pagal juos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) 44 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) („Visuomeninę elektros energijos kainą ir tarifus nustato visuomeniniai tiekėjai pusei kalendorinių metų. Visuomeninę elektros energijos kainą sudaro Komisijos prognozuojamos elektros energijos įsigijimo kainos, kurią moka visuomeninis tiekėjas, Komisijos paskelbtos perdavimo paslaugos, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, skirstymo paslaugos, visuomeninio tiekimo paslaugos kainų ir ankstesnio laikotarpio prognozuotų ir faktinių elektros energijos įsigijimo kainos, kurią faktiškai mokėjo visuomeninis tiekėjas, skirtumo, suma. Visuomeninių tiekėjų nustatytas visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus tikrina Komisija šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka“) tiek, kiek joje nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainas skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;

Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo:

a) nebuvo nustatytas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašas (mokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas objektas) ir (ar) aiškūs bei išsamūs kriterijai, kuriais vadovaujantis Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų, kokios paslaugos gali būti pripažįstamos atitinkančiomis viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje;

b) nebuvo nustatyti mokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje dydis (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina) ir (ar) taisyklės bei kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas atitinkamo laikotarpio mokėjimų už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje dydis (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina).

Taigi pareiškėjo ginčijamu Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu, be kita ko, Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, taip pat Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pavesta atlikti veiksmus, susijusius atitinkamai su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašo nustatymu ir kainų skelbimu. Be to, pareiškėjas abejoja ir šio įstatymo atitiktimi Konstitucijai tuo aspektu, kiek jame, pasak pareiškėjo, nebuvo nustatytas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašas ir (ar) aiškūs bei išsamūs kriterijai, pagal kuriuos atitinkamos paslaugos galėtų būti tokioms priskirtos, taip pat nebuvo nustatytas mokėjimo už šias paslaugas dydis ir (ar) taisyklės bei kriterijai, kuriuos taikant jis galėtų būti nustatytas.

2. Kaip minėta, pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nurodyto Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai kreipėsi nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje keliamas vieno iš elektros energijos gamintojų galimai dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, inter alia nustatant ginčijamą Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą, patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimas.

Pareiškėjas prašyme Konstituciniam Teismui nurodo, kad jam kilo abejonė dėl jo nagrinėjamoje administracinėje byloje taikytiname Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai būtent tuo aspektu, kiek juo, pasak pareiškėjo, reglamentuojami santykiai, susiję su tokių elektros energijos gamintojų, kaip pareiškėjas jo nagrinėjamoje administracinėje byloje (t. y. elektros energijos gamintojų, kurie jiems priklausančiose elektrinėse elektros energiją gamina savo ūkiniams poreikiams tenkinti ir kurie taip pat yra šios elektros energijos vartotojai pagal Elektros energetikos įstatymą), pareiga mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir šios pareigos apimtimi.

Tad pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašo Konstitucinį Teismą ištirti prašyme nurodyto, pasak pareiškėjo, jo nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualaus Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai konkrečiais jo nagrinėjamoje byloje aktualiais aspektais – kiek juo, pasak pareiškėjo, reguliuojama elektros energijos gamintojų, kurie jiems priklausančioje elektrinėje elektros energiją gamina savo ūkiniams poreikiams tenkinti ir kurie pagal ginčijamą įstatymą taip pat yra elektros energijos vartotojai, pareiga mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir šios pareigos apimtis. Taigi būtent šie, prašyme Konstituciniam Teismui paties pareiškėjo nurodyti, jo ginčijamomis Elektros energetikos įstatymo nuostatomis, pasak pareiškėjo, tam tikra apimtimi reguliuojami aspektai – atitinkamų subjektų pareiga mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir šios pareigos apimtis – yra aktualūs pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant klausimą dėl žalos, galimai padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo priteisimo.

2.1. Pareiškėjas prašyme Konstituciniam Teismui nurodo, kad „Elektros energetikos įstatymas pareigą mokėti už VIAP, nepaisant kelių išimčių, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios, nustatė visiems vartotojams, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos, įskaitant ir pareiškėją (Elektros energetikos įstatymo 2 str. 37 d., 25 str. 5 ir 6 d., 28 str. 4 ir 5 d. (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-641 redakcija), 45 str. 1 ir 2 d.), nepriklausomai nuo to, ar jie perka elektros energiją, ar ją gaminasi savo poreikiams (šiuo klausimu pagal analogiją žr. Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą)“.

Šiame kontekste paminėtina, kad nors pareiškėjo ginčijamas Elektros energetikos įstatymas (2004 m. liepos 1 d. redakcija) buvo išdėstytas nauja redakcija, Elektros energetikos įstatyme (2012 m. sausio 17 d. redakcija) įtvirtintas su viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis susijęs teisinis reguliavimas (inter alia atitikties kuriam atžvilgiu Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarime ir buvo tiriamas Vyriausybės priimtas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisinis reguliavimas) pareiškėjo prašymo kontekste aktualiais aspektais išliko iš esmės nepakitęs.

Taigi pareiškėjas, atsižvelgdamas ir į Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą, kuriuo atitinkama apimtimi tam tikras vėlesnis Vyriausybės nutarimais nustatytas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisinis reguliavimas (inter alia tas, kuriuo nustatytas šių paslaugų sąrašas) pripažintas atitinkančiu Konstituciją, iš esmės nurodo, kad Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) ir tokiems elektros energijos gamintojams, kaip pareiškėjas jo nagrinėjamoje administracinėje byloje, yra įtvirtinta pareiga mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Pareiškėjas prašyme Konstituciniam Teismui atitinkamų Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) nuostatų, iš esmės įtvirtinančių tokią pareigą, neginčija, jis nepateikia argumentų dėl to, kad tokios pareigos įstatymų leidėjas apskritai negalėjo nustatyti.

Vadinasi, nors pareiškėjas ir nurodo abejojantis ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai tuo aspektu, kiek juo įtvirtinta tokių elektros energijos gamintojų, kaip pareiškėjas jo nagrinėjamoje administracinėje byloje, pareiga mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai atitinkamų subjektų pareigos mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas požiūriu – vienu iš jo nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant klausimą dėl žalos, galimai padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo priteisimo aktualių aspektų – Konstituciniam Teismui pateiktame prašyme neginčija.

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas dar 2014 m. spalio 7 d. sprendime, nutraukdamas konstitucinės justicijos bylą, kurioje buvo prašoma ištirti ir šiuo atveju pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ginčijamos Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) 2 straipsnio 41 dalies (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, pažymėjo, kad Elektros energetikos įstatyme (2000 m. liepos 20 d., 2004 m. liepos 1 d., 2012 m. sausio 17 d. redakcijos) buvo (ir yra) įtvirtinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teisiniai pagrindai.

2.2. Kaip minėta, kitas pareiškėjo nurodytas aspektas, kuriuo prašoma ištirti jo nurodyto Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir kuris yra aktualus jam nagrinėjant administracinę bylą, – tokių elektros energijos gamintojų, kaip pareiškėjas jo nagrinėjamoje administracinėje byloje, pareigos mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas apimtis.

Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamuose Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) 2 straipsnio 41 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija), 5 straipsnio 3 punkte, 44 straipsnio 2 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) nėra tiesiogiai reguliuojama minėtos pareigos apimtis; su jos apimtimi tiesiogiai nesietina ir pareiškėjo nurodoma būtinybė būtent minėtame įstatyme nustatyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą ar mokėjimo dydį.

Pažymėtina ir tai, kad Konstituciniam Teismui pateiktame prašyme šiame kontekste išdėstyti argumentai išimtinai sietini ne su pareiškėjui jo nagrinėjamoje byloje, kaip jis nurodė, aktualiu aspektu, t. y. ne su pačia minėtų subjektų pareigos mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas apimtimi, o su ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytais pavedimais atitinkamoms institucijoms priimti įstatyme nustatytais pagrindais teisės aktus, susijusius su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašu ir mokėjimu už šias paslaugas.

2.2.1. Tuo tarpu, kaip matyti iš pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo ir jo nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos, pareiškėjas administracinėje byloje prašomą priteisti žalą sieja pirmiausia su pačia pareiga mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (pareiškėjo administracinėje byloje nuomone, ši pareiga jam neturėjo būti nustatyta), kurią įtvirtinantis teisinis reguliavimas, kaip minėta, šiuo atveju nėra ginčijamas, taip pat su poįstatyminiais teisės aktais nustatytame paslaugų sąraše viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms, pareiškėjo administracinėje byloje nuomone, nepagrįstai priskirtomis paslaugomis ir atitinkamai nustatytu nepagrįstu mokėjimo dydžiu.

Taigi, žala pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės siejama būtent su pačia pareiga atitinkamam subjektui mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, taip pat su tuo, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, vykdant įstatyme įtvirtintus įgaliojimus, priimtuose teisės aktuose tam tikros konkrečios paslaugos, pareiškėjo administracinėje byloje nuomone, nepagrįstai priskirtos viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms ir atitinkamai nustatytas nepagrįstas mokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas dydis, o ne iš esmės su pačia aplinkybe, kad įstatymų leidėjas ne pats nustatė, kokios atitinkamos paslaugos priskirtinos viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms ir mokėjimo už jas dydį, bet pavedė tai padaryti kitiems subjektams.

2.2.2. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, 2015 m. spalio 29 d. nutarime tirdamas Vyriausybės priimtų nutarimų, kuriais patvirtinti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašas ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašas, atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, konstatavo, kad šie Vyriausybės priimti teisės aktai atitiko aukštesnės galios teisės aktus. Šiame nutarime, be kita ko, buvo vertinama, ar Vyriausybė tinkamai įgyvendino jai Elektros energetikos įstatyme suteiktus įgaliojimus nustatyti, be kita ko, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą ir šių paslaugų teikimo tvarką, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašą.

Pažymėtina, kad nors šiame nutarime tirta vėlesnio poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktis aukštesnės galios teisės aktams, tiek anksčiau galiojusios, t. y. pareiškėjo prašymo kontekste aktualios 2004 m. liepos 1 d. redakcijos, tiek vėlesnės, 2012 m. sausio 17 d. redakcijos Elektros energetikos įstatyme nebuvo nustatytas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašas, mokėjimo už jas dydis, juos nustatyti įstatymu buvo pavesta kitiems subjektams.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jis, nustatęs, jog Konstitucijai prieštarauja įstatymas, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija, bet kuriuo yra grindžiamas ginčijamas poįstatyminis aktas, privalo tai konstatuoti; tokia Konstitucinio Teismo priedermė kyla iš Konstitucijos, taip užtikrinama Konstitucijos viršenybė.

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas jau minėtame 2014 m. spalio 7 d. sprendime, nutraukdamas konstitucinės justicijos bylą, kurioje buvo prašoma ištirti ir šiuo atveju ginčijamos Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) 2 straipsnio 41 dalies (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, pažymėjo ir tai, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, kurio atitiktis Konstitucijai tuo atveju buvo ginčijama (t. y. pagal atitinkamą Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą), tiek pagal jį pakeitusį teisinį reguliavimą (t. y. pagal nustatytąjį Elektros energetikos įstatyme (2012 m. sausio 17 d. redakcija)) viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2.2.3. Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina, jog, nesutinkant su pačia atitinkamiems subjektams nustatytos pareigos mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas apimtimi (t. y. nesutinkant su tuo, kad atitinkamos paslaugos priskirtos viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms, ar su nustatytu mokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas dydžiu), turėtų būti abejojama būtent šį aspektą reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyto konkretaus teisinio reguliavimo atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams, o ne pačiu įstatymų leidėjo pavedimu jį nustatyti.

2.3. Apibendrinant pažymėtina, jog pareiškėjas Konstituciniam Teismui pateiktame prašyme neginčija atitikties Konstitucijai to Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo nustatyta atitinkamų subjektų pareiga mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, – pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas ir jo prašyme pateikiami argumentai dėl šios pareigos apimties išimtinai sietini ne su pačia jos apimtimi, o su įstatymų leidėjo pavedimu atitinkamoms institucijoms įstatyme nustatytais pagrindais reguliuoti klausimus, susijusius su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašu ir mokėjimu už šias paslaugas, kuris tiesiogiai nesietinas su pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamu klausimu dėl galimai neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3. Paminėtina, kad, grindžiant abejones ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai tuo aspektu, kiek juo, pareiškėjo nuomone, reguliuojama pareigos mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas apimtis, prašyme pateikti argumentai dėl to, kad mokėjimas už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas yra mokestis arba privalomas mokėjimas pagal Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto nuostatas, todėl atitinkami jo elementai turi būti nustatyti tik įstatymu. Pateiktieji argumentai pareiškėjo prašymo ir jo nagrinėjamos administracinės bylos kontekste negali būti vertinami kaip turintys įtakos būtent atitinkamų subjektų pareigos mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas apimčiai ir atitinkamai – kaip šiuo atveju aktualūs sprendžiant klausimą dėl galimai neteisėtais valstybės institucijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 29 d. nutarime konstatavo, jog, užtikrinant galimybę gauti energijos išteklių iš įvairių šaltinių, gali būti nustatytas ir toks viešųjų paslaugų elektros energetikos srityje teisinis reguliavimas, kuriuo pareiga atlyginti už šias paslaugas būtų nustatyta visiems elektros energiją vartojantiems asmenims, kuriems užtikrinama galimybė gauti jų poreikiams patenkinti būtiną elektros energiją.

Paminėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarime, vertindamas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme (2012 m. birželio 12 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, nurodė, jog šiame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, kuriuo įtvirtintas suskystintų gamtinių dujų terminalo priedas, kurį visi gamtinių dujų perdavimo paslaugos gavėjai moka už tam tikrų ūkio subjektų teikiamas įstatyme nustatytas viešąsias paslaugas, siekiama užtikrinti gamtinių dujų infrastruktūros įrengimą ir eksploatavimą tam, kad gamtinės dujos visiems vartotojams būtų tiekiamos saugiai ir patikimai.

4. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Konstituciją teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (2007 m. birželio 27 d. sprendimas). Pagal Konstituciją teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (inter alia 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d. sprendimai).

Šiame kontekste pažymėtina, kad nuostata, jog pagal Konstituciją teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje, reiškia ir tai, kad teismas negali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tada, kai tai nėra būtina jam nagrinėjant konkrečią bylą.

5. Įvertinus pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašyme nurodytas aplinkybes ir jo nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, yra pagrindas daryti išvadą, kad Konstituciniam Teismui pateiktame prašyme ginčijamo Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai tyrimas pareiškėjo prašyme nurodytais aspektais nagrinėjamu atveju nėra būtinas sprendžiant dėl galimai neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, t. y. nėra būtinas pareiškėjui nagrinėjant administracinę bylą.

Taigi pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti jo nurodyto Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai.

6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu jis paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti jo nurodyto Elektros energetikos įstatyme (2004 m. liepos 1 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-14/2016 „ištirti:

1) ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-641 redakcija) ir 5 straipsnio 3 punktas (2004 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-2307 redakcija) tiek, kiek juose įtvirtinta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, taip pat šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-641 redakcija), kiek joje nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainas skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 67 straipsnio 15 punktą, 127 straipsnio 3 dalį bei teisinės valstybės principą;

2) ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (2004 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-2307 redakcija su paskutiniais pakeitimais, atliktais 2009 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-641) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 67 straipsnio 15 punktą, 127 straipsnio 3 dalį bei teisinės valstybės principą tiek, kiek šiame įstatyme:

a) nebuvo nustatytas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašas (mokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas objektas) ir (ar) aiškūs bei išsamūs kriterijai, kuriais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų, kokios paslaugos gali būti pripažįstamos atitinkančiomis viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje;

b) nebuvo nustatyti mokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje dydis (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina) ir (ar) taisyklės bei kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas atitinkamo laikotarpio mokėjimų už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje dydis (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina)“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai     Elvyra Baltutytė
                                                             Vytautas Greičius
                                                             Danutė Jočienė
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Vytas Milius
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Dainius Žalimas