En

Dėl atsisakymo nagrinėti paklausimą

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMo NAGRINĖTI PAREIŠKĖJO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2016 M. BALANDŽIO 7 D. NUTARIMO NR. XII-2289 „DĖL APKALTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUI VYTAUTUI GAPŠIUI PRADŽIOS IR KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ“ 2 STRAIPSNYJE IŠDĖSTYTĄ PAKLAUSIMĄ

2016 m. gegužės 10 d. Nr. KT13-S6/2016
Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. XII-2289 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Vytautui Gapšiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ 2 straipsnyje išdėstytą paklausimą Nr. 1B-10/2016.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Pareiškėjas Seimas 2016 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. XII-2289 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Vytautui Gapšiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“, kurio 2 straipsnyje išdėstė paklausimą, ar „Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir ar jis gali eiti Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas po to, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalį prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali inter alia Seimas.

2. Kaip matyti iš pareiškėjo Seimo nutarimo, kuriuo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, šio nutarimo parengiamųjų darbų, pareiškėjas šiuo atveju kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar Konstituciją atitinka tie įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyti Seimo nario V. Gapšio veiksmai, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką.

3. Apkaltos proceso konstituciniai pagrindai įtvirtinti Konstitucijos 74 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą; tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.

3.1. Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialiąją konstitucinę apkaltos doktriną, inter alia atskleisdamas Konstitucinio Teismo įgaliojimų apkaltos procese turinį, yra konstatavęs, be kita ko, kad:

Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys apkaltos proceso tvarka gali būti pašalinti iš pareigų (panaikintas Seimo nario mandatas) už veiksmus, nustatytus Konstitucijoje: šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą (2004 m. balandžio 15 d. nutarimas);

ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; (2004 m. kovo 31 d., 2010 m. spalio 27 d. išvados); įgaliojimus spręsti, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, – spręsti ir tai, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas (inter alia 2010 m. spalio 27 d. išvada);

nusikaltimo padarymas savaime nereiškia, kad asmuo kartu pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, kad jis savo veikloje nesivadovavo Konstitucija, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais ir pan.; kai kurie nusikaltimai gali būti ir tokio pobūdžio, kad tiesiogiai nesisieja su Konstitucijoje numatytos priesaikos sulaužymu, šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu (2004 m. gegužės 25 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai);

demokratinėje teisinėje valstybėje asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką, neturėtų išvengti konstitucinės atsakomybės – pašalinimo iš užimamų pareigų; todėl Seimui, sprendžiančiam, ar apkaltos proceso tvarka pašalinti asmenį iš užimamų pareigų, panaikinti jo Seimo nario mandatą už nusikaltimo padarymą, pagal Konstituciją tenka atsakomybė išsiaiškinti, ar nusikaltimo padarymu kartu nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika (2004 m. gegužės 25 d. nutarimas).

3.2. Taigi „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ yra Konstitucijos 74 straipsnyje numatytas savarankiškas apkaltos pagrindas, kuris savaime nereiškia šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir atitinkamai – priesaikos sulaužymo; konstatuoti, kad „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ kartu yra arba nėra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir atitinkamai – priesaikos sulaužymas, konkrečiu atveju galėtų tik Konstitucinis Teismas.

Pažymėtina, kad pagal Konstituciją Seimas, sprendžiantis, ar apkaltos proceso tvarka pašalinti asmenį iš užimamų pareigų, panaikinti jo Seimo nario mandatą už nusikaltimo padarymą, jam tenkančią atsakomybę išsiaiškinti, ar nusikaltimo padarymu kartu nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, įgyvendina kreipdamasis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečių veiksmų atitikties Konstitucijai.

Pareiškėjo Seimo nutarime suformuluoto paklausimo kontekste taip pat pažymėtina, kad apkaltos pagrindo „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ taikymas nesuponuoja Seimo įgaliojimų kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Seimo nario, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, tais atvejais, kai tokiais veiksmais negalėtų būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika dėl to, kad jie atlikti iki duodant Seimo nario priesaiką. Taikant apkaltos pagrindą „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“, Konstitucinis Teismas atitinkamai neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių atitinkamų veiksmų, kuriais negalėtų būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika dėl to, kad jie atlikti iki duodant Seimo nario priesaiką; kitaip būtų nepaisoma konstitucinės apkaltos sampratos.

4. Kaip minėta, pareiškėjas, be kita ko, prašydamas Konstitucinio Teismo pateikti išvadą, ar Seimo nario V. Gapšio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, prašo ištirti, ar Konstituciją atitinka tie įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyti Seimo nario V. Gapšio veiksmai, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką.

Taigi pareiškėjas Seimas paklausimu prašo tirti atitikties Konstitucijai požiūriu tuos Seimo nario V. Gapšio veiksmus, kurių tirti Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų.

5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu konkretaus klausimo nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Seimo paklausimą, ar Seimo nario V. Gapšio veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

6. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vada rengti Konstitucinio Teismo išvadą yra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos paklausimo padavimas Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo įstatymo 75 straipsnis).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas, be kita ko, Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, kuriomis nustatyti reikalavimai paklausimo turiniui, yra pažymėjęs, kad Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai, kurių atitiktį Konstitucijai prašoma ištirti, turi būti nurodyti arba Seimo nutarime, arba atskirai surašytame paklausime, patvirtintame Seimo nutarimu; paklausime dėl išvados, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, inter alia turi būti nurodyti tik tie veiksmai, kurių atitiktį Konstitucijai prašoma tirti; turi būti nurodytos šių veiksmų atlikimo aplinkybės, taip pat Konstitucijos nuostatos, kurioms, pareiškėjo nuomone, prieštarauja nurodyti konkretūs veiksmai, pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas atitinkamo pareigūno konkrečių veiksmų prieštaravimas Konstitucijai (2010 m. spalio 27 d. išvada).

Pažymėtina, kad paklausime nurodyti konkrečius veiksmus, kurių atitiktį Konstitucijai prašoma ištirti, ir jų atlikimo aplinkybes, taip pat kartu pateikti tai patvirtinančius įrodymus yra būtina tam, kad Konstitucinis Teismas galėtų įgyvendinti savo konstitucinius įgaliojimus teikti išvadą, ar inter alia Seimo narių, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai; priešingu atveju Konstitucinis Teismas negalėtų įgyvendinti šių savo konstitucinių įgaliojimų.

7. Kaip minėta, pareiškėjas prašo, be kita ko, pateikti išvadą, ar V. Gapšys gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis.

7.1. Minėta, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą dėl to, ar Seimo narių, kuriems pradėta apkaltos procedūra, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neteikia išvados dėl to, ar Seimo narys, kuriam pradėta apkaltos procedūra, gali eiti šias pareigas po to, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis; nagrinėti tokį klausimą nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai.

7.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu konkretaus klausimo nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Seimo paklausimą, ar V. Gapšys gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo paklausimą, ar Seimo nario V. Gapšio veiksmai prieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo paklausimą Nr. 1B-10/2016, ar „Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir ar jis gali eiti Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas po to, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai      Elvyra Baltutytė
                                                              Vytautas Greičius
                                                              Danutė Jočienė
                                                              Pranas Kuconis
                                                              Gediminas Mesonis
                                                              Vytas Milius
                                                              Egidijus Šileikis
                                                              Algirdas Taminskas
                                                              Dainius Žalimas