En

Dėl atsisakymo aiškinti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO PRAŠYMĄ AIŠKINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO 2012 M. VASARIO 6 D. NUTARIMO NUOSTATAS

 

2016 m. sausio 13 d. Nr. KT3-S3/2016

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio prašymą Nr. 1B-23/2015 išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas. Pareiškėjas prašo išaiškinti, ar pagal šį nutarimą:

– „motyvas pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos apima motyvą nenustatytas susidariusių praradimų kompensavimas, t. y. ar įstatymų leidėjas turi nustatyti dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą“;

– „įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo dideliu mastu pagal du teisinius pagrindus kartu sudėjus“.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. konstitucinės justicijos byloje Nr. 46/2010-47/2010-48/2010-49/2010-51/2010-52/2010-70/2010-77/2010-82/2010-83/2010-84/2010-85/2010-86/2010-87/2010-94/2010-100/2010-101/2010-109/2010-114/2010-123/2010-124/2010-128/2010-129/2010-133/2010-134/2010-142/2010-143/2010-1/2011-2/2011-5/2011-8/2011-16/2011-21/2011-23/2011-25/2011-29/2011-32/2011-37/2011-39/2011 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas), kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai jį paskelbus „Valstybės žiniose“ (Žin., 2012, Nr. 109-5528).

2. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu inter alia pripažinta, kad:

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui (rezoliucinės dalies 14, 15 punktai);

Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (rezoliucinės dalies 2 punktas).

3. Iš Konstituciniam Teismui pateikto prašymo matyti, kad pareiškėjas vidaus reikalų ministras S. Skvernelis prašo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas šiais aspektais:

ar šio nutarimo motyvuojamosios dalies VII skyriaus 9 punkto ketvirtosios pastraipos ir 12 punkto nuostatos, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos, reiškia ir tai, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) nustatyto valstybinių pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą;

ar pagal šį nutarimą įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo dideliu mastu pagal du teisinius pagrindus kartu sudėjus, t. y. pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje yra įtvirtinti Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti savo nutarimus.

1.1. Iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. galiojusioje Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai gali aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar asmenų, kuriems jis išsiųstas, prašymą, taip pat savo iniciatyva. Pagal iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. galiojusią Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo nutarimas turėjo būti išsiunčiamas Konstitucinio Teismo teisėjams, dalyvavusiems byloje asmenims, Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui, o pagal šio straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo pirmininko nurodymu jis galėjo būti išsiųstas kitoms institucijoms, pareigūnams ar piliečiams.

Taigi pagal minėtą buvusį teisinį reguliavimą Konstitucinio Teismo nutarimas oficialiai galėjo būti aiškinamas, be kita ko, pagal kitų institucijų ar asmenų, kuriems jis išsiųstas, prašymą.

1.2. Seimas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 531, 55, 58, 60, 61, 62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriuo pakeitė Konstitucinio Teismo įstatymo inter alia 61 straipsnį ir jį išdėstė nauja redakcija. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalyje yra nustatyta, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimą, išvadą ir sprendimą oficialiai gali aiškinti pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą, taip pat savo iniciatyva. Šio įstatymo 60 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalyje yra nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas turi būti išsiųsti šiems asmenims ir institucijoms: dalyvavusiems byloje asmenims, Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui, o pagal 60 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 2 dalį Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas būtų išsiųsti kitoms institucijoms, pareigūnams ar piliečiams.

1.3. Palyginus Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju šio įstatymo 61 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalyje matyti, kad juo susiaurintas teisę prašyti oficialiai aiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą turinčių asmenų, kuriems jis išsiųstas, ratas: prašyti oficialiai aiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą gali Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems išsiunčiamas tas nutarimas, o asmenys, kuriems nutarimas išsiunčiamas pagal šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, tokios teisės nebeturi. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalyje nurodyti ne tik asmenys, bet ir institucijos, kurioms išsiunčiamas Konstitucinio Teismo nutarimas. Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalies formuluotė „kitos institucijos“ aiškintina kaip reiškianti tokias institucijas, kurios nurodytos šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, t. y. minėtu pakeitimu susiaurintas ne tik asmenų, bet ir „kitų institucijų“, turinčių teisę prašyti oficialiai aiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kurioms jis išsiųstas, ratas. Pažymėtina, kad prielaida taip aiškinti šią formuluotę yra ir minėto įstatymo, kuriuo pakeistas Konstitucinio Teismo įstatymo inter alia 61 straipsnis, travaux préparatoires.

Taigi Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalis aiškintina taip, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimą oficialiai gali aiškinti pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų šio įstatymo 60 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalyje nurodytų institucijų ar asmenų prašymą, taip pat savo iniciatyva. Šiame kontekste konstatuotina, kad Konstitucinis Teismas neaiškina savo nutarimo pagal prašymą, paduotą institucijų ar asmenų, neturinčių teisės prašyti išaiškinti atitinkamą nutarimą.

2. Minėta, kad prašymą pateikė vidaus reikalų ministras. Pažymėtina, kad nei vidaus reikalų ministras, nei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nėra nurodyti Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalyje, taip pat jie nėra dalyvavę byloje, kurioje priimtas prašomas išaiškinti nutarimas. Taigi pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalį vidaus reikalų ministras neturi teisės prašyti išaiškinti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas.

3. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą nekeisdamas jo turinio. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jis negali aiškinti to, ko toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė (inter alia 2006 m. kovo 28 d., 2011 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimai); prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kitą baigiamąjį aktą nagrinėjimas nesuponuoja naujos konstitucinės justicijos bylos (inter alia 2010 m. gegužės 3 d., 2011 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. balandžio 16 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimai).

Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 29 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimuose pabrėžė, kad nutarimo, kito baigiamojo akto aiškinimo paskirtis – nuodugniau paaiškinti tas Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiškumų, o ne tai, kaip konkrečiai jis turėtų būti įgyvendinamas. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas teisinių konsultacijų nei dalyvavusiems byloje asmenims, nei kitiems asmenims neteikia (2004 m. balandžio 6 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimai).

Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendime yra pažymėjęs ir tai, kad prašymu išaiškinti įgyvendintą Konstitucinio Teismo nutarimą, kitą baigiamąjį aktą negali būti siekiama, kad būtų įvertinta teisės akto, kuriuo tas Konstitucinio Teismo aktas įgyvendintas, atitiktis aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai; tai būtų naujos konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.

4. Iš pateikto prašymo matyti, jog pareiškėjas prašo išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatos reiškia ir tai, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti dėl pripažintoje prieštaraujančia Konstitucijai Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinių pensijų sumažinimo dideliu mastu (pasak pareiškėjo, daugiau kaip 20 procentų) susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. Šis prašymas, kaip jame teigiama, pateiktas atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas iki šiol aktualus vidaus reikalų sistemai, nes Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme nenustatytas pagal minėtas Valstybinių pensijų įstatymo ir Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas.

4.1. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime tyrė, ar Konstitucijai neprieštarauja Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis nustatytas valstybinių pensijų sumažinimas, tačiau nekonstatavo, kad valstybinės pensijos buvo sumažintos dideliu mastu, ir nesprendė klausimo dėl pagal pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai teisinį reguliavimą sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmo nustatymo.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu nutraukė nagrinėtos bylos dalį pagal pareiškėjo prašymus ištirti, ar teisinis reguliavimas, kuriuo nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijai (rezoliucinės dalies 19 punktas), nes Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, kuris įsigaliojo 2010 m. lapkričio 16 d. oficialiai jį paskelbus „Valstybės žiniose“ (Žin., 2010, Nr. 134-6860), jau buvo ištirta tokio teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai ir buvo pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi pareiškėjas vidaus reikalų ministras prašo išaiškinti tai, ko Konstitucinis Teismas toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė.

4.2. Minėta ir tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimo paskirtis – nuodugniau paaiškinti tas Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiškumų, o ne tai, kaip konkrečiai jis turėtų būti įgyvendinamas.

Pažymėtina, jog iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jam kyla neaiškumų ne tiek dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo konkrečių nuostatų turinio prasmės, kiek dėl to, ar įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti dėl valstybinės pensijos sumažinimo dideliu mastu susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą konkrečioje situacijoje, kai valstybinės pensijos sumažintos pagal pripažintą prieštaraujančia Konstitucijai Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) ir pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. pareiškėjas prašo išaiškinti, kaip turi būti įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas.

4.3. Be to, minėta, kad prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą nagrinėjimas nesuponuoja naujos konstitucinės justicijos bylos; prašymu išaiškinti įgyvendintą Konstitucinio Teismo nutarimą negali būti siekiama, kad būtų įvertinta teisės akto, kuriuo tas Konstitucinio Teismo aktas įgyvendintas, atitiktis aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai; tai būtų naujos konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo vidaus reikalų ministro prašymo visumos, juo taip pat siekiama, kad būtų įvertinta, ar Konstitucijai neprieštarauja Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, įsigaliojęs 2015 m. rugpjūčio 1 d., kuris, kaip matyti iš jo preambulės, yra priimtas įgyvendinant prašomą išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti aiškinti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas pagal vidaus reikalų ministro S. Skvernelio prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, 61 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio prašymą Nr. 1B-23/2015 aiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai                   Elvyra Baltutytė

                                                                           Vytautas Greičius

                                                                           Danutė Jočienė

                                                                           Pranas Kuconis

                                                                           Gediminas Mesonis

                                                                           Vytas Milius

                                                                           Egidijus Šileikis

                                                                           Algirdas Taminskas

                                                                           Dainius Žalimas