En

Dėl Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos teikimo advokatams

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas

DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRE ESANČIOS INFORMACIJOS TEIKIMO ADVOKATAMS

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, prašęs ištirti, ar Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turi teisę gauti dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kopijas, neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 88, 97 punktai tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juose nustatytos duomenų gavėjų klasės ir advokatų kontora priskirta antrajai klasei, o informacija pagal fizinio asmens kodą apie visą jo turtą teikiama tik pirmosios klasės duomenų gavėjams, neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu, kuriuo remiantis atsisakoma advokatams teikti Nekilnojamojo turto registre esančių dokumentų kopijas, nepagrįstai apsunkinamos advokatų galimybės veiksmingai teikti teisinę pagalbą, jie diskriminuojami, palyginti su kitais tai pačiai duomenų gavėjų klasei priskirtais subjektais.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 22 straipsnio, 25 straipsnio 3 dalies, nuostatų įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teikiant valstybės ir savivaldybių institucijų turimą informaciją būtų užtikrintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, kitos Konstitucijos saugomos vertybės. Taigi įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokius Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos teikimo apribojimus, kad teikiant šią informaciją būtų užtikrintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, kitos Konstitucijos saugomos vertybės.

Nutarime konstatuota, kad asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų. Iš šių konstitucinių teisių įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui teisme ginant savo pažeistas teises ir teisėtus interesus būtų sudarytos prielaidos pasinaudoti advokato teikiama teisine pagalba, inter alia numatyti tokias advokatų teises, kad jie galėtų vykdyti savo profesinę veiklą ir teikti veiksmingą teisinę pagalbą. Advokatų teisių numatymas nėra savitikslis – jas numatyti būtina, kad advokatai galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą ir, panaudoję visas teisėtas gynybos priemones, padėtų užtikrinti asmens teisės į teisminę gynybą, inter alia teisės kreiptis į teismą, įgyvendinimą. Įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį advokatas galėtų gauti valstybės ir savivaldybių institucijų turimą šiai asmens teisei įgyvendinti būtiną informaciją.

Kartu pažymėta, kad negali būti nustatytas toks valstybės ir savivaldybių institucijų turimos informacijos teikimo advokatams teisinis reguliavimas, kuris sudarytų prielaidas pažeisti Konstitucijos saugomas vertybes, inter alia žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, iš konstitucinės asmens teisės turėti advokatą įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti ne tik tam tikras advokatų teises, būtinas veiksmingai teisinei pagalbai teikti, bet ir atitinkamas jų pareigas, tarp jų konfidencialumo pareigą, kuri reiškia, kad advokatas privalo saugoti jam patikėtą teisinei pagalbai teikti būtiną informaciją ir jos neatskleisti, taip pat pareigą gautos informacijos nenaudoti teisei priešingais tikslais; turi būti numatyta ir advokatų atsakomybė, inter alia už neteisėtą gautos informacijos panaudojimą.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnyje nenustačius, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą ir pagrindę prašomos informacijos ryšį su konkrečios teisinės pagalbos asmeniui teikimu, gali gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti, sudaromos prielaidos pažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylančius reikalavimus užtikrinti veiksmingą asmens teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimą, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį proporcingumo imperatyvą, pagal kurį asmens teisės neturi būti ribojamos labiau negu būtina konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus Konstitucinis Teismas pripažino, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. redakcija) 42 straipsnis tiek, kiek juo nenustatyta, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vertindamas Nekilnojamojo turto registro nuostatų 88, 97 punktų atitiktį Konstitucijai Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad juose nustatytos pirmoji, antroji ir trečioji duomenų gavėjų klasės, kurioms priskirtiems duomenų gavėjams teikiama skirtingos apimties Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esanti informacija; taigi asmenims, priskirtiems antrajai ir trečiajai duomenų gavėjų klasėms, nustatytas tam tikras minėtos informacijos gavimo apribojimas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esančių duomenų teikimas gali būti ribojamas įstatymais, tačiau nei šiame įstatyme, nei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme tokie apribojimai nenustatyti. Vadinasi, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 88, 97 punktuose nustačius tris duomenų gavėjų klases, kurioms priskirtiems duomenų gavėjams teikiama skirtingos apimties informacija, Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos gavimo apribojimas kai kurioms asmenų grupėms nustatytas tik poįstatyminiu teisės aktu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų 88, 97 punktai (2007 m. vasario 27 d. redakcija) prieštarauja (-avo) Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 25 straipsnio 3 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Remiantis tais pačiais argumentais prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir šių nuostatų 97 punktas, išdėstytas vėlesnėmis – 2008 m. spalio 22 d., 2010 m. kovo 3 d., 2011 m. gegužės 4 d. – redakcijomis.

Konstitucinis Teismas oficialų šio nutarimo paskelbimą atidėjo iki 2011 m. gruodžio 22 d.