En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS

POTVARKIS

DĖL PRAŠYMO DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2015 m. gegužės 8 d. Nr. 2B-27
Vilnius


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25, 84 straipsniais,

p r i i m a m a s pareiškėjos – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-8/2015 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 24 d. rezoliucija „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Rimą Antaną Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ (toliau – ir Rezoliucija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui,

ir byla p r a d e d a m a r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui.

Bylai suteikiamas numeris 8/2015.

1. Pareiškėja taip pat prašo ištirti Rezoliucijos atitiktį pagal priėmimo tvarką Konstitucijos 76 straipsniui, kuriame nustatyta, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas.

2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys pareiškėjo poziciją.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 29 d., 2010 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 5 d. sprendimai).

Šie reikalavimai dėl pareiškėjo pozicijos dėl teisės akto atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį ir tos pozicijos juridinio pagrindimo mutatis mutandis taikytini ir tais atvejais, kai pareiškėjas ginčija įstatymus pagal Konstitucijoje nustatytą jų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (2012 m. kovo 5 d., 2012 m. balandžio 25 d. sprendimai).

3. Atlikus pareiškėjos – Seimo narių grupės prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių abejonę dėl Rezoliucijos prieštaravimo pagal priėmimo tvarką Konstitucijos 76 straipsniui.

3.1. Pareiškėja tik pacituoja Konstitucijos 76 straipsnio nuostatas, jų nesusiedama su ginčijamu teisiniu reguliavimu, neatskleidžia, kaip būtent nesilaikant Seimo statute nustatytos tvarkos gali būti pažeistos Konstitucijos nuostatos, įpareigojančios įstatymų leidėją Seimo statute nustatyti Seimo darbo tvarką. Priešingai, pareiškėja teigia, kad Seimo statute kaip tik ir yra nustatyta tvarka, kurios Seimas, balsuodamas dėl Rezoliucijos, turi laikytis.

3.2. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms.

4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos pozicija dėl Rezoliucijos atitikties Konstitucijos 76 straipsnio nuostatoms nėra pagrįsta teisiniais argumentais, todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto reikalavimo.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,

g r ą ž i n u pareiškėjos – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymo dalį, kurioje prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 24 d. rezoliucija „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Rimą Antaną Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 straipsniui.

Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.

Konstitucinio Teismo pirmininkas                           Dainius Žalimas