En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NUOSTATOS NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2012 m. gruodžio 13 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą (Nr. 1B-37/2012) ištirti, „ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo:

7 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas sisteminiu požiūriu neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (Valstybės žinios, 2012-05-08, Nr. 53-2639).

19 straipsnio 3 dalis kartu su 20, 21 ir 22 straipsniais neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (Valstybės žinios, 2012-05-08, Nr. 53-2639).

20, 21, 22 ir 53 straipsniai vertinant sisteminiu ir jų tarpusavio sąveikos požiūriu neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai,107 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (Valstybės žinios, 2012-05-08, Nr. 53-2639).

20 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 punktai neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (Valstybės žinios, 2012-05-08, Nr. 53-2639).

20 straipsnio 3 ir 9 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (Valstybės žinios, 2012-05-08, Nr. 53-2639).

21 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 8, 9, 10, 11, 12, 13 punktai neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (Valstybės žinios, 2012-05-08, Nr. 53-2639).

22 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktai neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

22 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (Valstybės žinios, 2012-05-08, Nr. 53-2639).

22 straipsnio 9 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (Valstybės žinios, 2012-05-08, Nr. 53-2639).

70 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (Valstybės žinios, 2012-05-08, Nr. 53-2639).

Pastaba 70 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo asmenims, kurių pirmos pakopos ar vientisos studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie priimti į aukštąją mokyklą iki įstatymo įsigaliojimo neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (Valstybės žinios, 2012-05-08, Nr. 53-2639)“.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo:

4 dalis, 12 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

19 straipsnio 3 dalis, 20, 21, 22 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

20, 21, 22, 53 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

20 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 punktai neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

20 straipsnio 3, 9 dalys neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8, 9, 10, 11, 12, 13 punktai neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

22 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktai neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

22 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

22 straipsnio 9 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

70 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– „pastaba 70 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo asmenims, kurių pirmos pakopos ar vientisos studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie priimti į aukštąją mokyklą iki įstatymo įsigaliojimo, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar inter alia Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyta: „Aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma per priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyta: „Aukštojo mokslo taryba yra ekspertinė institucija aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo taryba sudaroma ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.“

Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyta: „Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato tikslų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“

2. Grįsdamas savo abejones dėl Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui pareiškėjas išdėsto bendro pobūdžio teiginius („<...> 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta formuluotė, kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija, kelia abejonių dėl tiesioginio tokios priežiūros teisės suteikimo Švietimo ir mokslo ministerijai atitikimo konstituciniam aukštųjų mokyklų autonomijos principui. <...> Pagal oficialią konstitucinę aukštojo mokslo autonomijos doktriną valstybinės aukštųjų mokyklų veiklos priežiūros Švietimo ir mokslo ministerija atlikti tiesiogiai negali. <...> įstatymų leidėjas pakeitė ir Aukštojo mokslo tarybos paskirtį, padarydamas ją ekspertine, o ne patariamąja institucija, veikiančia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Tokia ekspertinė institucija tampa tiesiogiai priklausoma nuo politinio Vyriausybės sprendimo, o ne nuo įstatymo lygiu sureguliuoto jos teisinio statuso“), tačiau nepateikia jokių teisinių argumentų savo abejonei pagrįsti.

Pareiškėjas neargumentuoja, kodėl, jo nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija negali atlikti valstybinės aukštųjų mokyklų veiklos priežiūros, kodėl nebuvo galima keisti Auštojo mokslo tarybos paskirties ir padaryti jos ekspertine institucija.

Prašyme teigiama, kad „pagal oficialią konstitucinę aukštojo mokslo autonomijos doktriną valstybinės aukštųjų mokyklų veiklos priežiūros Švietimo ir mokslo ministerija atlikti tiesiogiai negali“, tačiau konkrečios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos tokiai pareiškėjo pozicijai pagrįsti nenurodytos. Pareiškėjo prašyme nenurodyta, kokią konkrečiai priežiūrą iš Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardytų jos formų tiesiogiai atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kokios priežiūros, pareiškėjo manymu, ji negali atlikti. Iš pareiškėjo prašymo argumentų visumos neaišku, kodėl Mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatos prieštarauja būtent Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Aiškindamas minėtą Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad „pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų“.

Pažymėtina ir tai, kad, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius konkrečių teisės akto straipsnių (jų dalių), punktų, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, konkrečių Konstitucijos nuostatų – normų ir (arba) principų, kuriems, pareiškėjo nuomone, pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai (jų dalys) ar punktai, taip pat teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį pareiškėjas abejoja, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2010 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 5 d., 2012 m. balandžio 25 d. sprendimai).

4. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašyme nėra aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys jo abejonę dėl Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 3 dalies prieštaravimo Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi šis pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų.

Jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Pareiškėjo prašymas ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, yra grindžiamas šiais argumentais.

6.1. Keturi ar penki aukštosios mokyklos tarybos nariai senato (akademinės tarybos) ir studentų atstovybės nustatyta tvarka (studentų atstovybės nustatyta tvarka – vienas narys) atrenkami, skiriami ir atšaukiami viešo konkurso būdu iš nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams narių. Šie nariai skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad savivaldos institucijas formuoja pačios akademinės bendruomenės iš tos aukštosios mokyklos bendruomenės narių arba ne tik iš tos aukštosios mokyklos bendruomenės narių, bet gali pasikviesti ir iš kitų aukštųjų mokyklų bendruomenių narių. Taigi nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka šios konstitucinės doktrinos nuostatų.

6.2. Aukštojo mokslo taryba, būdama galbūt politiškai priklausoma institucija, nes jos sudarymo tvarką nustato Vyriausybė, pagal 20 straipsnio 3 dalį turi teisę įvertinti senato (akademinės tarybos) viešo konkurso būdu atrinktus valstybinės aukštosios mokyklos tarybos narius. Taip sudaromos teisinės ir politinės prielaidos formuojant valstybinės aukštosios mokyklos tarybą atsirasti konfliktui tarp senato (akademinės tarybos), turinčio konstitucinę teisę savarankiškai spręsti aukštosios mokyklos savivaldos organų formavimo klausimus, ir Aukštojo mokslo tarybos, kaip ekspertinės, nuo Vyriausybės priklausomos, institucijos. Taip sudaromos ir sąlygos Vyriausybei įsiterpti į aukštųjų mokyklų autonomijos sritį, nepagrįstai kištis į aukštųjų mokyklų valdymą ir paneigti aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės savivaldą.

7. Pareiškėjas prašo ištirti visos Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, tačiau iš prašymo argumentų matyti, kad šios dalies atitiktį Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui prašoma ištirti tiek, kiek joje nustatyta, kad senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka, ir tiek, kiek joje nustatyta, kad šie 4 arba 5 nariai atrenkami ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.

8. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka, ir tiek, kiek joje nustatyta, kad šie 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai atrenkami ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą, neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, yra grindžiamas teisiniais motyvais, todėl šis prašymas priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

II

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar inter alia Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, 20, 21, 22 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyta: „Valstybinės aukštosios mokyklos statute gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijai, atlikti. Šių organų sudėtis, kompetencija, sudarymo ir atšaukimo tvarka nustatoma valstybinės aukštosios mokyklos statute.“

Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyta:

20 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba

1. Valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba.

2. Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:

1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;

2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;

3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;

4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;

5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);

8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;

10) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

11) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

13) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;

14) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);

15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;

16) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas. <...>“

Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyta:

21 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)

1. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas.

2. Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:

1) nustato studijų tvarką;

2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;

3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;

4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;

7) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;

8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;

9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;

10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;

11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;

12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

14) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. <...>“

Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyta:

22 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)

1. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) leidžia įsakymus;

3) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;

4) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;

5) teikia tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;

6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

7) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;

8) skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;

9) teikia senatui svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;

10) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;

11) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. <...>“

2. Pareiškėjo prašyme ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, 20, 21, 22 straipsniai neprieštarauja Konstitucijai, nurodyta, jog Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinės aukštosios mokyklos statute gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijai, atlikti. Pasak pareiškėjo, pagal Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą įstatymų leidėjui nekyla pareigos nustatyti išimtinę aukštosios mokyklos valdymo organų kompetenciją. Įstatymais turi būti nustatytos tik esminės, pagrindinės valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organų funkcijos, paliekant galimybę pačioms aukštosioms mokykloms išsamiau detalizuoti jų pasirinktos akademinės ir institucinės valdymo struktūros modelio funkcijas. Pareiškėjas teigia, kad Mokslo ir studijų įstatymo 20, 21, 22 straipsniuose įstatymų leidėjas nustatė išimtinę aukštosios mokyklos valdymo organų kompetenciją, nepalikdamas pačioms aukštosioms mokykloms teisės pasirinkti akademinės ir institucinės autonomijos modelį ir jį detaliau išplėtoti savo įstatuose ar statutuose.

Taigi pareiškėjas iš esmės abejoja Mokslo ir studijų įstatymo 20, 21, 22 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai.

3. Pareiškėjas, abejodamas minėtų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitiktimi Konstitucijai, nenurodo jokių konkrečių Mokslo ir studijų įstatymo 20, 21, 22 straipsnių nuostatų, dėl kurių konstitucingumo jam kyla abejonių. Pareiškėjo prašyme teigiama, kad įstatymais turi būti nustatytos tik esminės, pagrindinės valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organų funkcijos, tačiau nepatikslinta ir nepaaiškinta, kurios iš Mokslo ir studijų įstatymo 20, 21, 22 straipsniuose išvardytų valstybinės aukštosios mokyklos tarybos, valstybinės aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) ir valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) funkcijų, pareiškėjo manymu, nėra esminės ir neturėtų būti nustatytos įstatymu, nepateikiama argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo poziciją, kad tos funkcijos neturi būti įtvirtintos įstatymu. Prašyme taip pat teigiama, kad aukštosioms mokykloms nesuteikiama teisės išplėtoti savo valdymo struktūros modelį, tačiau pagal Mokslo ir studijų įstatymą valstybinės aukštosios mokyklos taryba, valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) atlieka ir kitas aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas (atitinkamai 20 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 16 punktas, 21 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 14 punktas, 22 straipsnio 2 dalies 11 punktas (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), o pagal pareiškėjo ginčijamą 19 straipsnio 3 dalį valstybinės aukštosios mokyklos statute gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijai, atlikti, šių organų sudėtis, kompetencija, sudarymo ir atšaukimo tvarka nustatoma valstybinės aukštosios mokyklos statute.

Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatavo, jog įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelius, taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį pasirenka įstatymų leidėjas, o ne pačios aukštosios mokyklos.

4. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Minėta ir tai, kad aiškindamas šią Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai; vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms.

5. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašyme nėra aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys jo abejonę dėl Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies, 20, 21, 22 straipsnių prieštaravimo Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi šis pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų.

Jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui.

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, 20, 21, 22 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

III

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar inter alia Mokslo ir studijų įstatymo:

20, 21, 22, 53 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

20 straipsnio 1 dalis, šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 punktai neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

20 straipsnio 9 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

21 straipsnio 1 dalis, šio straipsnio 2 dalies 8, 9, 10, 11, 12, 13 punktai neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

22 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktai neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

22 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

22 straipsnio 9 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyta:

20 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba

1. Valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba.

2. Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:

1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;

2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;

3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;

4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;

5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);

8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;

10) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

11) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

13) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;

14) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);

15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;

16) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas. <...>

9. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje. <...>“

Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyta:

21 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)

1. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas.

2. Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:

1) nustato studijų tvarką;

2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;

3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;

4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;

7) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;

8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;

9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;

10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;

11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;

12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

14) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. <...>“

Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyta:

22 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)

1. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) leidžia įsakymus;

3) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;

4) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;

5) teikia tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;

6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

7) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;

8) skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;

9) teikia senatui svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;

10) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;

11) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.

3. Rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka. <...>

9. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 (kai tarybą sudaro 9 nariai) arba 7 (kai tarybą sudaro 11 narių) aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma.“

Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnis (2012 m. balandžio 24 d. redakcija). Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 30 d., 53 straipsnis nebuvo keičiamas ir (arba) papildomas. Taigi pareiškėjas abejoja, ar Konstitucijai neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnis (2009 m. balandžio 30 d. redakcija), kuriame nustatyta:

53 straipsnis. Akademinė bendruomenė

1. Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.

2. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties, išraiškos laisvę;

2) mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

3) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas.

3. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3) nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

4. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina mokslo ir studijų institucijos.“

2. Pareiškėjo abejonės dėl minėtų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai grindžiamos tuo, kad įstatymų leidėjas 2012 m. balandžio 24 d. priimtu įstatymu „valstybinės aukštosios mokyklos tarybą vėl padarė aukštosios mokyklos valdymo organu, senatą (akademinę tarybą) – aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organu, o akademinei bendruomenei nesuteikė teisės sudaryti savivaldos institucijas“. Pareiškėjo abejonės taip pat grindžiamos prielaida, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą sudaryta aukštosios mokyklos taryba nėra pačios akademinės bendruomenės suformuota savivaldos institucija, todėl ji negali būti aukštosios mokyklos valdymo organu, negali vykdyti pagrindinių su aukštosios mokyklos savivalda susijusių funkcijų, inter alia tvirtinti rektoriaus (direktoriaus) pateiktos aukštosios mokyklos metinės veiklos ataskaitos, rinkti ar atleisti iš pareigų rektoriaus (direktoriaus). Pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinės doktrinos nuostatų.

3. Pareiškėjas, savo prašyme teigdamas, kad aukštosios mokyklos taryba nėra pačios akademinės bendruomenės suformuota savivaldos institucija, atpasakoja Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, tačiau jo neanalizuoja ir nepateikia jokių argumentų, kodėl pagal šį teisinį reguliavimą sudaryta aukštosios mokyklos taryba nėra pačios akademinės bendruomenės suformuota savivaldos institucija.

Teigdamas, kad Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalys (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), kuriose nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba, ir apibrėžtos jos funkcijos, neatitinka Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime pateiktos aukštosios mokyklos tarybos, kaip kontrolės ir priežiūros bei patariamosios institucijos, sampratos, pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyta kitokia aukštosios mokyklos tarybos formavimo tvarka nei Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, buvusioje tyrimo dalyku konstitucinės justicijos byloje, kurioje priimtas Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas. Pareiškėjas neanalizuoja, kokią įtaką aukštosios mokyklos teisiniam statusui turi Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, ir nepateikia argumentų, kodėl pagal šį teisinį reguliavimą sudaryta taryba negali būti aukštosios mokyklos valdymo organu, negali vykdyti pagrindinių su aukštosios mokyklos savivalda susijusių funkcijų, inter alia tvirtinti rektoriaus (direktoriaus) pateiktos aukštosios mokyklos metinės veiklos ataskaitos, rinkti ar atleisti iš pareigų rektoriaus (direktoriaus). Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių argumentų, kodėl šios funkcijos turėtų būti pavestos universiteto senatui (akademinei tarybai), kaip akademinės bendruomenės savivaldą įgyvendinančiai institucijai.

Pareiškėjo prašyme teigiama, kad gali susidaryti situacija, kai valstybinės aukštosios mokyklos taryboje paprasta balsų dauguma bus priimami su aukštosios mokyklos valdymu susiję sprendimai, kuriuos lems ne akademinei bendruomenei priklausančių tarybos narių balsai, ir kad toks teisinis reguliavimas Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinei aukštojo mokslo autonomijos sampratai.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime buvo vertinama kitokia teisinė situacija, nei savo prašyme nurodo pareiškėjas. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime buvo vertinama teisinė situacija, kai valstybinės aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos sudarant šios aukštosios mokyklos tarybą kaip kolegialų valdymo organą ir neturi lemiamos įtakos tarybos sprendimams: strateginius ir kitus svarbiausius aukštosios mokyklos valdymo sprendimus taryba gali priimti ir be tiesiogiai akademinės bendruomenės paskirtų narių pritarimo.

4. Pareiškėjas savo prašyme nurodo, jog jis abejoja Mokslo ir studijų įstatymo 20, 21, 22, 53 straipsnių, 20 straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 punktų, šio straipsnio 9 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 2 dalies 8, 9, 10, 11, 12, 13 punktų, 22 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktų, šio straipsnio 3, 9 dalių atitiktimi Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl ginčijamos teisės normos prieštarauja šioms Konstitucijos nuostatoms.

5. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Minėta ir tai, kad aiškindamas šią Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai; vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms.

6. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašyme nėra nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys jo abejonę dėl Mokslo ir studijų įstatymo 20, 21, 22, 53 straipsnių, 20 straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 punktų, šio straipsnio 9 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 2 dalies 8, 9, 10, 11, 12, 13 punktų, 22 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktų, šio straipsnio 3, 9 dalių prieštaravimo Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi šis pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų.

Jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo 20, 21, 22, 53 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis, šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 punktai, šio straipsnio 9 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, šio straipsnio 2 dalies 8, 9, 10, 11, 12, 13 punktai, 22 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktai, šio straipsnio 3, 9 dalys neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

IV

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar inter alia Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas prašo ištirti Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, tačiau iš prie prašymo pridėtų „Valstybės žinių“ nuorašų matyti, kad jis abejoja, ar Konstitucijai neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalis (2012 m. sausio 19 d. redakcija), kurioje nustatyta: „Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.“

2. Pareiškėjo prašymas ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalis (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai, grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Gerai besimokančiojo statusą lemia ne objektyvūs įstatymo nustatyti kriterijai, o studijuojančiojo žinių įvertinimo santykis su kitų studijuojančiųjų žinių įvertinimo vidurkiu. Toks teisinis reguliavimas neatitinka oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje suformuluotų kriterijų, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais: įstatymu nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, negali būti formalūs, juolab neleistina iš anksto nustatyti kokį nors esą „gerai besimokančių piliečių“ skaičių – absoliutų ar santykinį dydį, t. y. kvotą, nes neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek – ne (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimas).

2.2. Reguliari pagrindinė žinių patikra atliekama po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, o ne po kiekvieno semestro. Formuluotė „laikotarpis, ne ilgesnis negu studijų metai“ apima tiek vienų metų, tiek visų studijų metų laikotarpį. „Studijų metai“ yra talpi savo prasmėmis idioma. Įstatymų leidėjas privalo vartoti tikslias sąvokas, apibrėžtis ir terminus, kad teisės subjektams neliktų neaiškumų, kaip elgtis ir kaip interpretuoti nustatytą teisinį reguliavimą.

3. Iš pareiškėjo prašymo rezoliucinės dalies matyti, kad prašoma ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, tačiau pareiškėjas savo prašyme nenurodo jokių argumentų, kuriais grįstų savo abejonę dėl teisinio reguliavimo atitikties šiam Konstitucijos straipsniui.

4. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalis (2012 m. sausio 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, grindžiamas teisiniais motyvais, todėl šis prašymas priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

V

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo „pastaba 70 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo asmenims, kurių pirmos pakopos ar vientisos studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie priimti į aukštąją mokyklą iki įstatymo įsigaliojimo, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Pareiškėjas prašo ištirti Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies pastabos atitiktį Konstitucijai, tačiau iš prie prašymo pridėtų „Valstybės žinių“ nuorašų matyti, kad jis abejoja, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo 2012 m. sausio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7, 11, 21, 22, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnis „Baigiamosios nuostatos“, kuriame nustatyta: „Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos ir asmenims, kurių pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie į aukštąsias mokyklas priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d., jeigu jų studijų sutartyse nėra numatyta kitokia studijų rezultatų palyginimo tvarka.“

Paminėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 7, 11, 21, 22, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsniu buvo pakeista ir nauja redakcija išdėstyta Mokslų ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalis, kurios atitiktį Konstitucijai pareiškėjas taip pat ginčija.

2. Iš pareiškėjo – Seimo narių grupės prašyme iširti Mokslo ir studijų įstatymo 7, 11, 21, 22, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio atitiktį Konstitucijai išdėstytų argumentų visumos matyti, kad jo argumentai yra nenuoseklūs, prieštaringi: viena vertus, teigiama, kad „Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies taikymo galimybės į praeitį <...> prieštarauja Konstitucijai: tokiu būdu įstatymas yra ydingai pritaikomas teisiniams santykiams, kurie yra atsiradę dar iki šios įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Asmenys, įstoję į aukštąsias mokyklas iki šios redakcijos įstatymo įsigaliojimo ir pasirašę sutartis su aukštosiomis mokyklomis, buvus ankstesniam teisiniam reguliavimui, negalėjo žinoti tokių būsimų specifinių reikalavimų dėl žinių patikros. <...> negalima reikalauti iš subjektų laikytis tokių taisyklių, kurių sutarčių pasirašymo su aukštosiomis mokyklomis metu dar nebuvo įtvirtinta“, t. y. pareiškėjas abejoja galimybe įstatymo 70 straipsnio 7 dalį taikyti į praeitį; kita vertus, pareiškėjas pažymi, kad „jeigu sutartyse numatyta, kad studentų studijų rezultatai vertinami ir savo ruožtu studentai rotuojami studijų metais, o ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio atliktos patikros, įstatymų leidėjas vis tiek įstatymu įpareigoja toliau taikyti ir vykdyti Konstitucijai prieštaraujančias sutarčių sąlygas <...>. <...> sutarčių nuostatos, kurios buvo sudarytos vadovaujantis Konstitucinio Teismo pripažintomis kaip prieštaraujančiomis Konstitucijai Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, negali būti taikomos ir vykdomos iki jos nebus tinkamai suderintos su Konstitucinio Teismo nutarimą įgyvendinančio įstatymo nuostatomis“. Tai reiškia, jog pareiškėjas mano, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas turi būti taikomas į praeitį.

Taigi pareiškėjo – Seimo narių grupės prašyme išdėstyta pozicija dėl Mokslo ir studijų įstatymo 7, 11, 21, 22, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio prieštaravimo Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui yra neaiški, prieštaringa.

3. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Minėta ir tai, kad aiškindamas šią Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms.

4. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašyme pareiškėjo pozicija dėl Mokslo ir studijų įstatymo 7, 11, 21, 22, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio atitikties Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui nėra nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, nėra aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys jo abejonę dėl šio straipsnio atitikties Konstitucijai. Taigi šis pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų.

Jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo 7, 11, 21, 22, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

VI

1. Konstitucinio Teismo sprendimu dėl prašymo priėmimo nėra nei patvirtinami, nei paneigiami argumentai, kuriais pareiškėjas – Seimo narių grupė grindžia savo poziciją; priimant tokį sprendimą lemiamą reikšmę turi tai, ar pareiškėjo prašymas yra grindžiamas teisiniais motyvais (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 15 d., 2008 m. sausio 8 d., 2008 m. spalio 8 d., 2009 m. balandžio 3 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2012 m. kovo 5 d. sprendimai).

2. Šiame Konstitucinio Teismo sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas iš dalies nėra grindžiamas teisiniais argumentais. Taigi buvo konstatuota, kad šio pareiškėjo prašymas iš dalies laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas turi ir kitų trūkumų, inter alia jame neteisingai nurodytos kai kurių Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių (jų dalių), kurių atitiktį Konstitucijai pareiškėjas prašo ištirti, redakcijos (iš prašymo rezoliucinės dalies matyti, kad pareiškėjas ginčija Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 7 dalies, 53 straipsnio, išdėstytų 2012 m. balandžio 24 d. redakcija, atitiktį Konstitucijai, tačiau šie straipsniai (jų dalys) nebuvo išdėstyti 2012 m. balandžio 24 d. redakcija), nepridėtas ginčijamo Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio nuorašas.

3. Jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 25, 28, 66, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo:

20 straipsnio 3 dalis (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka, ir tiek, kiek joje nustatyta, kad šie 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai atrenkami ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

70 straipsnio 7 dalis (2012 m. sausio 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Grąžinti pareiškėjui – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo:

7 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

19 straipsnio 3 dalis, 20, 21, 22 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

20, 21, 22, 53 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis, šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 punktai, šio straipsnio 9 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, šio straipsnio 2 dalies 8, 9, 10, 11, 12, 13 punktai, 22 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktai, šio straipsnio 3, 9 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

70 straipsnio 7 dalis (2012 m. sausio 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai.

3. Grąžinti pareiškėjui – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7, 11, 21, 22, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:    Egidijus Bieliūnas
                                                             Toma Birmontienė
                                                             Pranas Kuconis
                                                             Gediminas Mesonis
                                                             Ramutė Ruškytė
                                                             Egidijus Šileikis
                                                             Algirdas Taminskas
                                                             Romualdas Kęstutis Urbaitis
                                                             Dainius Žalimas