En

Dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų per 2012 m. Seimo rinkimus

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada

DĖL SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMŲ PER 2012 METŲ SEIMO RINKIMUS

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Respublikos Prezidentė ir Seimas, pateikę paklausimus dėl išvados, ar per 2012 m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Pareiškėjai klausė, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321, kuriuo patvirtinti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, Seimo rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas nustatant rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse Pajūrio, Šilutės–Pagėgių, Biržų–Kupiškio, Širvintų–Vilniaus, Vilniaus–Trakų, Kaišiadorių–Elektrėnų, Jurbarko rinkimų apygardose.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Pagal Konstituciją galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai balsavimo metu gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią. Politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai.

Išvadoje pažymėta, kad pagal Konstituciją Vyriausioji rinkimų komisija turi turėti pakankamus įgaliojimus, nustačiusi šiurkščius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimus, veiksmingai užtikrinti, kad dėl jų nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia ir Seimo nario mandato neįgytų asmenys, dėl kurių išrinkimo teisėtumo kiltų abejonių, įskaitant įgaliojimus taikyti griežčiausią priemonę – pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais. Kartu Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija turėtų ir kitų priemonių užtikrinti, kad nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia, kaip antai pripažinti, jog rinkimų proceso dalyviai – kandidatai, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, arba visas politinės partijos, taikančios tokią rinkimų kampanijos taktiką, kandidatų sąrašas – prarado teisę dalyvauti rinkimuose ir būti išrinkti Seimo nariais arba kandidatų sąrašas neturi teisės dalyvauti paskirstant Seimo nario mandatus. Rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais laikytinas priemone, taikytina tada, kai kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti, kad nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia. Išvadoje pabrėžta, kad, atsižvelgiant į žalą, kuri galėtų būti padaryta rinkėjų lūkesčiams ir valstybės valdžios sistemos stabilumui pripažinus negaliojančiais pagal proporcinę rinkimų sistemą vykusių Seimo rinkimų rezultatus, ši priemonė (rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais daugiamandatėje rinkimų apygardoje) turėtų būti ultima ratio.

Vertindamas, ar Seimo rinkimų įstatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje nebuvo pažeistas tuo aspektu, kad Vyriausioji rinkimų komisija netinkamai vertino pirmumo balsų pirkimą Darbo partijos kandidatų naudai ir nustatė galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas tiesioginis ar netiesioginis rinkėjų balsų pirkimas; rinkėjų papirkimas, be kita ko, reiškia, kad iš piliečių atimama teisė laisvai, patiems pareikšti savo tikrąją valią Seimo rinkimuose, o iš Tautos – teisė išsirinkti tokią Tautos atstovybę, kuri išreikštų jos tikrąją aukščiausią suverenią galią; masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas vykstant rinkimų procesui laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu. Rinkėjų paduoti pirmumo balsai lemia kandidato į Seimo narius vietą galutinėje tam tikro kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje ir kartu jo galimybę būti išrinktam daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Rinkėjų papirkimu skatinant juos paduoti pirmumo balsus už vieną ar kitą kandidatą gali būti iškreipiama tikroji rinkėjų valia, taigi kiekvienu atveju Vyriausiajai rinkimų komisijai tvirtinant galutinę kandidatų į Seimo narius sąrašų eilę kyla pareiga išsiaiškinti, ar nėra pagrįstų abejonių, kad paduodant pirmumo balsus už vieną ar kitą kandidatą, įrašytą partijos kandidatų sąraše, nebuvo iškreipta tikroji rinkėjų valia.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad rinkėjai galėjo būti masiškai paperkami skatinant juos paduoti pirmumo balsus už Darbo partijos kandidatų sąraše įrašytus J. Pinskų, Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę, V. Gricių, V. Ždanovič, šio fakto nevertino, skaičiavo minėtų kandidatų reitingo balus ir nustatė Darbo partijos kandidatų sąrašo galutinę eilę, į kurią įtraukė ir minėtus asmenis. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog pagal Konstituciją, nepaneigus prezumpcijos, kad nustatyti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams, t. y. nepaneigus, kad tokiais pažeidimais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai, taigi kandidatai, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti tie pažeidimai, negali įgyti Seimo nario mandato; priešingu atveju galėtų būti pakirstas Tautos pasitikėjimas savo atstovybe ir pačia valstybe.

Išvadoje konstatuota, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra aplinkybių, kurios paneigtų prezumpciją, jog šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams; atvirkščiai, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reitingo balus ir minėtų kandidatų vietą galutinėje kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje nustatyti pažeidimai turėjo esminę reikšmę rinkimų rezultatams. Vadinasi, Vyriausioji rinkimų komisija nesilaikė iš Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo kylančių reikalavimų įvertinti konkrečias rinkimų proceso aplinkybes, turinčias reikšmės rinkimų rezultatų nustatymui.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321 tiek, kiek nuspręsta galutinėje Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje įrašyti Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę, J. Pinskų, V. Gricių, V. Ždanovič, ir tiek, kiek nustatyta, kad J. Gaudutienė, J. Pinskus, Ž. Pinskuvienė išrinkti į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Darbo partijos sąrašą, pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Kartu konstatuota, jog Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų renkant Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje mastas nebuvo pakankamai didelis, kad būtų galėjęs turėti esminę reikšmę nustatant kandidatų sąrašams tenkančių mandatų skaičių, taigi Vyriausioji rinkimų komisija nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kurioje įtvirtinti jos įgaliojimai pripažinti rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais.

Konstitucinio Teismo vertinimu, Pajūrio vienmandatėje rinkimų apygardoje nustatyti išankstinio balsavimo paštu vokų pripažinimo netinkamais ir juose esančių rinkimų biuletenių pripažinimo negaliojančiais taisyklių pažeidimai nebuvo šiurkštūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jie turėjo esminę įtaką rinkimų rezultatams.

Išvadoje taip pat konstatuota, kad pagal poveikio rinkėjams mastą tokie Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai, kokie buvo nustatyti Šilutės–Pagėgių, Širvintų–Vilniaus, Vilniaus–Trakų, Kaišiadorių–Elektrėnų, Jurbarko rinkimų apygardose, atsižvelgiant į didelį skirtumą tarp už kandidatus paduotų balsų, negalėjo turėti esminės įtakos Seimo rinkimų rezultatams šiose rinkimų apygardose.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321 tiek, kiek vienmandatėse Pajūrio, Šilutės–Pagėgių, Širvintų–Vilniaus, Vilniaus–Trakų, Kaišiadorių–Elektrėnų, Jurbarko rinkimų apygardose nustatyti Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo rezultatai ir pagal rinkimų rezultatus nustatyti asmenys, išrinkti į Seimą, taip pat tos pačios dienos sprendimu Nr. Sp-324, kuriuo patvirtinti galutiniai balsavimo rezultatai Šilutės–Pagėgių rinkimų apygardoje, Seimo rinkimų įstatymas nepažeistas.

Vertindamas, ar Seimo rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas nustatant galutinius Seimo rinkimų rezultatus Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje rinkimų apygardoje esančios Kaštonų rinkimų apylinkės rinkėjų balsus skaičiavo ne tos apylinkės, o apygardos rinkimų komisija; ši komisija suskaičiavo daugiau rinkimų biuletenių, nei buvo perimta iš apylinkės rinkimų komisijos; nustatyta ir kitų neatitikimų bei netikslumų skaičiuojant šios rinkimų apylinkės biuletenius; apygardos rinkimų komisijai skaičiuojant Kaštonų rinkimų apylinkės balsavimo biuletenius nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti partijos atstovams, stebėtojams; būtent po šios rinkimų apylinkės balsavimo rezultatų nustatymo iš esmės pasikeitė Seimo rinkimų rezultatai visoje Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje dėl pirmų trijų vietų šios apygardos kandidatų sąraše; Vyriausiajai rinkimų komisijai perskaičiavus Kaštonų rinkimų apylinkės biuletenius buvo nustatyti kitokie rezultatai nei tie, kuriuos buvo nustačiusi apygardos rinkimų komisija.

Konstitucinio Teismo vertinimu, Biržų–Kupiškio rinkimų apygardos rinkimų komisija, perėmusi apylinkės rinkimų komisijai priklausančią funkciją skaičiuoti apylinkės rinkimų biuletenius, pažeidė Seimo rinkimų įstatymą, o nustatyti neatitikimai, užfiksuoti apskaitant rinkimų dokumentus, neleidžia paneigti prielaidos, kad dalis biuletenių galėjo būti sugadinta ar suklastota, dėl to kyla pagrįsta abejonė, kad Kaštonų rinkimų apylinkės rinkimų rezultatai neatspindi tikrosios rinkėjų valios ir ją iškreipia.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Vyriausioji rinkimų komisija, siekdama nustatyti tikrus ir teisingus vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų rezultatus, privalo įsitikinti, kad nėra abejonių dėl toje rinkimų apygardoje vykusio rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, nebuvo padaryta šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Nustatydama galutinius Seimo rinkimų rezultatus Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje, Vyriausioji rinkimų komisija šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti esminę įtaką tiems rezultatams, tinkamai netyrė ir nevertino. Iš bylos medžiagos matyti, jog nėra aplinkybių, paneigiančių prezumpciją, kad šie pažeidimai turėjo esminę įtaką tikrų ir teisingų šios rinkimų apygardos Seimo rinkimų rezultatų nustatymui.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321 tiek, kiek juo Biržų–Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje nustatyti Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo rezultatai ir pagal rinkimų rezultatus nustatytas asmuo, išrinktas į Seimą, pažeidė Seimo rinkimų įstatymo nuostatą, iš kurios kyla reikalavimas nustatyti tikrus ir teisingus Seimo rinkimų rezultatus, ir šio įstatymo nuostatas, kuriose įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai pripažinti rinkimų rezultatus vienmandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais tada, kai šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, turėjo esminę įtaką rinkimų rezultatams, išskyrus atvejus, kai yra galimybė neginčijamai nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

Konstitucinio Teismo išvadoje taip pat pažymėta, kad pagal Konstituciją per Seimo rinkimus padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai gali būti nustatyti ir vėliau, kai išrinkti Seimo nariai jau yra įgiję įgaliojimus, t. y. jau po to, kai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Tokiu atveju Seimo nario įgaliojimai pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą gali būti nutraukti tiek pripažinus rinkimus negaliojančiais (pavyzdžiui, vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai nustatomi šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl tam tikro Seimo nario išrinkimo teisėtumo, ir neįmanoma nustatyti tikrąją rinkėjų valią atspindinčių rinkimų rezultatų), tiek nepripažinus rinkimų negaliojančiais (pavyzdžiui, kai nustatomi šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl tam tikrų Seimo narių išrinkimo teisėtumo daugiamandatėje arba vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau įmanoma nustatyti tikrąją rinkėjų valią atspindinčius rinkimų rezultatus). Seimas gali priimti nutarimą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą tik remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, kad per Seimo rinkimus buvo šiurkščiai pažeistas rinkimų įstatymas.