En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
 2015 m. sausio 15 d.

ATSISAKYTA NAGRINĖTI LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO
PRAŠYMĄ IŠTIRTI POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO IR FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO NUOSTATŲ ATITIKTĮ KONSTITUCIJAI

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu atsisakė nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta reorganizavimo metu įsteigtos naujos politinės partijos, perėmusios reorganizuotos politinės partijos teises ir pareigas, teisė gauti (perimti teisę į) atitinkamą valstybės biudžeto asignavimų dalį, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 34 straipsnio 2 daliai, 35 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo prašymo matyti, jog iš esmės jo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo kilo dėl atitinkamo šio reguliavimo taikymo. Pareiškėjas nepateikė jokių konstitucinių argumentų, kodėl, jo manymu, reorganizuota sujungimo būdu politinė partija, atitinkanti Įstatymo 15 straipsnyje nustatytas sąlygas (registruota Juridinių asmenų registre, turinti pakankamą skaičių narių), negali gauti atitinkamų valstybės biudžeto asignavimų, jei minėtoje nuostatoje aiškiai nurodyta, kad šie asignavimai neskiriami tik likviduojamoms ir pertvarkomoms (pakeičiant teisinį statusą) politinėms partijoms. Pareiškėjas klausia, ar naujai įsteigta po reorganizavimo sujungimo būdu politinė partija, perėmusi susijungusių partijų teises ir pareigas, turi teisę gauti atitinkamą valstybės biudžeto asignavimų dalį, kurią būtų galėjusi gauti viena iš buvusių politinių partijų. Iš pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų matyti ir tai, kad jis siekia išsiaiškinti, ar naujai įsteigta po reorganizavimo sujungimo būdu partija vertintina kaip atitinkanti kitas ginčijamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytas sąlygas, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus (ar tokia partija, be kita ko, gali būti laikoma turinčia atitinkamą visuomenės pasitikėjimą, kad gautų minėtus asignavimus, t. y. ar ji laikytina gavusia ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už kandidatus rinkimuose). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš tiesų pareiškėjui kilo abejonių ne dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, o dėl Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo praktikoje.

Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo prašyme kelia teisės taikymo klausimus, kurių Konstitucinis Teismas nesprendžia. Nustatęs šį Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai.