En

Dėl prašymo dalies priėmimo, jo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI, AR ĮSTATYMAI, KURIAIS PATVIRTINTI 2012 METŲ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETAI, TAIP PAT SU JAIS SUSIJĘ ĮSTATYMAI IR KITI TEISĖS AKTAI NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 2012 m. balandžio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą (Nr. 1B-3/2012) ištirti, „ar:

  1. Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (Numeris: XI-1823; Valstybės žinios, 2011-12-31, Nr. 163-7741) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai;
  2. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas (Numeris: XI-1826; Valstybės žinios, 2011-12-29, Nr. 161-7620) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai;
  3. Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimas Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių (Numeris: XI-1824; Valstybės žinios, 2011-12-24, Nr. 158-7468); pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai;
  4. Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (Numeris: XI-1823; Valstybės žinios, 2011-12-31, Nr. 163-7741); ta apimtimi, kuria juo patvirtinamos numatomos 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos (su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama) ir numatomi 2012 metų nacionalinio biudžeto asignavimai (su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama ir įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams), paskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai ir Konstitucijos 131 straipsnio 2 daliai;
  5. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas (Numeris: XI-1826; Valstybės žinios, 2011-12-29, Nr. 161-7620) ta apimtimi, kuria juo patvirtinamos numatomos 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir išlaidos, paskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai;
  6. Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimas Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių (Numeris: XI-1824; Valstybės žinios, 2011-12-24, Nr. 158-7468) pagal priėmimo tvarką ir normų turinį (ta apimtimi, jog pajamos ir išlaidos, paskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus) neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai.
  7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui (Numeris: 1182; Valstybės žinios, 2011-10-18, Nr. 125-5951) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui (Numeris: 1410; Valstybės žinios, 2011-12-08, Nr. 150-7066) ta apimtimi, jog pajamos ir išlaidos, paskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui;
  8. Lietuvos Respublikos Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo ĮSTATYMO (Valstybės žinios, 2011-12-08, Nr. 150-7031; Numeris: XI-1715) 2 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
  9. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO (Numeris: XI-1752; Valstybės žinios, 2011-12-08, Nr.150-7051; Valstybės žinios, 2012-02-14, Nr. 20 Atitaisymas) 5 straipsnio nuostatos, galimai sukuriančios teisės spragą, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
  10. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO (Numeris: XI-1752; Valstybės žinios, 2011-12-08, Nr. 150-7051; Valstybės žinios, 2012-02-14, Nr. 20 Atitaisymas) 7 straipsnio nuostatos neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
  11. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMAS (Numeris: XI-1752; Valstybės žinios, 2011-12-08, Nr. 150-7051; Valstybės žinios, 2012-02-14, Nr. 20 Atitaisymas) pagal priėmimo procedūrą neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai.
  12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui (Numeris: 1190; Valstybės žinios, 2011-10-18, Nr. 125-5959) pagal normų turinį ta apimtimi, jog pajamos ir išlaidos, paskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui;
  13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui (Numeris: 1410; Valstybės žinios, 2011-12-08, Nr. 150-7066) pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką neprieštarauja Seimo statuto 177 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui;
  14. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 18 straipsnių, trečiojo, šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir 21 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMAS (Numeris: XI-1756; Valstybės žinios, 2011-12-20, Nr. 155-7350); pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai.
  15. Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 9, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo (Numeris: XI-1756; Valstybės žinios, 2011-12-20, Nr. 155-7350) 4 ir 6 straipsniai savo turiniu neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalims.
  16. Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS (Numeris: XI-1804; Valstybės žinios, 2011-12-28, Nr. 160-7570); pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui;
  17. Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo (Numeris: XI-1768 Valstybės žinios, 2011-12-20, Nr. 155-7351) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui; o 1 straipsnis savo turiniu neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir konstituciniam teisėtų lūkesčių principui;
  18. Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS (Numeris: XI-1803; Valstybės žinios, 2011-12-28, Nr. 160-7569) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui;
  19. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5(1), 14, 19, 31, 32, 36, 43, 47, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 71(1), 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 63(1), 78(1), 89(1) straipsniais ĮSTATYMAS (Numeris: XI-1817; Valstybės žinios, 2011-12-29, Nr. 161-7616) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui;
  20. Lietuvos Respublikos Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS (Numeris: XI-1822; Valstybės žinios, 2011-12-28, Nr. 160-7574) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui;
  21. Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS (Numeris: XI-1821; Valstybės žinios, 2011-12-28, Nr. 160-7573) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui;
  22. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO (Numeris: XI-1650, Valstybės žinios, 2011-11-26, Nr. 143-6706) 1 ir 3 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui;
  23. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo (Numeris: XI-1652; Valstybės žinios, 2011-11-26, Nr. 143-6707) 1 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“.

 

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Pareiškėjas – Seimo narių grupė savo prašymo (Nr. 1B-3/2012) rezoliucinėje dalyje prašo ištirti įstatymų, kuriais patvirtinti 2012 metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetai, atitiktį Konstitucijai, taip pat su jais susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai, o vieno iš jų – ir Seimo statutui, būtent ar:

– 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (toliau – Valstybės biudžeto įstatymas) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o tiek, kiek juo patvirtintos numatytos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus apskaičiuotos 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos (su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama) ir asignavimai (su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama ir įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams), pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 131 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymas) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o tiek, kiek juo patvirtintos numatytos 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir išlaidos, apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Seimo nutarimas „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ (toliau – ir Seimo nutarimas) pagal priėmimo tvarką ir normų turinį tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Vyriausybės nutarimas Nr. 1182 „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – ir Vyriausybės 2011 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1182) tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Vyriausybės nutarimas Nr. 1410 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – Vyriausybės 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1410) tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką – konstituciniam teisinės valstybės principui, Seimo statuto 177 straipsnio 1 daliai;

– Vyriausybės nutarimas Nr. 1190 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – ir Vyriausybės 2011 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1190) tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – ir Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, o šio įstatymo 5, 7 straipsniai pagal normų turinį – konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Išmokų vaikams įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 18 straipsnių, trečiojo, šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir 21 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (toliau – Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymas) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o šio įstatymo 4, 6 straipsniai pagal normų turinį – Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, o šio įstatymo 1 straipsnis pagal normų turinį – konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 51, 14, 19, 31, 32, 36, 43, 47, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 711, 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 631, 781, 891 straipsniais įstatymas (toliau – ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymas) 1, 3 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymas) 1 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

  1. Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos dėl teisės akto atitikties Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką.
  2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Aiškindamas šią Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas, 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. sprendimas, 2006 m. kovo 29 d., 2010 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 5 d. sprendimai).

  1. Pažymėtina, kad šie reikalavimai dėl pareiškėjo pozicijos dėl teisės akto atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį ir tos pozicijos juridinio pagrindimo mutatis mutandis taikytini ir tais atvejais, kai pareiškėjas ginčija įstatymus pagal Konstitucijoje nustatytą jų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimas).
  2. Pažymėtina ir tai, kad prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius konkrečių teisės akto straipsnių (jų dalių), punktų, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, konkrečių Konstitucijos nuostatų – normų ir (arba) principų, kuriems, pareiškėjo nuomone, pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai (jų dalys) ar punktai, taip pat teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2010 m. kovo 19 d. sprendimai).

II

  1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti inter alia, ar jo prašyme nurodyti įstatymai, kuriais patvirtinti 2012 m. valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetai, ir Seimo nutarimas „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ pagal priėmimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Konstitucijai (prašymo rezoliucinės dalies 1–6 punktai), Vyriausybės 2011 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1182, Vyriausybės 2011 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1190 bei Vyriausybės 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1410 tiek, kiek atitinkamų biudžetų pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Konstitucijai (prašymo rezoliucinės dalies 7, 12 punktai), o Vyriausybės 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1410 pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Seimo statuto 177 straipsnio 1 daliai (prašymo rezoliucinės dalies 13 punktas).

1.1. Kaip minėta, pareiškėjas – Seimo narių grupė abejoja inter alia, ar Vyriausybės 2011 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1182, Vyriausybės 2011 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1190 ir Vyriausybės 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1410 pagal normų turinį tiek, kiek atitinkamų biudžetų pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, atitinka Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalis, 94 straipsnio 2 punktą, konstitucinį teisinės valstybės principą.                       1.1.1. Pareiškėjo manymu, Vyriausybė, teikdama Seimui Valstybės biudžeto įstatymo projektą, patobulintus 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektus, 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymo projektą ir Seimo nutarimo projektą, vadovavosi ne tuo metu galiojusių įstatymų, bet kartu teikiamų ir tik ateityje galbūt įsigaliosiančių įstatymų projektų nuostatomis.

1.1.2. Pareiškėjas savo prašyme remiasi Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalimi, kurioje inter alia nustatyta, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad jeigu kuriuose nors įstatymuose yra numatytos tam tikros išlaidos, Vyriausybė, rengdama (sudarydama) valstybės biudžeto projektą, turi šiais įstatymais vadovautis, juos vykdyti. Pagal Konstituciją Vyriausybė turi pareigą pateikti Seimui tokį valstybės biudžeto projektą, kuriame būtų paisoma šių įstatymų nuostatų dėl valstybės išlaidų. 

1.1.3. Tačiau pareiškėjas niekaip neargumentuoja savo teiginio, kuriuo grindžiama jo pozicija dėl minėtų Vyriausybės nutarimų prieštaravimo Konstitucijai, būtent kad Vyriausybė vadovavosi ne tuo metu galiojusių įstatymų, bet ateityje galbūt įsigaliosiančių įstatymų, kurių projektai parengti, nuostatomis. Pareiškėjo prašyme ištirti minėtų Vyriausybės nutarimų atitiktį Konstitucijai nepatikslinta ir nepaaiškinta, kuriais įstatymais Vyriausybė turėjo vadovautis rengdama valstybės biudžeto projektą, nenurodyta, kokių įstatymų projektais ji iš tiesų vadovavosi, kurios Vyriausybės teikiamų biudžetų projektuose nurodytos konkrečios išlaidos buvo suplanuotos vadovaujantis ne įsigaliojusiais teisės aktais, o įstatymų projektais, ir kokios jos turėjo būti.

Taigi pareiškėjas, abejodamas minėtų Vyriausybės nutarimų atitiktimi Konstitucijai, ne tik nepateikia iš esmės jokių argumentų, kuriais pagrįstų savo poziciją, bet ir nenurodo jokių konkrečių šių nutarimų nuostatų, kurios jam kelia abejonių.

1.1.4. Kartu pažymėtina, kad nors, kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti inter alia Vyriausybės 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 1410 atitiktį Konstitucijai ir Seimo statutui pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką, šiuo aspektu jis nepateikia iš viso jokių savo abejonę pagrindžiančių argumentų.

1.1.5. Taigi, pareiškėjo prašymas ištirti Vyriausybės 2011 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1182, Vyriausybės 2011 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1190 ir Vyriausybės 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 1410 atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį tiek, kiek atitinkamų biudžetų pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, taip pat prašymas ištirti Vyriausybės 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 1410 atitiktį Konstitucijai ir Seimo statutui pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas grąžintinas pareiškėjui.

1.2. Minėta, kad pareiškėjas ­– Seimo narių grupė taip pat abejoja, ar Valstybės biudžeto įstatymas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymas ir Seimo nutarimas „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ neprieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką ir normų turinį.

1.2.1. Nors minėtieji įstatymai ir Seimo nutarimas yra skirtingi teisės aktai, pareiškėjas savo abejones dėl jų atitikties Konstitucijai grindžia analogiškais teiginiais, t. y. tuo, kad 2012 metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų pajamos ir išlaidos Seime buvo patvirtintos vadovaujantis ne tuo metu galiojusiais įstatymais, o galbūt ateityje įsigaliosiančiais įstatymais, kurių projektai parengti.

Pareiškėjas teigia, kad Seimas, tvirtindamas 2012 metų biudžetus, pirmiausia svarstė ir priėmė Valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymus, o tik po to svarstė Vyriausybės pateiktus atskirų įstatymų, darančių įtaką šių biudžetų pajamoms ir asignavimams bei valstybės skolai, projektus ir juos priėmė, priešingai nei reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį.

Pareiškėjas pažymi, kad „valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo pagrindas yra Konstitucija ir įstatymai, taip pat Seimo statutas, kuriuose yra numatyta biudžeto sudarymo ir tvirtinimo tvarka bei terminai, skirti užtikrinti kitų metų biudžeto patvirtinimą laiku ir jo kokybę“, nurodo, kad „tikslus nustatytos procedūros laikymasis garantuoja bendradarbiavimą tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių, užtikrina valdžių padalijimo principo laikymąsi“, o „Seimo pareiga laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių ne tik gali, bet ir turi būti vertinama kaip konstitucinė pareiga, įtvirtinta Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje“.

1.2.2. Tačiau pareiškėjas niekaip neargumentuoja savo abejonių dėl minėtų ginčijamų įstatymų ir Seimo nutarimo atitikties Konstitucijai, nepatikslina ir nepaaiškina, kuriais įstatymais turėjo būti vadovaujamasi tvirtinant valstybės biudžetą, nenurodo, ar iš tiesų jie įsigaliojo vėliau nei atitinkamus biudžetus patvirtinę įstatymai, nepatikslina, kurios konkrečios biudžetų santykius reguliuojančių įstatymų nuostatos, kuriose įtvirtintos atitinkamo biudžeto pajamos ir išlaidos, grindžiamos neįsigaliojusiais teisės aktais (įstatymų projektais) ir kokios jos turėtų būti, kurių būtent įstatymų ir kokie pakeitimai turėjo būti padaryti prieš tvirtinant atitinkamą biudžetą.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas savo prašyme minėtų įstatymų ir Seimo statuto atitiktį Konstitucijai ginčija pagal priėmimo tvarką ir normų turinį, iš jo prašymo visumos neaišku, kuriais būtent savo teiginiais jis grindžia abejones dėl atitikties Konstitucijai pagal priėmimo tvarką, o kuriais – pagal normų turinį. Pareiškėjas, abejodamas minėtų įstatymų ir Seimo nutarimo atitiktimi Konstitucijai, nenurodo jokių konkrečių šių teisės aktų nuostatų, kurios jam kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai, taip pat nepateikia aiškių argumentų, kuriais pagrįstų savo poziciją.

1.2.3. Be to, pareiškėjas savo prašyme teigia, kad „taikant sisteminį ir loginį teisės aiškinimo metodus darytina išvada, kad analogiška tvarka turi būti taikoma ir ne tik valstybės biudžeto, bet ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto priėmimo procedūroms“, tačiau niekaip nepagrindžia, kodėl kitų biudžetų (Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo) priėmimo procedūra pagal Konstituciją turėtų būti tokia pati, kaip valstybės biudžeto priėmimo procedūra.

1.2.4. Taigi, pareiškėjo prašymas ištirti, ar Valstybės biudžeto įstatymas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymas ir Seimo nutarimas „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ neprieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką ir normų turinį, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas  grąžintinas pareiškėjui.

  1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti ir kitų tiesiogiai su valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais susijusių teisės aktų, būtent Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo (prašymo rezoliucinės dalies 14 punktas), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo (prašymo rezoliucinės dalies 16 punktas), Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo (prašymo rezoliucinės dalies 17 punktas), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo (prašymo rezoliucinės dalies 18 punktas), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo (prašymo rezoliucinės dalies 19 punktas), Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo (prašymo rezoliucinės dalies 20 punktas), Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (prašymo rezoliucinės dalies 21 punktas), atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką.

2.1. Pareiškėjas šių įstatymų atitiktimi Konstitucijai abejoja remdamasis tuo pačiu argumentu, kad, laikantis Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo ir nustatytos įstatymų leidybos procedūros, atskirų mokestinių įstatymų, darančių įtaką atitinkamo biudžeto pajamoms ir asignavimams, nustatančių naujus mokesčius ar naujus tarifus, iš esmės keičiančių apmokestinimo tvarką ir apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, projektai Seime turėjo būti svarstomi ir šie įstatymai Seime turėjo būti priimti pirmiau, ir tik po to galėjo būti svarstomi ir priimami įstatymai, kuriais patvirtinti 2012 metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai.

2.2. Tačiau pareiškėjas savo prašyme nenurodo, kada buvo priimti ir įsigaliojo šie įstatymai, nepaaiškina, kodėl šie įstatymai, pasak pareiškėjo, įsigalioję vėliau nei įstatymai, kuriais patvirtinti valstybės bei savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetai, apskritai negalėtų būti priimti ir įsigalioti vėliau nei įstatymai, kuriais patvirtinti 2012 metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai, kodėl šių iš esmės savarankiškų ir atskirų įstatymų pakeitimui turėtų būti taikoma pareiškėjo nurodyta įstatymų priėmimo tvarka, t. y. kodėl įstatymai dėl šių įstatymų pakeitimo turėtų būti priimti ir įsigalioti iki įstatymų, kuriais patvirtinami 2012 metų valstybės bei savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo biudžetai, priėmimo.

2.3. Taigi pareiškėjo prašymas ištirti tiesiogiai su valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais susijusių įstatymų atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas grąžintinas pareiškėjui.

  1. Apibendrinant konstatuotina, kad, kaip minėta, pareiškėjas – Seimo narių grupė neišdėstė aiškių teisinių motyvų, kodėl jis ginčija savo prašymo rezoliucinės dalies 1–7, 12–14, 16–21 punktuose nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką ir (arba) normų turinį, nepateikė argumentų savo abejonėms dėl šių teisės aktų atitikties Konstitucijai pagrįsti, nenurodė, kaip konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, taip pat teisės aktų, kuriais nustatyta teisės aktų priėmimo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarka, nuostatos buvo pažeistos priimant ar paskelbiant ginčijamus įstatymus, Seimo nutarimą ir Vyriausybės nutarimus. Taigi pareiškėjo prašymas nurodyta apimtimi neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų ir pagal šio įstatymo 70 straipsnį grąžintinas pareiškėjui.
  2. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar:

– 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o tiek, kiek juo patvirtintos numatytos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus apskaičiuotos 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos (su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama) ir asignavimai (su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama ir įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams), pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 131 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o tiek, kiek juo patvirtintos numatytos 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir išlaidos, apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Seimo nutarimas „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ pagal priėmimo tvarką ir normų turinį tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Vyriausybės nutarimas Nr. 1182 „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Vyriausybės nutarimas Nr. 1410 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką – konstituciniam teisinės valstybės principui, Seimo statuto 177 straipsnio 1 daliai;

– Vyriausybės nutarimas Nr. 1190 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams.

III

  1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė abejoja inter alia Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymo rezoliucinės dalies 8 punktas).

1.1. Seimas 2011 m. lapkričio 22 d. priėmė Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymą, kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio 8 d. Šio įstatymo 1 straipsniu buvo papildytas Valstybės iždo įstatymo (2005 m. liepos 5 d. redakcija) 3 straipsnis, o 2 straipsniu, kurio atitiktimi Konstitucijai abejoja pareiškėjas, nustatytas papildyto Valstybės iždo įstatymo (2005 m. liepos 5 d. redakcija) 3 straipsnio (2011 m. lapkričio 22 d. redakcija) nuostatų taikymas.

Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnyje, kurį ginčija pareiškėjas, nustatyta: „Šio įstatymo nuostatos, be kita ko, taikomos ir arbitražo ar teismo sprendimų vykdymo procesui, kai antstoliai jau yra nukreipę išieškojimą į valstybės iždo bendrąją sąskaitą, bet dar nėra paskirstę ar išmokėję lėšų išieškotojams.“

Taigi pareiškėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatyta, kad papildyto Valstybės iždo įstatymo (2005 m. liepos 5 d. redakcija) 3 straipsnio (2011 m. lapkričio 22 d. redakcija) nuostatos taikomos ir jau prasidėjusiems arbitražo ar teismo sprendimų vykdymo procesams, t. y. tiems procesams, kai antstoliai jau yra nukreipę išieškojimą į valstybės iždo bendrąją sąskaitą, bet dar nėra paskirstę ar išmokėję lėšų išieškotojams.

1.2. Pareiškėjo manymu, Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsniu pažeidžiamas įstatymo negaliojimo atgal principas, kuris yra sudedamoji konstitucinio teisinės valstybės principo dalis.

1.3. Pažymėtina, kad pareiškėjas, abejodamas Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio nuostatų atitiktimi Konstitucijai, savo prašyme nepateikia jokių argumentų, kuriais pagrįstų šią savo poziciją. Pareiškėjas tik pamini principą, kad įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), tačiau neatsižvelgia į nagrinėjamo prašymo kontekste ypač svarbias šio principo nuostatas, suformuluotas inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime, kaip antai į tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit) ir kad nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius.

Pareiškėjas savo prašyme nepaaiškina, kodėl jo ginčijamam teisiniam reguliavimui neturėtų būti taikoma principo, kad įstatymas atgal negalioja, išimtis, nenurodo, ar ginčijami santykiai, į kurių reguliavimo sritį yra įsiterpiama Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, yra galiojantys, ar pasibaigę, neaptaria ir nevertina, koks yra ginčijamo teisinio reguliavimo santykis su minėtomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis.

Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme pateikti argumentai nepagrindžia jo pozicijos dėl Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui.

1.4. Vadinasi, prašymas ištirti Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas  grąžintinas pareiškėjui.

  1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti inter alia, ar Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, o šio įstatymo 5, 7 straipsniai pagal normų turinį – konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymo rezoliucinės dalies 9–11 punktai).

2.1. Seimas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. (su atitinkama išimtimi). Šio įstatymo 5 straipsniu, kurio atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, buvo pakeistas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 13 straipsnis, o 7 straipsniu, kurio atitiktimi pareiškėjas taip pat abejoja, – Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 15 straipsnis.

2.2. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta: „Įmonei įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti skiriamos lėšos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Sprendimą iš įmonės lėšų arba iš įmonei skirtų lėšų sukurto turto verte registruoti įmonės savininko kapitalo ar turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo dalies padidėjimą priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka“.

2.2.1. Pareiškėjo teigimu, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) „nenustatant, kad valstybės įmonei įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti skiriamos lėšos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu, atsiranda teisės spraga“.

Taigi pareiškėjas iš esmės ginčija ne įstatyme expressis verbis nustatytą teisinį reguliavimą, bet, jo manymu, įstatyme esančią legislatyvinę omisiją – tai, kas šiame teisės akte nėra nustatyta, nors, pareiškėjo manymu, pagal Konstituciją įstatymų leidėjo turėjo būti nustatyta, t. y. prašyme ginčijama tokia teisinio reguliavimo spraga, kurią, pareiškėjo nuomone, draudžia Konstitucija.

2.2.2. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 22 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pareiškėjo prašymas, grindžiamas jo preziumuojama legislatyvine omisija, gali būti priimamas ir byla pagal pareiškėjo prašymą gali būti pradėta tik tuomet, jeigu prašyme yra pateikti argumentai, motyvai, pagrindžiantys, kad nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytoje teisės akto dalyje (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimai).

2.2.3. Pareiškėjas savo prašyme nepateikia argumentų, kodėl, jo nuomone, nenustatytasis teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent ginčijamame teisės akte (būtent toje jo dalyje), taip pat nenurodo jokių Konstitucijos nuostatų, kuriomis remiantis toks teisinis reguliavimas privalo būti nustatytas ginčijamoje nuostatoje.

2.2.4. Vadinasi, pareiškėjo prašymas ištirti, ar Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnis pagal normų turinį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas  grąžintinas pareiškėjui.

2.3. Minėta, kad pareiškėjas taip pat abejoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio, kuriuo, kaip minėta, pakeistas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnis, atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnyje (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija), kuriuo reguliuojamas valstybės ir savivaldybės įmonių pelno (nuostolių) paskirstymas, inter alia nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės įmonių pelno dalis gali būti skiriama šių įmonių savininkėms – valstybei arba savivaldybei, įmonėms sumokant į valstybės arba savivaldybės biudžetą pelno įmoką.

2.3.1. Pareiškėjas savo abejones dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui grindžia tuo, kad, pasak jo, šio straipsnio nuostatos nėra suderintos su Civilinio kodekso nuostatomis.

2.3.2. Pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatuota, pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimai). Jeigu įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, jas pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2007 m. birželio 27 d. sprendimai); tos pačios galios teisės aktų normų nesuderinamumas gali rodyti teisinio reguliavimo nenuoseklumą ar net ydingumą, bet pats savaime negali būti pagrindu vieną iš šių aktų pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Jeigu Konstitucinio Teismo yra prašoma išspręsti vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimą, toks prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d., 2007 m. birželio 27 d. sprendimai).

2.3.3. Pareiškėjas savo prašyme remiasi Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina, suformuluota Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 29 d. nutarime, kad „Seimo prerogatyva yra priimti <...> įstatymus ir poįstatyminius aktus, tačiau tik laikantis Konstitucijoje nustatytos tvarkos ir visuotinai pripažintų teisės aktų suderinamumo principų“, tačiau iš jo prašymo argumentų visumos neaišku, kodėl Konstitucinis Teismas turėtų vertinti būtent ginčijamos nuostatos, o ne to kito teisės akto konstitucingumą, ir kodėl ginčijamo teisės akto nuostatos prieštarauja konkrečioms Konstitucijos nuostatoms.

2.3.4. Taigi pareiškėjo prašymas ištirti, ar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnis pagal normų turinį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas  grąžintinas pareiškėjui.

2.4. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat abejoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo atitiktimi Konstitucijai pagal priėmimo tvarką.

2.4.1. Pareiškėjo teigimu, Seimas, priimdamas šį įstatymą, nesilaikė nustatytos įstatymų priėmimo procedūros (Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis), nes Seimo Teisės departamento 2011 m. spalio 25 d. priimtoje išvadoje „Dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“, pasak pareiškėjo, buvo nurodyti galimi priimamo įstatymo projekto prieštaravimai Konstitucijai. Pagal Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalį, jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą. Tačiau ginčijamo įstatymo projektas nebuvo preliminariai apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

2.4.2. Pažymėtina, kad pareiškėjo minimoje Seimo Teisės departamento 2011 m. spalio 25 d. priimtoje išvadoje iš tiesų nebuvo nurodyta, kad priimamas teisės aktas gali prieštarauti Konstitucijai, o buvo pateiktos kitos pastabos.

Taigi pareiškėjo prašymas ištirti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką yra grindžiamas ne tais motyvais, kuriuos pareiškėjas eksplicitiškai nurodo.

2.4.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jei prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai pagal priėmimo tvarką.

  1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti inter alia Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo 4, 6 straipsnių, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį (prašymo rezoliucinės dalies 15, 17 punktai).

3.1. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo ištirti, ar „Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 9, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo (Numeris: XI-1756; Valstybės žinios, 2011-12-20, Nr. 155-7350) 4 ir 6 straipsniai savo turiniu neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalims“, toks teisės aktas nėra ir niekada nebuvo priimtas, o iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad iš tiesų jis abejoja Išmokų vaikams įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 18 straipsnių, trečiojo, šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir 21 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo nuostatų atitiktimi Konstitucijai.

3.1.1. Seimas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė Išmokų vaikams įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 18 straipsnių, trečiojo, šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir 21 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. (su atitinkama išimtimi). Šio įstatymo 4 straipsniu, kurio atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, buvo pakeistas Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnis, o 6 straipsniu, kurio atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas taip pat abejoja, pakeistas Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnis.

Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnyje (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) inter alia nustatyti mažesni išmokų auginamiems ir (arba) globojamiems vaikams mokėjimai.

Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsniu (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) reguliuojamas globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimas.

3.1.2. Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamų nuostatų prieštaravimo konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams grindžia teiginiu, kad „teisėtų lūkesčių principas reikalautų nustatyti protingą (bent jau didesnį nei vieno mėnesio) terminą, leidžiantį subjektams racionaliai planuoti savo pajamas“, tačiau šio teiginio niekaip plačiau nepaaiškina ir nenurodo, kokia turėtų būti termino trukmė ir į ką atsižvelgiant ji nustatytina, kaip būtent dėl tokio nenustatyto termino pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas; darant prielaidą, kad pareiškėjas iš tiesų abejoja ginčijamos nuostatos atitiktimi Konstitucijai dėl to, kad nenustatytas jos įsigaliojimo terminas, neaišku, kodėl ginčijama jos atitiktis Konstitucijai pagal normų turinį.

3.1.3. Pareiškėjas abejoja ir ginčijamo teisinio reguliavimo, kuriuo nustatytos išmokos auginamiems ir (arba) globojamiems vaikams, atitiktimi Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims, tačiau savo prašyme tik pateikia ginčijamo Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas, reguliuojančias globos santykius, tačiau nepagrindžia, kodėl ginčijamos teisės normos prieštarauja būtent minėtoms Konstitucijos nuostatoms.

3.1.4. Vadinasi, prašymas ištirti Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo 4, 6 straipsnių atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas grąžintinas pareiškėjui.

3.2. Kaip minėta, pareiškėjas abejoja inter alia, ar Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis savo turiniu neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams.

3.2.1. Seimas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. (su atitinkama išimtimi). Šio įstatymo 1 straipsniu buvo pakeista Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) nustatyta:

„Šalpos išmokoms administruoti skiriama iki 4 procentų šioms išmokoms mokėti skirtų lėšų, iš jų socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti – 1 procentą šalpos išmokoms mokėti skirtų lėšų. Konkretų šalpos išmokoms administruoti skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šalpos išmokoms administruoti panaudojama ne didesnė lėšų suma negu šalpos išmokoms administruoti nustatytas skiriamų lėšų procento dydis nuo panaudotų lėšų išmokoms mokėti.“

3.2.2. Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad ginčijamoje nuostatoje yra įtvirtinta, jog pagal šį įstatymą perskaičiuojamos iki šio įstatymo paskirtos tikslinės slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, tačiau pareiškėjas nepateikia jo poziciją dėl ginčijamos nuostatos atitikties Konstitucijai pagrindžiančių argumentų.

Pareiškėjas teigia, kad, „remiantis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, turi būti nustatytos taisyklės, įtvirtinančios jau paskirtų tikslinių kompensacijų nemažinimo taisykles“, tačiau nepaaiškina, kada ir kokie teisėti lūkesčiai buvo sukurti ir kaip jie ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiami.

3.2.3. Pareiškėjas taip pat teigia, kad, jo manymu, „teisėtų lūkesčių principas reikalautų nustatyti protingą (bent jau didesnį nei vieno mėnesio) terminą, leidžiantį subjektams racionaliai planuoti savo pajamas“, tačiau niekaip nepaaiškina ir nenurodo, kokia turėtų būti termino trukmė ir į ką atsižvelgiant ji nustatytina, kaip būtent dėl tokio nenustatyto termino pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas; darant prielaidą, kad pareiškėjas iš tiesų abejoja ginčijamos nuostatos atitiktimi Konstitucijai dėl to, kad nenustatytas jos įsigaliojimo terminas, neaišku, kodėl ginčijama jos atitiktis Konstitucijai pagal normų turinį.

3.2.4. Vadinasi, prašymas ištirti, ar Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis savo turiniu neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas  grąžintinas pareiškėjui.

  1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė taip pat prašo ištirti, ar Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1, 3 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams (prašymo rezoliucinės dalies 22 punktas).

4.1. Seimas 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d. (su atitinkama išimtimi). Šio įstatymo 1, 3 straipsniais, kurių nuostatų atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, buvo atitinkamai pakeisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 21 straipsniai, o 4 straipsnyje, kurio 2 dalies atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas taip pat abejoja, nustatytas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) 2 dalyje, kuri, kaip minėta, pakeista pareiškėjo ginčijamu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu, inter alia nustatyta, jog piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba už išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginama šiame įstatyme nurodytais būdais, išskyrus atlyginimą pinigais.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) 2 dalyje, kuri, kaip minėta, pakeista pareiškėjo ginčijamu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsniu, inter alia nustatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, kurią taip pat ginčija pareiškėjas, nustatyta, kad Vyriausybė iki 2012 m. vasario 1 d. turi parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4.2. Pareiškėjo teigimu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta galimybė piliečiams, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į žemę miestų teritorijose, pasirinkti atlyginimą už šią žemę pinigais, o ne kitais būdais, galėtų „pažeisti piliečių, kurie negalėjo pasirinkti tokio atlyginimo būdo kaip atlyginimas pinigais, interesus, jų teisėtus lūkesčius bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kurie, priėmus įstatymą, jau galėtų pasirinkti minėtą atlyginimo būdą“.

Pareiškėjas pateikia Konstitucinio Teismo suformuluotas oficialiosios konstitucinės teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos doktrinos nuostatas, tačiau nenurodo aiškių teisinių motyvų, kurie pagrįstų jo abejonę dėl ginčijamo reguliavimo atitikties nurodytiems principams. Pareiškėjas nepaaiškina, kaip asmenys, kuriems jau atkurtos nuosavybės teisės į žemę miestų teritorijose, galėjo įgyti teisėtus lūkesčius pasinaudoti teise pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą – atlyginimą pinigais.

4.3. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatytas piliečių pareiškimo dėl valios pakeitimo terminas (2012 m. birželio 1 d.) nėra protingas. Tačiau pareiškėjas nepaaiškina, kodėl, jo manymu, ginčijamoje nuostatoje įtvirtintas terminas nėra protingas ir kaip būtent įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį terminą, pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principus.

4.4. Pažymėtina, kad dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2012 m. vasario 1 d. turi parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atitikties Konstitucijai pareiškėjas savo prašyme nepateikė iš viso jokių jo abejonę pagrindžiančių argumentų.

4.5. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių jo poziciją dėl minėtų ginčijamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.

Vadinasi, pareiškėjo prašymas ištirti, ar Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1, 3 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas  grąžintinas pareiškėjui.

  1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar inter alia Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymo rezoliucinės dalies 23 punktas).

5.1. Seimas 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d. (su atitinkama išimtimi). Šio įstatymo 1 straipsniu, kurio nuostatų atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, buvo pakeista Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo 7 straipsnio 4 dalis.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) inter alia nustatyti atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą terminai:

„Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo (išskyrus piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d.). Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka mokama iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto termino, piniginė kompensacija už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus piliečiams išmokama kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., jiems piniginė kompensacija išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.“

5.2. Pareiškėjo teigimu, iš Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo 7 straipsnio 4 dalies (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija), kuri, kaip minėta, buvo pakeista pareiškėjo ginčijamu Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu, nuostatų nėra aišku, kada būtų išmokamos piniginės kompensacijos piliečiams už valstybės išperkamą miestų žemę, miestų teritorijoms priskirtą iki 1995 m. birželio 1 d., jeigu sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtų priimti po 2012 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo nuostatomis, pagal kurias „teisinis reguliavimas nustatant paskirtų piniginių kompensacijų už įstatyme nurodytus atskirus nekilnojamojo turto objektus (jų rūšis) dalių, kurios turi būti mokamos periodiškai, dydžius ir mokėjimo terminus (periodiškumą) – nesvarbu, ar tai nustatyta įstatymu, ar pagal įstatyme įtvirtintus kriterijus Vyriausybės nutarimu – turi būti toks, kad būtų aišku, kokia piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas“.

5.3. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo 7 straipsnio 4 dalis (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui yra grindžiamas teisiniais motyvais, todėl šis prašymas priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

  1. Pažymėtina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas turi ir kitų trūkumų, inter alia jame nėra nurodytos teisės aktų, kurių atitiktį Konstitucijai pareiškėjas prašo ištirti, redakcijos; pareiškėjo prašyme minima ir daugiau teisės aktų (pvz., Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 30, 31, 53 straipsnių ir Įstatymo 3 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 461, 51, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas), tačiau nei jų pačių, nei šių teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai vėliau neabejojama.
  2. Apibendrinant konstatuotina, kad, kaip minėta, pareiškėjas – Seimo narių grupė neišdėstė aiškių teisinių motyvų, kodėl jis ginčija savo prašymo rezoliucinės dalies 8, 9–10, 15, 17, 22 punktuose nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį, nepateikė argumentų savo abejonėms dėl šių teisės aktų atitikties Konstitucijai pagrįsti. Taigi pareiškėjo prašymas nurodyta apimtimi neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų ir pagal šio įstatymo 70 straipsnį grąžintinas pareiškėjui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar:

– Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo 5, 7 straipsniai pagal normų turinį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Išmokų vaikams pakeitimo įstatymo 4, 6 straipsniai pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis pagal normų turinį neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1, 3 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams.

  1. Konstatuotina ir tai, kad kaip minėta, pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką (prašymo rezoliucinės dalies 11 punktas) grindžiamas ne teisiniais motyvais, todėl pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsisakytina nagrinėti šį pareiškėjo prašymą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 2 dalimi, 28, 66 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 69 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

  1. Priimti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo (2003 m. spalio 14 d. redakcija, Žin., 2003, Nr. 102-4582) 7 straipsnio 4 dalis (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 143-6707) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
  2. Grąžinti pareiškėjui – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą (Nr. 1B-3/2012) ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 163-7741) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o tiek, kiek juo patvirtintos numatytos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus apskaičiuotos 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos (su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama) ir asignavimai (su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama ir įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams), pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 131 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 161-7620) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o tiek, kiek juo patvirtintos numatytos 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir išlaidos, apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ (Žin., 2011, Nr. 158-7468) pagal priėmimo tvarką ir normų turinį tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1182 „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2011, Nr. 125-5951) tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1140 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2011, Nr. 150-7066) tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką – konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 177 straipsnio 1 daliai;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1190 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2011, Nr. 125-5959) tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 150-7031) 2 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 150-7051; atitaisymas – Žin., 2011, Nr. 20) 5, 7 straipsniai pagal normų turinį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 18 straipsnių, trečiojo, šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir 21 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 2011, Nr. 155-7350) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o šio įstatymo 4, 6 straipsniai pagal normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 160-7570) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 155-7351) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, o šio įstatymo 1 straipsnis pagal normų turinį – konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 160-7569) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 51, 14, 19, 31, 32, 36, 43, 47, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 711, 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 631, 781, 891 straipsniais įstatymas (Žin., 2011, Nr. 161-7616) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 160-7574) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 160-7573) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 143-6706) 1, 3 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams.

  1. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 150-7051; atitaisymas – Žin., 2011, Nr. 20) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:                                          Egidijus Bieliūnas

                                                                                                   Toma Birmontienė

                                                                                                   Pranas Kuconis

                                                                                                   Gediminas Mesonis

                                                                                                   Ramutė Ruškytė

                                                                                                   Egidijus Šileikis

                                                                                                   Algirdas Taminskas

                                                                                                   Dainius Žalimas