En

III. ATSISAKYMAS NAGRINĖTI PAKLAUSIMĄ

Konstitucinio Teismo įstatyme yra nustatyti reikalavimai paklausimų turiniui bei formai, kurių neatitinkantys paklausimai grąžinami pareiškėjams (76, 81 straipsniai), taip pat įtvirtinti atsisakymo nagrinėti paklausimą pagrindai (80 straipsnis).

Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą, jeigu:

1) jį pateikė institucija ar asmuo, neturintys teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą;

2) paklausimas grindžiamas ne teisiniais motyvais;

3) konkretaus klausimo nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui;

4) nėra veiksmo ar sprendimo, kurio atitiktį Konstitucijai reikėtų tikrinti;

5) paklausime keliamas klausimas – išskyrus klausimą dėl Prezidento sveikatos būklės – jau tirtas ir tebegalioja tuo klausimu priimta Konstitucinio Teismo išvada.

Kitaip nei prašymų ištirti teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, paklausimų dėl išvados Konstituciniame Teisme gaunama labai nedaug: 1993–2015 m. iš viso gauta 16 paklausimų. Iš jų atsisakyta nagrinėti 3 paklausimus: du pripažinti nežinybingais, nes pateikti praleidus įstatymuose nustatytą terminą, trečiąjį atsisakyta nagrinėti dviem pagrindais – jame kelti Konstituciniam Teismui nežinybingi ir jo jau tirti klausimai.

Konstitucinis Teismas 2008 m. lapkričio 8 d. ir 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimais atsisakė nagrinėti du Prezidento paklausimus, ar per 2008 m. Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, konstatavęs, kad jie Konstituciniam Teismui pateikti praleidus Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnyje nustatytus terminus tokiems paklausimams paduoti, todėl yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

Konstitucinio Teismo 2014 m. birželio 8 d. sprendime konstatuota, kad Seimas, kreipdamasis su paklausimu dėl išvados, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, iš esmės kvestionavo ne tiek Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą į atsilaisvinusią Seimo nario vietą skirti Darbo partijos kandidatų sąrašo pirmąjį Seimo nario mandato negavusį kandidatą, kiek galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę, kuri buvo patvirtinta Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu. Seimas šį nutarimą priėmė remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, kad per 2012 m. Seimo rinkimus buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Taigi Seimo paklausimas traktuotinas kaip prašymas peržiūrėti Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadą. Be to, iš pareiškėjo paklausimo buvo matyti, kad jis kvestionavo ir Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą, kuriuo minėto Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo pakeitimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo išvadų tikslas yra nustatyti, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai, o ne peržiūrėti Konstitucinio Teismo nutarimus, todėl pareiškėjo paklausimas nežinybingas Konstituciniam Teismui. Taip pat nežinybingu pripažintas Seimo paklausime iškeltas klausimas, ar Seimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu nebuvo pažeista tikroji rinkėjų valia. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus, Seimas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tik dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų arba jos atsisakymo nagrinėti skundus. Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų teikti išvados, ar rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti kitais teisės aktais, tarp jų Seimo nutarimais.

2014 m. Konstituciniame Teisme taip pat gauti du prašymai, kuriuose keltas klausimas dėl tarptautinės sutarties nuostatos atitikties Konstitucijai, t. y. klausimas, galintis būti paklausimo, o ne prašymo dalyku. Atsižvelgus į tai, kad į Konstitucinį Teismą kreipėsi subjektai, neturintys teisės pateikti paklausimą, – Seimo narių grupė ir teismas, – prašymus nagrinėti atsisakyta.

Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos nuostatos atitiktį Konstitucijai, o 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti šios tarptautinės sutarties nuostatos atitiktį Konstitucijai ir įstatymui. Sprendimuose pažymėta, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą dėl tarptautinės sutarties atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas teikia išvadą, kurios gali prašyti Seimas in corpore paklausimu, išdėstytu Seimo nutarime arba patvirtintu Seimo nutarimu, taip pat Prezidentas. Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymo pažymėta ir tai, kad tarptautinės sutarties atitikties įstatymui klausimo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.