En

○ Prašymuose išdėstytais teiginiais nepagrįsta pareiškėjų pozicija, nepateikta konstitucinių argumentų.

Prašymai (jų dalys) pareiškėjams grąžinami ir tais atvejais, kai iš juose išdėstytų teiginių neaišku, kokiais argumentais grindžiama pareiškėjo pozicija dėl kiekvienos ginčijamos nuostatos prieštaravimo konkrečiai Konstitucijos nuostatai: kai apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais[1], teiginiai yra nenuoseklūs ir prieštaringi[2], abstraktūs ir pagrįsti prielaidomis[3].

Pavyzdžiui, kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendime, Vyriausybės nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano konstitucingumą ginčijusi Seimo narių grupė teigė, kad šiame plane nurodyta, jog „Preilos botelio pastatais užstatytas plotas nedidinamas“, taigi šiuo nutarimu Vyriausybė sudarė galimybę taikos sutartimi įteisinti pastatus, kuriuos savininkas teismų buvo įpareigotas nugriauti. Pareiškėja šio savo teiginio, kuriuo iš esmės buvo grindžiamos visos jos abejonės, niekaip nemotyvavo, nepaaiškino, kodėl ir kaip ginčytu nutarimu sudaryta tokia galimybė. Be to, Seimo narių grupės prašyme vartota sąvoka „Preilos botelis“ ginčytame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane nevartojama. Pareiškėja taip pat teigė, kad teismų sprendimais buvo nustatyta, jog neteisėtais aktais šiurkščiai pažeistos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos ir šių aktų pagrindu leista statyba yra neteisėta, o iš neteisės negali atsirasti teisė, ir citavo Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, ir kad tai, koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai, tačiau niekaip nepagrindė savo abejonės, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu pažeidžiama Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis.

Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendime, kuriuo Seimo narių grupei grąžintas jos prašymas ištirti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, pažymėta, kad pareiškėja, abejodama šių nuostatų atitiktimi Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, pateikė bendro pobūdžio teiginį, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų vadovų darbo stažas lemia nevienodą ginčijamą teisinį reguliavimą, bet nepateikė teisinių argumentų, kodėl skirtingas šių įstaigų vadovų darbo stažas negali objektyviai pateisinti tokio diferencijuoto teisinio reguliavimo.

Konstitucinio Teismo pirmininko 2014 m. spalio 21 d. potvarkyje Nr. 2B-148 konstatuota, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas prašyme teigė, jog Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme nustatytu reguliavimu nusavinama suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo mokėtojų nuosavybė, nenumatant už tai jokio teisingo atlygio, tačiau nepaaiškino, kodėl už mokesčių, prie kurių pareiškėjas priskyrė minėtą priedą, mokėjimą turi būti nustatytas teisingas atlygis ir kodėl apskritai mokesčių mokėjimas laikytinas nusavinimu.

Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grąžintas jo prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo nenustatyta galimybė pareigūnams ir kariams, atleistiems iš tarnybos iki šio įstatymo įsigaliojimo, gauti už tarnybą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri būtų apskaičiuota pagal šiuo įstatymu nustatytą naują šių pensijų teisinį reguliavimą. Kaip pažymėta sprendime, prašyme pateiktais teiginiais teisiškai nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turėtų nustatyti vienodas visų pareigūnų ir karių, nepaisant skirtingos jų atleidimo iš tarnybos datos, valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, nepateikta teisinių argumentų, kodėl įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją nustatyti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, negali nustatyti, kad šias pensijas reguliuojančio įstatymo pakeitimai būtų taikomi tik pareigūnams ir kariams, atleistiems iš tarnybos šiam įstatymui įsigaliojus.

Konstitucinio Teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime, kuriuo Vilniaus apygardos teismui grąžintas jo prašymas ištirti Vyriausybės nustatyto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir lėšų administravimo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, taip pat konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kuriais pagrįstų savo poziciją: kai kurie teiginiai buvo neargumentuoti, kiti pagrįsti prielaidomis ir (arba) faktinėmis bylos aplinkybėmis, taigi negalėjo būti laikomi ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimą Konstitucijai ir įstatymams pagrindžiančiais teisiniais argumentais.

Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. sausio 5 d. sprendimais Seimui ir Seimo narių grupei grąžinti jų prašymai ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo nuostata, pagal kurią kandidatas į Seimo narius, kuris yra (buvo) kitos valstybės pilietis, įpareigojamas pateikti jos kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie tos valstybės pilietybės atsisakymą ar jos netekimą. Šiuose sprendimuose Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjai nepaaiškino kai kurių savo teiginių (pavyzdžiui, kaip, turint užsienio valstybės pilietybę, galima būti nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu tai valstybei, kaip, be kitos valstybės pilietybės atsisakymo, kitaip pagal Konstituciją galėtų būti užtikrinta, kad Seimo nariu nebūtų renkamas asmuo, saistomas priesaikos ar pasižadėjimo užsienio valstybei).

 [1]     Žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 2 d. sprendimus, Konstitucinio Teismo pirmininko 2014 m. spalio 21 d. potvarkį Nr. 2B-148.

[2]    Žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, Konstitucinio Teismo pirmininko 2015 m. sausio 12 d. potvarkį Nr. 2B-5.

[3]   Žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą, Konstitucinio Teismo pirmininko 2014 m. sausio 9 d. potvarkį Nr. 2B-5.