En

○ Netinkamai atskleistas ginčijamo ar su juo susijusio teisinio reguliavimo turinys.

Pastaraisiais metais pareiškėjams taip pat grąžinti prašymai, kuriuos argumentuojant apskritai neatsižvelgta į ginčytų nuostatų turinį[1], pareiškėjų pateiktas ginčytų nuostatų aiškinimas buvo nepakankamai pagrįstas[2], neatsižvelgta į su ginčytu teisiniu reguliavimu susijusį teisinį reguliavimą, be kita ko, įtvirtintą aukštesnės galios teisės aktuose[3].

Pavyzdžiui, kaip pažymėta Konstitucinio Teismo pirmininko 2012 m. lapkričio 26 d. potvarkyje Nr. 2B-81, Vilniaus apygardos teismas savo abejones dėl Įmonių bankroto įstatymo nuostatos atitikties Konstitucijai iš esmės grindė samprotavimu, kad šis įstatymas netaikomas daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų ir sodininkų bendrijoms, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčijamoje nuostatoje įtvirtinta, jog įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus religines bendruomenes ir bendrijas. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme yra įtvirtintos šių bendruomenių ir bendrijų sąvokos, tačiau pareiškėjas jų nevertino ir neanalizavo jų santykio su ginčijamu teisiniu reguliavimu.

Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendime konstatuota, kad Seimo narių grupė nepagrindė, kaip yra pažeidžiamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kylantis reikalavimas neleisti įstatymo atgalinio galiojimo, nes iš ginčijamo ir su juo susijusio teisinio reguliavimo buvo matyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų vadovai, pasibaigus ginčijamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme nustatytiems terminams, atleidžiami iš darbo ne anksčiau nei praėjus vieniems metams nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo pirmininko 2014 m. birželio 23 d. potvarkyje Nr. 2B-129 konstatuota, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, teigdamas, jog Vyriausybės nutarimu patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo nuostatoje elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimas prie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų priskirtas pažeidžiant Elektros energetikos įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, kuriomis remiantis ši veiklos rūšis priskirta prie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų.

Konstitucinio Teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendime konstatuota, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas savo prašyme nepagrindė, kodėl ginčijamoje teritorijų planavimo dokumento – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatoje numatytas sprendinys dėl tam tikros teritorijos užstatymo traktuotinas kaip statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė (pastato nugriovimas), kodėl būtent šiuo sprendiniu (o ne kompetentingų institucijų sprendimais, priimtais remiantis ne tik teritorijų planavimo dokumentais, bet ir kitais teisės aktais, tarp jų įstatymais) reikalaujama nugriauti tam tikrą statinį.

Minėtuose Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. sausio 5 d. sprendimuose, kuriais pareiškėjams grąžinti jų prašymai ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo nuostata, pagal kurią kandidatas į Seimo narius, kuris yra (buvo) kitos valstybės pilietis, įpareigojamas pateikti jos kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie tos valstybės pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, pažymėta, kad pareiškėjai, teigdami, jog kai kuriais atvejais įgyvendinti šį reikalavimą gali būti neįmanoma, neatsižvelgė į visuminį ginčijamoje nuostatoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, iš kurio matyti, kad yra numatytos ir kitos galimybės gauti duomenis apie kandidato į Seimo narius turimą ar turėtą kitos valstybės pilietybę.

 [1]     Žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą.

[2]    Žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. rugsėjo 5 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 5 d. sprendimus.

[3]   Žr. Konstitucinio Teismo pirmininko 2014 m. birželio 23 d. potvarkį Nr. 2B-129, Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą.