En

○ Neatsižvelgta į svarbias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas arba ja remtasi netinkamai.

Sprendžiant dėl prašymo priimtinumo svarbu ir tai, ar pareiškėjas atsižvelgė į jo prašymui reikšmingą oficialiąją konstitucinę doktriną[1]. Neatitinkančiais Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtinto reikalavimo pateikti teisinius argumentus pripažįstami prašymai, kuriuose nenurodomos ir (arba) neanalizuojamos su prašyme nurodytu teisiniu reguliavimu susijusios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos.

Antai Konstitucinio Teismo pirmininko 2012 m. gegužės 7 d. potvarkiu Nr. 2B-26 Vilniaus apygardos administraciniam teismui grąžintas jo prašymas ištirti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatos, pagal kurią tokia pensija skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų jai skirti gavimo dienos, atitiktį Konstitucijai. Prašymas buvo grindžiamas iš esmės tuo, kad, pareiškėjo nuomone, šia nuostata varžoma teismo galimybė įvertinti, ar pensija asmeniui nepriklauso už ilgesnį laikotarpį, taigi teismas negali vykdyti teisingumo. Grąžinant šį prašymą pažymėta, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl pritaikius ginčijamą nuostatą teismo sprendimas būtų neteisingas, koks ir pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas laikotarpis, už kurį skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija, kodėl ir (ar) kokiais atvejais, jo nuomone, diskrecija nustatyti tokį laikotarpį turi priklausyti ne įstatymų leidėjui, o teismui, ir neatsižvelgė į prašymo kontekste ypač svarbias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad pensijas ir socialinę paramą Konstitucija garantuoja tiems subjektams ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, kad konstitucinis socialinių teisių statusas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti tam tikras jų atsiradimo sąlygas ar apribojimus.

Konstitucinio Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendime pažymėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, ginčydamas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatos atitiktį Konstitucijai, teigė, jog suskystintų gamtinių dujų terminalo priedas yra mokestis, tačiau savo prašyme nenurodė ir neanalizavo oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje atskleistų mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams būdingų požymių ir nevertino, ar minėtas priedas juos atitinka.

Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimu Vilniaus apygardos administraciniam teismui grąžintas prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostata, pagal kurią prie neapmokestinamųjų pajamų nepriskiriamos tam tikros iš gyventojo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje, gautos pajamos, tarp jų pagal sutartį gautas išlaikymas. Pareiškėjo nuomone, vaiko išlaikymui pagal susitarimą iš tėvo gautos motinos pajamos neturėtų būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, savo poziciją grindęs doktrininėmis nuostatomis dėl valstybės įsipareigojimo užtikrinti, kad vaikystė, kaip konstitucinė vertybė, būtų visokeriopai puoselėjama ir saugoma, neatsižvelgė į tai, kad ginčijama nuostata reguliuojami mokestiniai santykiai, ir nenurodė jo prašymo kontekste itin aktualių oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų, kad nustatyti mokesčius yra išimtinė įstatymų leidėjo konstitucinė kompetencija ir kad apmokestinami objektai gali būti labai įvairūs.

Konstitucinio Teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismas, savo prašyme ištirti Vyriausybės nustatyto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir lėšų administravimo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir įstatymams remdamasis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl pareigos saugoti aplinką nuo įvairaus kenksmingo poveikio, neatsižvelgė į aktualias doktrinines nuostatas, susijusias su vartotojų teisių apsauga.

Kartais pareiškėjai oficialiąja konstitucine doktrina ar Konstitucinio Teismo teisine pozicija remiasi nepagrįstai, t. y. neatsižvelgdami į tai, kokiu klausimu ar kokios bylos kontekste ši doktrina yra suformuota.

Pavyzdžiui, kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendime, Seimo narių grupė, ginčydama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymą, rėmėsi Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu, kuriame spręsti medžioklės, kaip ūkinės veiklos, teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai klausimai ir pareiškėjos prašyme nurodytos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos buvo suformuluotos tos konstitucinės justicijos bylos kontekste. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjos ginčijamomis nuostatomis reguliuojami Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų santykiai yra kitokio pobūdžio nei medžioklės, kad jie yra darbo, o ne ūkinės veiklos santykiai, todėl pareiškėjai nėra pagrindo remtis minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikta teisine pozicija kaip turinčia precedento reikšmę. Seimo narių grupė taip pat rėmėsi doktrininėmis nuostatomis dėl konstitucinės įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos pertvarkant pensinio aprūpinimo sistemą, tačiau nepagrindė, kuo jos yra susijusios su ginčijamomis įstatymo nuostatomis, kuriomis reguliuojamas ne pensinio aprūpinimo sistemos pertvarkymas, o vienos iš darbo sutarties sąlygų – darbo sutarties termino pakeitimas.

Konstitucinio Teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismui grąžintas jo prašymas ištirti Vyriausybės nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatos atitiktį Konstitucijai ir įstatymams. Savo poziciją, kad ginčijamoje nuostatoje įtvirtintu sprendiniu dėl tam tikros teritorijos užstatymo ribojamos teismo galios vykdyti teisingumą, pareiškėjas grindė doktrininėmis nuostatomis, suformuluotomis Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime, kuriame tirta Civilinio kodekso, Statybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių teismo įgaliojimus sprendžiant dėl teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos teisinių pasekmių, atitiktis Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo teisės aktų nuostatų, kuriomis reglamentuojami teismų įgaliojimai, nepaaiškino, kodėl pagal Konstituciją teismo galimybės parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti turėtų būti užtikrinamos teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jo nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, išnagrinėjęs bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, privalėjo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

 [1]     Žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. birželio 18 d., 2014 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. rugsėjo 5 d., 2015 m. sausio 16 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimus.