En

○ Konstitucinis Teismas nenagrinėja prašymų, kuriuose nėra tyrimo dalyko.

Tais atvejais, kai pareiškėjo ginčijamoje teisės akto nuostatoje iš tiesų nėra nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kurį jis teigia esant nustatytą ir kurio atitiktį Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) prašo ištirti, Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad prašyme nėra tyrimo dalyko. Konstitucinio Teismo praktikoje tokie prašymai pripažįstami nežinybingais ir juos atsisakoma nagrinėti.

Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Vyriausybės nustatyto atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo teisinio reguliavimo atitiktį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui, konstatavus, be kita ko, kad ginčijamas teisinis reguliavimas pareiškėjo nurodytoje nuostatoje iš tikrųjų nėra nustatytas, todėl prašyme nėra tyrimo dalyko.

Tuo pagrindu, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti ir prašymus, kuriuose keliamas legislatyvinės omisijos klausimas, jeigu nustato, kad santykiai, kurie, pareiškėjo teigimu, nėra sureguliuoti ginčijamame teisės akte ir kurių nesureguliavimas, pareiškėjo manymu, yra Konstitucijos draudžiama teisės spraga, iš tiesų yra sureguliuoti arba kad jie ir neturi būti reguliuojami būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje).

Antai 2010 m. liepos 2 d. sprendime Konstitucinis Teismas, argumentuodamas atsisakymą nagrinėti Seimo narių grupės prašymo dalį dėl kai kurių Policijos veiklos įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, be kita ko, konstatavo, kad pagal šias nuostatas policijos pareigūnas turi teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų teisėtus jo nurodymus, o vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, jis vadovaujasi įstatymais, taigi šiose nuostatose iš esmės yra įtvirtintas teisinis reguliavimas, kurį pareiškėja manė esant nenustatytą ir abejojo, ar tai nėra Konstitucijos draudžiama teisės spraga, – būtent kad asmenims nekyla pareiga vykdyti neteisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir nurodymus. Likusią pareiškėjos prašymo dalį dėl Policijos veiklos įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų konstitucingumo Konstitucinis Teismas taip pat atsisakė nagrinėti tuo pačiu pagrindu, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, konstatavęs, jog ginčijamos šių teisės aktų nuostatos skirtos kitokio pobūdžio santykiams reguliuoti, nei būtų skirtas, pareiškėjos manymu, trūkstamas teisinis reguliavimas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis turi būti nustatytas būtent šiose nuostatose.

Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti Seimo narių grupės prašymo dalį dėl pareiškėjos preziumuotų legislatyvinių omisijų Elektros energetikos įstatyme. Pareiškėja teigė šiame įstatyme esant Konstitucijos draudžiamas teisės spragas, nes jame nenustatyti aiškūs ir neprieštaringi kriterijai, apibrėžiantys viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje ir šiuos interesus atitinkančias paslaugas. Tačiau, kaip konstatuota sprendime, atitinkami santykiai, kuriuos pareiškėja teigė esant nesureguliuotus ir kurių nesureguliavimą ji vertino kaip Konstitucijos draudžiamas teisės spragas, Elektros energetikos įstatyme tam tikra apimtimi yra sureguliuoti. Taigi šiame įstatyme nėra pareiškėjos preziumuotų legislatyvinių omisijų, nes legislatyvinė omisija reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte, nei kuriuose nors kituose teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad šioje pareiškėjos prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.