En

○ Kiti su teisiniu argumentavimu susiję prašymų trūkumai.

Kai kuriuose Konstitucinio Teismo sprendimuose, kuriais prašymai grąžinti pareiškėjams, nurodyti ir kiti prašymų argumentavimo trūkumai.

Pavyzdžiui, pareiškėjui teismui prašymas grąžintas dėl to, kad jame nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis turėjo būti grindžiamos jo abejonės ginčyto teisinio reguliavimo konstitucingumu. Vilniaus apygardos administracinis teismas suabejojo Prezidento dekreto atitiktimi Konstitucijai ir Pilietybės įstatymui dėl to, kad tuo dekretu asmuo pilietybę įgijo apgaule, galėjo būti suklaidinęs Prezidentą. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo pirmininko 2010 m. lapkričio 17 d. potvarkyje Nr. 2B-398, pareiškėjo nuomonę pagrindžiančios teisinės argumentacijos dalis turėjo būti atitinkamos faktinės aplinkybės, nustatytos remiantis administracinėje byloje surinktais įrodymais. Nenustačius šių faktinių aplinkybių neįmanoma ištirti Prezidento akto atitikties Konstitucijai ir (arba) įstatymams. Pabrėžta, jog tai, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, nereiškia, kad šie teismai negali tirti Prezidento veiklos tiek, kiek toks tyrimas būtinas jų abejonei dėl Prezidento akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams pagrįsti. Tuo tarpu iš Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo ir pateiktos administracinės bylos medžiagos nebuvo aišku, kokiomis toje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjas grindė savo abejonę dėl Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai, Pilietybės įstatymui, kokiais oficialiais dokumentais ir kitais įrodymais jis grindė savo išvadą, kad asmuo pilietybę įgijo apgaule. Pareiškėjo nagrinėtoje administracinėje byloje surinkti įrodymai prieštaravo vieni kitiems, todėl faktinės aplinkybės nebuvo aiškios.

Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendime, kuriuo Seimo narių grupei grąžinta jos prašymo dalis, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėja, ginčydama įstatymus pagal jų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką, nenurodė konkrečių Konstitucijos ar kitų teisės aktų, kuriuose nustatyta įstatymų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka, nuostatų, kurios pažeistos priimant, paskelbiant ginčijamus įstatymus ar nustatant jų įsigaliojimo tvarką.

Seimo narių grupei grąžintas prašymas, kuriame ji nepateikė argumentų, kodėl prašė ištirti nebegaliojančio teisinio reguliavimo konstitucingumą. Konstitucinio Teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendime priminta, kad tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi ne teismai, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, tarp jų ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja, Konstitucinis Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi teisę nutraukti pradėtą teiseną.

Grąžinant prašymą kitam pareiškėjui, be kita ko, konstatuota, kad jis rėmėsi Europos Sąjungos teisės aktu, tačiau neanalizavo jo turinio. Lietuvos apeliacinis teismas savo prašyme ištirti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatos atitiktį Konstitucijai teigė, jog tai, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo priedas yra mokestis, o ne atlyginimas už suteikiamas paslaugas, yra konstatavusi ir Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime. Konstitucinis Teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas savo prašyme nenagrinėjo šio Europos Komisijos dokumento turinio ir nenurodė jokių Europos Komisijos argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo priedas yra mokestis.