En

● Atsisakymas nagrinėti prašymą, kuriame nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau ištirta ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas (Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Šiuo pagrindu Konstitucinis Teismas atsisako dar kartą tirti ne tik formaliai to paties (tos pačios redakcijos), bet ir tapataus turinio kita redakcija išdėstyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai (kitiems aukštesnės galios teisės aktams). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra svarbu, ar prašoma ištirti atitiktį toms pačioms, ar kitoms Konstitucijos nuostatoms, nes Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, kad jis, pagal pareiškėjo prašymą tirdamas, ar ginčijamas teisės aktas neprieštarauja pareiškėjo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, kartu tiria ir tai, ar šis teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai – vientisai darniai sistemai (2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2015 m. balandžio 15 d. sprendimas).

Antai Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti Seimo prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, kad Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas tuo aspektu, kad juo yra nustatytas draudimas asmeniui būti renkamam Prezidentu, jeigu tokį asmenį Seimas apkaltos proceso tvarka yra pašalinęs iš užimamų pareigų, yra panaikinęs jo Seimo nario mandatą, yra tapatus tam, kurį Konstitucinis Teismas vertino 2004 m. gegužės 25 d. nutarime; taigi jo atitiktis Konstitucijai šiuo atžvilgiu Konstitucinio Teismo jau yra įvertinta. Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu tokį teisinį reguliavimą pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai; šis Konstitucinio Teismo nutarimas tebegalioja. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas pats savaime negali būti konstituciniu pagrindu reinterpretuoti (koreguoti) oficialiąją konstitucinę doktriną, jeigu tokia reinterpretacija, kai nėra atitinkamų Konstitucijos pataisų, iš esmės pakeistų visuminį konstitucinį teisinį reguliavimą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių sistemą, sumažintų Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje apsaugos garantijas.

Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, nes ginčijamais aspektais ji jau įvertinta Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarime. Pareiškėja prašė ištirti ginčytos nuostatos atitiktį ir toms Konstitucijos nuostatoms, kurių atžvilgiu minėtame nutarime nebuvo expressis verbis konstatuotas jos neprieštaravimas, tačiau Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pripažinus šią nuostatą neprieštaravusia Konstitucijai – vientisai darniai sistemai ir galiojant Konstitucinio Teismo galutiniam ir neskundžiamam nutarimui, negali būti keliamas klausimas dėl jos atitikties Konstitucijai. Dėl kitos (vėlesnės) redakcijos ginčytos nuostatos, kuri pati tiesiogiai nebuvo vertinama 2015 m. balandžio 3 d. nutarime (jo rezoliucinėje dalyje), Konstitucinis Teismas konstatavo, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek jo konstitucingumas ginčijamas Seimo narių grupės prašyme, yra tapatus tam, kurį Konstitucinis Teismas vertino minėtame nutarime; vadinasi, šio teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai šiuo atžvilgiu Konstitucinio Teismo jau yra įvertinta.

Šiuo pagrindu Konstitucinis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą įvertinti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, pagal kurią teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, atitiktį Konstitucijai. Sprendime konstatuota, kad šios nuostatos atitiktis Konstitucijai yra įvertinta Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažinus, kad minėto įstatymo dalis, kurioje buvo įtvirtinta ši nuostata, prieštarauja Konstitucijai.