En

● Atsisakymas nagrinėti prašymą, grindžiamą ne teisiniais motyvais (Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti prašymus, jeigu jie grindžiami ne teisiniais, o kitais, pavyzdžiui, ekonominiais, politiniais, motyvais.

Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 m., įstatymo nuostatos atitiktį Konstitucijai. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai grindė ne teisiniais motyvais, o argumentais, susijusiais su valstybės ekonominės politikos vertinimu. Pareiškėjo pozicija buvo pagrįsta iš esmės tuo, kad, pasak jo, nepagrįstai nustatytas toks bazinis dydis, koks buvo nustatytas 2009 m. jį sumažinus dėl ekonomikos krizės valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, o ne didesnis bazinis dydis, koks buvo nustatytas 2008 m. iki susiklostant tokiai padėčiai. Pareiškėjo nuomone, įstatymų leidėjas, vykdydamas iš Konstitucijos kylančią pareigą užtikrinti, kad atlyginimo už darbą mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties būtų laikinas, ir vertindamas, ar itin sunki ekonominė, finansinė padėtis vis dar yra, rėmėsi netinkamais valstybės ekonominę padėtį atspindinčiais kriterijais ir (ar) netinkamai juos įvertino. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją Seimas ir Vyriausybė turi labai plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką; valstybės ekonominės politikos turinio, prioritetų, priemonių ir metodų vertinimas, taip pat ir pagrįstumo ir tikslingumo aspektu, savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą ekonominę politiką atitikusio teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai (taip pat ir Konstituciniame Teisme inicijuojant konstitucinės justicijos bylas), nebent tas teisinis reguliavimas jau jį nustatant teisės aktuose būtų akivaizdžiai priešingas tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes, tačiau šiuo atveju pareiškėjui tokių abejonių nekilo.