En

Teismo naujienos

Karo prievolės įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai

2017-07-04

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punktas, kuriame nustatyta, kad nuo karo prievolės atleidžiami  valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 139 straipsnio 2 daliai.

Konstitucija yra piliečių lygybės, o ne privilegijų aktas. Todėl visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, priklausymo bažnyčiai, joje užimamos padėties, turi vienodą konstitucinę pareigą atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Kaip konstatuota nutarime, pagal Konstitucijos 139 straipsnį kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, taip pat pareigą įstatymo nustatyta tvarka atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Tai yra vienintelės Konstitucijos tekste tiesiogiai įtvirtintos piliečio pareigos valstybei, kylančios iš Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip ypatingo abipusio valstybės ir jos piliečių teisinio ryšio.

Nutarime pažymėta, kad pagal Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su 26 straipsniu, kuriame įtvirtinta minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, asmenys, dėl savo religinių ar kitų įsitikinimų negalintys atlikti karo tarnybos, turi teisę vietoj jos įstatymo nustatyta tvarka atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Taigi, kaip ir kiti piliečiai, bet kurių Lietuvos bažnyčių dvasininkai turi teisę pasirinkti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu karo tarnyba prieštarauja jų įsitikinimams.  

Konstitucinis Teismas anksčiau yra konstatavęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas – Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas. Šis principas, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, konstitucinis asmenų lygybės principas kartu su kitomis konstitucinėmis nuostatomis lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą.

Konstitucijoje yra įtvirtintas tradicinių bažnyčių ir religinių organizacijų, kaip kolektyvinių subjektų, pripažinimas (43 straipsnis), bet ne ypatingos šioms bažnyčioms priklausančių asmenų teisės.  Konstitucinis Teismas pabrėžė ir tai, kad skirtingas tradicinių Lietuvoje ir kitų bažnyčių bei religinių organizacijų, kaip kolektyvinių teisės subjektų, konstitucinis statusas nepaneigia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto draudimo diskriminuoti asmenis ir teikti jiems privilegijas dėl tikėjimo, įsitikinimų ar socialinės padėties. Kitaip tariant, pagal Konstituciją bažnyčių bei religinių organizacijų tradiciškumas nėra pagrindas jų narius, taip pat ir dvasininkus, konstitucinių pareigų vykdymo aspektu traktuoti skirtingai negu kitus piliečius.

Dar 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalį įstatymu galima nustatyti tik tokias atleidimo nuo konstitucinės piliečių pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą sąlygas, kurios būtų susijusios su objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių jie negali atlikti šios pareigos. Pasaulėžiūra (tikėjimas, įsitikinimai), kaip ir buvimas bažnyčios ar religinės organizacijos dvasininku, nėra tokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių būtų galima atleisti nuo konstitucinės pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Paminėtina, kad galiojančioje 1992 m. Konstitucijoje nėra tarpukario Lietuvos Konstitucijose buvusios nuostatos apie galimybę atleisti dvasininkus nuo karo tarnybos.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas reiškia, kad bylą, kurią nagrinėja pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas, pradėjęs asmuo, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, turės atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu tarnyba su ginklu prieštarauja jo religiniams ar kitiems įsitikinimams.

Konstitucinio Teismo nutarime taip pat apžvelgtas Karo prievolės įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį karo ar alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba gali būti atidėta tam tikriems asmenims individualiu pagrindu dėl svarbių priežasčių, įskaitant jų vykdomą veiklą ar užimamas pareigas. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalį įstatymų leidėjas gali numatyti galimybę atidėti konstitucinės piliečių pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vykdymą, jeigu dėl įstatyme nustatytų svarbių priežasčių pilietis laikinai negali atlikti šios tarnybos arba jeigu jos tuo metu neatidėjus gali būti pakenkta svarbiems asmens, šeimos arba visuomenės interesams. Šios bylos kontekste paminėtina, kad Karo prievolės įstatyme yra numatyta galimybė atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą vadovaujantis svarbiais visuomeniniais interesais.

Šioje byloje yra pareikšta teisėjų Gintaro Godos ir Danutės Jočienės atskiroji nuomonė.

Visą nutarimo ir atskirosios nuomonės tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje.