En

Teismo naujienos

Civilinio kodekso nuostata, kuria ribojama daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų galimybė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, neprieštarauja Konstitucijai

2016-10-05

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu neprieštaraujančia Konstitucijai pripažino Civilinio kodekso (CK) nuostatą, kuria nustatyti tam tikri apribojimai bendrojo naudojimo objektų administratoriams: gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena daugiau negu 100 tūkst. gyventojų, jais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kiti asmenys, susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjų, asmenų, teikiančių atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas, kaip pelno siekiančių ūkio subjektų, suinteresuotų paslaugas teikti sau naudingomis sąlygomis, ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, kuris butų ir kitų patalpų savininkų interesais turi jiems naudingomis sąlygomis organizuoti su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą, sudaryti sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais ir kontroliuoti jų vykdymą, interesai yra iš esmės skirtingi, todėl iš Konstitucijos, be kita ko, jos 46 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad valstybė gina vartotojų interesus, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį su daugiabučių namų administravimu susijusių santykių teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtintos nuostatos, draudžiančios šiems asmenims būti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriais.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas šiuo ginčijamu teisiniu reguliavimu neapribojo butų ir kitų patalpų savininkų teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui užtikrinti tinkamą daugiabučių namų eksploatavimą ir išsaugojimą pasiekti ir jis negali būti vertinamas kaip nepagrįstai ribojantis šių savininkų nuosavybės teises.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad visi daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi vienodą interesą gauti kokybiškas, jų interesus atitinkančias daugiabučių namų priežiūrai būtinas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjui kyla pareiga įvertinti su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusią veiklą vykdančių ir turinčių galimybę ją vykdyti subjektų ratą, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes ir nustatyti, kokio dydžio gyvenamosiose vietovėse apribojimais tam tikriems asmenims teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas būtų užtikrinta vartotojų teisių apsauga ir, priešingai, kokio dydžio gyvenamosiose vietovėse, nesant subjekto (subjektų), galinčio (galinčių) tinkamai vykdyti minėtą priežiūrą, būtų paneigtas savininkų, kartu ir viešasis, interesas užtikrinti tinkamą pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.  

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas, kad apribojimai pasirenkant  administratorių netaikomi  mažesnėse gyvenamosiose teritorijose esančių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams (jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip), atsižvelgė į tokių gyvenamųjų vietovių ypatumus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje ir nepažeidė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto konstitucinio asmenų lygybės principo.

Šis principas taip pat nepažeistas teisiniu reguliavimu, pagal kurį apribojimai pasirenkant administratorių taikomi tik daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra savininkų bendrijos arba nesudaryta jungtinės veiklos sutartis. Nutarime pažymėta, kad tarp butų ir kitų patalpų savininkų, įsteigusių bendriją arba sudariusių jungtinės veiklos sutartį ir to nepadariusių, yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas yra objektyviai pateisinamas. Bendrijas įsteigę ar jungtinės veiklos sutartis sudarę savininkai turi galimybių kontroliuoti administratorių šiam sudarant ir vykdant su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimo sutartis, taip užtikrinant butų ir kitų patalpų savininkų interesą gauti kokybiškas, jų interesus atitinkančias daugiabučių namų priežiūrai būtinas paslaugas ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Šios galimybės esmingai skiriasi nuo tų savininkų, kurių butai ir kitos patalpos yra daugiabučiuose namuose, kuriuose administratorius yra paskirtas savivaldybės, galimybių.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip vertimas priklausyti bendrijai ir juo nepažeidžiama Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalis. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, įgyvendina konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Ši konstitucinė teisė gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia.